Europoje platinamos vakcinos nesukelia autizmo, jose nėra gyvsidabrio, o itin reti šalutiniai poveikiai gali būti sukelti visai ne skiepo. Vakcinos padėjo išnaikinti 300–500 milijonų žmonių pražudžiusius raupus ir šiandien apsaugo jūsų vaikus nuo tokių komplikacijų kaip smegenų uždegimas ir pažeidimai, dėl ko galima netekti galūnių, gali sutrikti vystymasis. Gyvendami gausos pasaulyje, kuris yra gražus ir geras, pamirštame aplink esančias ligas ir kokios baisios jos gali būti, sako vienas žymiausių pasaulyje imunologų Stefanas H. E. Kaufmannas.
Nauja tuberkuliozės vakcina
Kovo 17–20 d. Vilniuje vyko didžiausia Europoje studentų organizuojama konferencija „The COINS“, čia pranešimą skaitė ir vokiečių imunologas prof. Stefanas H. E. Kaufmannas – vienas labiausiai cituojamų mokslininkų visame pasaulyje.
Jis yra Maxo Plancko Infekcijų biologijos instituto Berlyne steigėjas, šiuo metu einantis šio instituto Imunologijos departamento direktoriaus pareigas. Šis mokslininkas taip pat yra ir Lindau Nobelio premijos laureatų susitikimo tarybos narys. S. H. E. Kaufmannas buvo Tarptautinės imunologų draugijų sąjungos prezidentu, Pasaulinio vakcinų ir imunizacijos aljanso valdybos nariu – ir tai tik keletas iš jo buvusių pareigų tarptautinėse organizacijose.
Svarbus posūkis S. H. E. Kaufmanno karjeroje įvyko, kai dar 1980-aisiais jis buvo pakviestas tapti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) patarėju. Ir nuo tada, kaip pats teigia, liko priblokštas tuberkuliozės (TB) problemos masto pasaulyje.
Tuberkuliozę sukelia bakterija Mycobacterium tuberculosis ir ši liga dažniausiai pažeidžia plaučius. Tuberkuliozė plinta per orą, kai sergantys žmonės kosėja, čiaudi ar spjaudosi. PSO duomenimis, kasmet tuberkulioze suserga 10 mln. žmonių. Nors tuberkuliozė yra išgydoma liga, kasmet nuo jos miršta 1,5 mln. žmonių, todėl ji yra daugiausia gyvybių nusinešanti infekcinė liga pasaulyje.
Tuberkuliozė | AP nuotr.
„Paprastai tai yra tokių regionų kaip Indija, Kinija ir Užsachario Afrika liga, (…) bet iš tikrųjų nedidelių protrūkių kartkartėmis pasitaiko ir Europoje, – sako mokslininkas. – Jie ypač pasireiškė, kai išplito ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas, sukeliantis AIDS. Sovietų Sąjungoje taip pat buvo problemų dėl tuberkuliozės, o Rusija yra Europos dalis, todėl šiame regione vis dar turime problemų.“
Šiuo metu naujagimiai skiepijami nuo tuberkuliozės BCG vakcina.
„Vakcina Bacillus Calmette-Guérin, trumpiau BCG, yra plačiai naudojama. (…) Didžioji dalis gyventojų gyvena mažas pajamas gaunančiose šalyse, kuriose BCG vakcina vis dar skiriama ir yra reikalinga. 90 proc. visų kūdikių gauna BCG vakciną ir tai yra labai gerai“, – sako S. H. E. Kaufmannas. Visgi jis priduria, kad ši vakcina nėra optimali, mat ji apsaugo tik vaikus maždaug iki penkerių metų nuo pirminės tuberkuliozės, kuri labai skiriasi nuo suaugusiųjų ir paauglių tuberkuliozės.
Stefanas H. E. Kaufmannas | D. Umbraso / LRT nuotr.
BCG sukelia gerą imuninį atsaką, jis gali keletą metų neleisti bakterijoms sukelti ligos. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje ji neapsaugo.
