Parlamente kelią skinantis „aušriečių“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narių inicijuotai pataisai, lengvinančiai Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimą, žurnalistų bendruomenė antradienį prie Seimo rengia protestą. Anot Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovės Birutės Davidonytės, pagrindinis protesto tikslas – išreikšti aiškią pilietinę poziciją, jog toks politikų kišimasis į visuomeninio transliuotojo veiklą yra nepriimtinas.
„Pagrindinis lūkestis yra visiems susirinkti ir parodyti politikams, kad visuomenei šitas klausimas rūpi ir kad tie svarstymai, kuriuos jie bandė padaryti labai greitai, mums nėra priimtini. Taip pat tos pataisos mums nėra priimtinos“, – Eltai protesto išvakarėse sakė B. Davidonytė.
Kaip Eltai patvirtino Vilniaus savivaldybės atstovas spaudai Gabrielius Grubinskas, leidimas rengti protestą išduotas iki 10 tūkst. žmonių.
Savo ruožtu Žurnalistų asociacijos pirmininkė teigia, kad susidomėjimas akcija – didžiulis, o peticiją prieš LRT politinį užvaldymą jau pasirašė beveik 133 tūkst. žmonių.
„Matome didžiulį palaikymą iš įvairiausių visuomenės grupių – nuo menininkų iki žemdirbių. Palaiko įvairūs kūrėjai, verslai. Tuo labai džiaugiamės. Į pastaruosius protestus ateidavo apie 5 tūkst. žmonių, tai pažiūrėsime, ar skaičius antradienį bus didesnis“, – sakė ji.
Į protestą kviečia ateiti ir politikus
Kaip Eltai sakė B. Davidonytė, į protestą kviečiami atvykti ir valdžios atstovai – prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Inga Ruginienė, kiti parlamentarai.
„Premjerė sakė, kad jos darbotvarkė įtempta, tai ji nežino, ar ateis. Supratome iš premjerės, kad ji nemato padėties taip grėsmingai, kaip ją mato žurnalistų bendruomenė“, – teigė B. Davidonytė, prisimindama praėjusią savaitę vykusį susitikimą su ministre pirmininke.
„Kitiems politikams esame išsiuntę kvietimą, taip pat ir prezidentui. Kol kas jokio atsakymo negavome“, – pridūrė ji.
Savo ruožtu kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė protesto išvakarėse žurnalistams neatsakė, ar ateis pasikalbėti su protestuojančiais, ir kartojo, kad parlamentarų siūlomas projektas turi būti tobulinamas.
„Visuomenėje dabar yra baiminamasi dėl to laisvo žodžio, tai mano žinia yra tokia, kad ir aš, ir mano komanda bei visa ministerija pasisakome už demokratinius principus ir laisvą žodį. Žinome, kad yra pateiktas projektas Seime (…). Mūsų supratimu, projektas turi atitikti žiniasklaidos laisvės aktą ir, be abejo, negali būti jokių pažeidimų“, – pirmadienį Kultūros ministerijoje žurnalistams teigė V. Aleknavičienė.
Savo ruožtu B. Davidonytė teigia negirdėjusi aiškios kultūros ministrės pozicijos LRT inicijuojamų pataisų atžvilgiu.
„Mes kvietėme kultūros ministrę susitikti, atsakymo negavome. Medijų taryba prie Kultūros ministerijos, kuri turėtų teikti svarbiausius ekspertinius vertinimus svarbiausiais visuomenės informavimo klausimais – niekaip negali susirinkti. Toks jausmas, kad yra slepiamasi nuo aiškios pozicijos, nuomonės šiuo klausimu, už kurį jos partiečiai, socialdemokratai, bent jau iki šiol balsavo už labai vieningai“, – komentavo B. Davidonytė.
Protestą remia ir Kultūros asamblėja
Prie Žurnalistų profesionalų asociacijos inicijuojamo protesto prisijungė ir Kultūros asamblėja. Anot iniciatyvinės grupės nario Arūno Gelūno, kultūros bendruomenė, kuri anksčiau pati rengė mitingus, nuo pat pradžių kėlė klausimą dėl žiniasklaidos nepriklausomybės.
„Kai Kultūros asamblėja protestavo prieš „Nemuno aušrą“ Kultūros ministerijoje, kurioje šiandien jau daug lengvesne širdimi esame, viena iš pagrindinių baimių buvo žiniasklaidos užvaldymas. Jis, kaip taisyklė, kalbant apie Vengrijos ir Slovakijos, Sakartvelo ir kitus kontekstus, ir prasidėdavo prie laisvo žodžio ribojimo“, – žurnalistams protesto išvakarėse sakė A. Gelūnas.
„Manau, kad svarbu visomis išgalėmis ginti laisvą žodį (…). Dėl to Kultūros asamblėja palaiko žurnalistų protestą ir manau, kad svarbu susirinkti ir išreikšti savo nepritarimą“, – komentavo jis.
Kaip skelbta, praėjusią savaitę Seimo Kultūros komitetas nusprendė pavesti Vilniaus universiteto ekspertams atlikti inicijuojamo įstatymo, kuriuo siekiama palengvinti LRT vadovo atleidimo tvarką, poveikio vertinimą.
Iki kol vertinimo išvados nebus pateiktos, įstatymo pataisos negalės būti svarstomos nei Seime, nei Kultūros komitete.
ELTA primena, kad Seimas po pateikimo pritarė siūlymui supaprastinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką.
Parlamentarai pasiūlė numatyti, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT generalinį direktorių galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais.
Šiuo metu įstatymas numato galimybę atleisti LRT generalinį direktorių tik tuo atveju, jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų tarybos narių. Beje, šis balsavimas yra atviras. Taip pat LRT taryba pareikštą nepasitikėjimą generaliniu direktoriumi turi pagrįsti viešuoju interesu.
Savo ruožtu protestą organizuojanti žurnalistų bendruomenė reikalauja parlamentarų atmesti su LRT vadovo atleidimo tvarkos pakeitimais susijusias įstatymo pataisas ir įspėja, kad jos kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, panašėja į bandymą užvaldyti LRT.
Kritiką siūlomoms pataisoms yra išreiškusioms ir tarptautinės žiniasklaidos organizacijos.
