Pusšimtis. Lygiai tiek metų šiemet sukanka nuo pirmųjų žmogaus žingsnių Mėnulyje. Juos 1969-ųjų liepą žengė amerikietis astronautas Neilas Armstrongas. Šį reikšmingą įvykį priminė renginys Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje. Čia buvo paminėta tarptautinė aviacijos ir kosmonautikos diena.
Pasikalbėti apie aviaciją ir kosmonautiką buvo tik šiais mokslo metais gimnazijoje pradėjusio dirbti fiziko Antano Kiniulio mintis. Tauragėje gyvenantis pedagogas į Jurbarką mokyti vaikus fizikos atvažiuoja keturis kartus per savaitę.
Tarptautinė aviacijos ir kosmonautikos diena visame pasaulyje švenčiama balandžio 12-ąją. Datą patvirtino Tarptautinės aviacijos federacija. Šią dieną 1961 m. Jurijus Gagarinas kosminiu laivu „Vostok“ („Rytai“) pirmą kartą apskrido Žemę.
22:28:34 val. Maskvos laiku iš kosminės stoties Baikonur raketa R-7 (numeris: 8K71PS) iškėlė į žemės orbitą pirmąjį pasaulyje palydovą „PS-1“ arba „Sputnik-1“. Tuomet prasidėjo rusų ir amerikiečių kosminės varžybos. Po J. Gagarino skrydžio amerikiečiai užsibrėžė tikslą – pirmiesiems pasiekti Mėnulį. Tą padarė amerikiečių kosmonautas Neilas Armstrongas.
Iš tiesų kosminių raketų pradžia – dar 1942 m. spalio 3 d. Šią dieną mažame Baltijos jūros pusiasalyje prie šiaurinių Vokietijos krantų, Pėnemiundės poligone, nacių Vokietija pirmąkart sėkmingai išbandė artilerijos raketą A-4 (vėliau vadinta V-2). Degančių dujų stulpo stumiama raketa pasiekė beveik 5,5 tūkst. km/h greitį, pakilo į viršų apie 20 km ir nuskriejo daugiau kaip 200 km.
Tūkstančius šių raketų karo pabaigoje Hitleris pasiuntė į Londoną ir kitus Pietų Anglijos miestus. 1946 m. sovietų armija, okupavusi vokiečių zoną, taip pat pradėjo gaminti raketas.
Pakvietė garsenybes
Įvairiuose projektuose ne vienerius metus dalyvaujantis fizikas juokauja, kad pasinaudojo sukauptomis pažintimis ir į konferenciją pakvietė Lietuvos aviacijos ir kosmonautikos grandus – kosmoso mokslo ir technologijų ekspertą Saulių Lapienį, Vilniaus universiteto teorinės fizikos ir astronomijos astronomą dr. Algirdą Kazlauską bei keletą kitų.
„Turėjau progą prikalbinti atvykti tikrai žinomus žmones, kurie įvairiapusiškai yra prisidėję prie Lietuvos aviacijos ir kosmonautikos kūrimo. Juos pažįstu, nes kartu su moksleiviais anksčiau dalyvaudavome įvairiuose projektuose. Labai smagu, kad žmonės surado laiko atvykti į Jurbarką, nes vaikai galės išgirsti realias sėkmės istorijas“, – pasakojo A. Kiniulis.
Norėdamas, kad aviacija ir kosmonautika sudomintų, pedagogas kartu su mokiniais pasistengė, kad kosmosas apimtų visą gimnaziją. Koridoriuose buvo pastatyti įvairūs informaciniai stendai, fizikos kabinete surengta kosmonautikos paroda, o didžiausi smaližiai gavo paragauti kosminių skanėstų.
Kūrė smalininkietis
Realių istorijų ne iš užjūrių, o iš pačių jurbarkiečių kiemo papasakojo kosmoso mokslo ir technologijų ekspertas S. Lapienis. Mokslininkas tikino, kad sovietų okupacija padarė didžiulę žalą Lietuvai – artėjant komunistinei okupacijai į vakarus pasitraukė daugybė žmonių. Dalis jų pasiekė Jungtines Amerikos Valstijas, kur tapo mokslininkais.