S. H. E. Kaufmannas
„BCG sukelia gerą imuninį atsaką, jis gali keletą metų neleisti bakterijoms sukelti ligos. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje ji neapsaugo. Kai jūs augate, (…) BCG nelabai padeda. Taigi jos nepakanka, kad būtų sukeltas kompleksinis imuninis atsakas, kuris reikalingas vyresnio amžiaus žmonių apsaugai.“
Dėl to žymus imunologas su komanda ėmėsi kurti naują vakciną nuo tuberkuliozės, kuri apsaugotų ir vyresnius žmones.
„Šiuo metu, kadangi turime BCG, labiausiai paplitusi ligos forma, dažniausia tuberkuliozės forma yra suaugusiųjų ir paauglių plaučių tuberkuliozė. (…) Taigi mums reikia ko nors geresnio, jei norime kontroliuoti tuberkuliozę“, – aiškina profesorius.
BCG vakcinoje yra susilpninta (nesukelianti ligos) versija bakterijos, kuri yra gimininga tuberkuliozę sukeliančiai bakterijai. Šios vakcinos pagrindu S. H. E. Kaufmannas kūrė ir naująjį skiepą: „Tai tarsi antros kartos modifikuota BCG vakcina.“
Šiuo metu yra užbaigti naujos vakcinos III fazės klinikiniai tyrimai. „Kaip alternatyva BCG Afrikoje buvo išbandyta mūsų vakcina naujagimiams. Tačiau, mano nuomone, tikrasis svarbus tyrimas, arba tikrasis tyrimas su suaugusiaisiais ir paaugliais buvo atliktas Indijoje ir Pakistane, (…) tyrimą atliko valstybinė organizacija“, – sako imunologijos profesorius.
Tuberkuliozė | AP nuotr.
Jei vakcina veiks ir duos pastebimų rezultatų, anot mokslininko, visų pirma ji bus platinama Indijoje, Užsachario Afrikoje ir Pietryčių Azijoje, kur fiksuojama daugiausia tuberkuliozės atvejų.
„Europoje (…) nėra tokio neatidėliotino poreikio turėti šią vakciną, bet, žinoma, svarbu žinoti, kad tokia vakcina yra. Jeigu kartais atsirastų skubus poreikis, aš vengiu žodžio „protrūkis“, nes tuberkuliozė visada plinta lėtai, ji neužklumpa staiga, vakcinos atsirastų ir Europoje“, – teigia jis.
„Vaikų ligomis“ serga ir suaugusieji
Nors naujos vakcinos nuo tuberkuliozės rytoj Europoje neturėsime, daugelyje regiono šalių vaikai vis dar yra skiepijami BCG vakcina. Tiesa, Lietuvoje pastaruoju metu yra fiksuojama vis daugiau atvejų, kai tėvai apskritai atsisako skiepyti savo vaikus bet kokia vakcina.
„Šiuo metu tai matome ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Teksase, kur dirbau pastaruosius metus, buvo tikrai aiškiai išreikšta abejonių dėl skiepų nuo tymų, kiaulytės, raudonukės. Tai yra ligos, kurios plinta labai greitai. Ir čia yra aiški problema. Ir manau, kad niekas neturėtų atsisakyti rekomenduojamų skiepų. Tai apima ir BCG, jei ji šalyje rekomenduojama“, – sako S. H. E. Kaufmannas.
Stefanas H. E. Kaufmannas | D. Umbraso / LRT nuotr.
Man labai nepatinka terminas „vaikų liga“. Iš tiesų suaugę nesergame, nes aplinkiniai yra paskiepyti arba sirgo tam tikra liga vaikystėje.
S. H. E. Kaufmannas
Mokslininkas primena, kad suaugę nesergame tam tikromis ligomis tik todėl, kad yra vykdomos skiepijimo programos vaikystėje.