„Tai – šimtai lietuvių, kurie dirbo svarbiausiuose ir slapčiausiuose JAV projektuose. Lietuviškas pavardes galima rasti NASA, „Boeing“ ir kituose projektuose. Jei ne okupacija, tie žmonės būtų kūrę čia, Lietuvoje“, – mano S. Lapienis.
Vienas tokių lietuvių – Smalininkuose gyvenęs Jurgis Algis Paulikas. Nuo sovietinės okupacijos su šeima dar vaikas pasitraukė į Vakarų Europą, vėliau – į Ameriką. Išsilavinimą įgijęs ir fiziku tapęs vyras dirbo JAV kosmoso kompanijos viceprezidentu, vadovavo įvairiems su kosmosu susijusiems projektams.
„Jis buvo vienas tų, kurie konstravo pirmuosius kosminius palydovus. Ant vieno iš jų Jurgis norėjo nupiešti trispalvę. Tačiau dėl saugumo reikalavimų, bijodamas, kad įrantys dažai gali užteršti objektyvus, minties atsisakė“, – pasakojo mokslininkas.
Pasak S. Lapienio, po nepriklausomybės atgavimo Lietuva iš esmės nevykdė jokių su kosmosu susijusių projektų. Tačiau įstojus į Europos Sąjungą atsivėrė kitos galimybės. Kosmoso tyrimai buvo pripažinti svarbia ES kryptimi ir jiems skirtas finansavimas.
„Šiandien mes kuriame tokias technologijas, kad Lietuvos vardas su pagarba skamba tiek Silicio slėnyje, tiek NASA, tiek kitur. Aplink Žemę skrieja ne vienas palydovas, kuriame veikia lietuviškos technologijos ir jų tik daugės“, – tikino S. Lapienis.
Atsisuko į norinčius žinoti
Mokytojas A. Kiniulis atviravo – surasti rimtai fizika besidominčių mokinių sudėtinga. Nors sukelti jaunimo smalsumą nėra sunku, tačiau dažniausiai susidomėjimas dingsta, kai reikia įdėti pastangų ir pavargti prie vieno ar kito projekto ilgesnį laiką. Todėl mokytojas džiaugiasi, jei iš klasės rimčiau susidomi vienas ar du vaikai.
„Na, čia ne sausainius valgyti. Reikia ir pasimokyti, ir pasidomėti, ir nebūtinai iškart viskas pavyksta. Kitaip tariant – reikia užsispyrimo. Gaila, bet ne visiems jo užtenka“, – sakė fizikas.
Kartu pedagogas apgailestavo, kad Lietuvai atgavus nepriklausomybę buvo apleisti techninį mąstymą skatinantys būreliai, materialinės bazės išdraskytos, o vaikai prarado susidomėjimą.
„Dabar bandome viską atstatyti, tačiau tai vyksta labai lėtais tempais, nes reikia ir specialistų, ir lėšų. Situacija parodė, kad techninio ugdymo nykimas buvo ne tai, ko reikėjo. Dabar gi visi garsiai kalba, kad reikia inžinierių, programuotojų, techninių specialistų. Bet mokyklose mes jų neruošiame ir tinkamai neskatiname“, – kalbėjo A. Kiniulis.
Fizikas mano, kad jei mokyklose būtų geros techninės bazės, sudominti vaikus būtų kur kas lengviau. Tuomet moksleiviai gautų ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių.
„Mano norai susiduria su netikėtomis kliūtimis. Ieškau dabar, kas kabinete sutvarkytų elektrą – reikia įvadų prie kiekvieno suolo su reguliuojama srove. Neatsiranda čia elektrikų, kurie tai galėtų padaryti“, – stebėjosi mokytojas.
Vis tik A. Kiniulis tikisi, kad pavyks sukurti bazę, kuri leis jam dirbti taip, kaip mano esant geriausia.
„Aš mokiniams su realiais pavyzdžiais sakau, kad viskas įmanoma. Kad jei dės pastangų, gali tapti mokslininkais ir dirbti darbus, kurie jiems garantuos didžiulius atlyginimus. Nereikės dairytis į jokius užsienius. Nebent tuomet, kai važiuos į konferencijas ar atostogauti“, – šypsojosi fizikas.
Lukas PILECKAS