„Man labai nepatinka terminas „vaikų liga“. Iš tiesų suaugę nesergame, nes aplinkiniai yra paskiepyti arba sirgo tam tikra liga vaikystėje. Bet iš esmės šios ligos ne tik vaikų, bet visų, – aiškina pašnekovas. – Štai, pavyzdžiui, tymai, jei niekada jais nesirgote, galite susirgti suaugęs. Yra problema ir su poliomielitu. Poliomielitas niekada nebuvo išnaikintas (…) Dabar jis grįžta į tam tikras šalis ir žmonės, aišku, labai nerimauja.“
Prieš daugiau nei dešimtmetį buvo puoselėjamos viltys Europoje eliminuoti tymus, tačiau sumažėjus skiepijimo apimtims ši perspektyva žlugo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, vien 2019 m. Lietuvoje nustatyti 834 ligos atvejai. Situacija nekokia ir kalbant apie kokliušą, pernai Lietuvoje registruoti 898 atvejai.
Kokliušas | „Shutterstock“ nuotr.
Anot mokslininko, vienas iš klaidingų įsitikinimų, kurių turi žmonės, atsisakantys skiepyti savo atžalas, esą vaikui geriau natūraliai užsikrėsti, nes liga nėra tokia baisi. Tačiau tai nėra tiesa – nors kai kuriems vaikams pasiseka išvengti sunkių atvejų, kiti gali patirti ir sudėtingų komplikacijų.
Pavyzdžiui, tymų komplikacijų atveju gali pasireikšti vidurinės ausies, plaučių uždegimas, smegenų uždegimas. Sunkiausios meningokokinės infekcijos ligos formos – sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas), kuris gali privesti iki galūnių netekimo. Kokliušas gali sukelti traukulių, smegenų pažeidimų, dėl to gali sutrikti vaiko vystymasis, taip pat gali atsirasti išvaržų, šonkaulių lūžių, kvėpavimo sustojimo epizodų, kurie yra ypač pavojingi kūdikiams. Sunkūs atvejai gali baigtis mirtimi.
S. H. E. Kaufmannas primena, kad dažnai pamirštame apie šių ligų sukeliamus šalutinius poveikius, kurie įprastai pasireiškia praėjus tam tikram laikui, o kai kurie gali pasirodyti net ir po 10 ar 20 metų.
Kūdikis | „Shutterstock“ nuotr.
„Tarkime, žmogaus papilomos virusas – tai ne tik paprasta infekcija, virusas gali sukelti gimdos kaklelio vėžį. Ir yra aiškiai įrodyta, jog to galima išvengti skiepijant. Taip pat hepatitas B. Pirmiausia žmonės buvo skiepijami nuo hepatito B, bet vėliau pamatėme, kad šis skiepas taip pat sumažino kepenų vėžio atvejų skaičių.“
Buvo atlikta daug mokslinių tyrimų. (…) Ir visi jie kuo puikiausiai rodo, kad jokio ryšio tarp vakcinų ir autizmo nėra.
S. H. E. Kaufmannas
Visgi kai kurie prieš skiepijimą nusiteikę žmonės neretai tęsia diskusiją teigdami, kad natūraliai persirgę vaikai įgyja stipresnį imunitetą nei tuomet, kai yra paskiepijami.
„Tokia samprata akivaizdžiai klaidinga, nes vakcina sukelia tokią pačią imunologinę reakciją. Tik jūs gaunate gerąją dalį – imunitetą, bet negaunate blogosios – ligos, kurią gali sukelti reali infekcija“, – atsako profesorius.
Vakcinos nesukelia autizmo
1998 m. Andrew Wakefieldas paskelbė darbą, kuriame, remiantis tik 12 vaikų tyrimu, MMR (tymų, kiaulytės, raudonukės) vakcina buvo susieta su autizmu. Rezultatai nebuvo atkartoti, o vėliau paaiškėjo, kad jis suklastojo duomenis, už tai A. Wakefieldui buvo atimta gydytojo licencija.
„Buvo atlikta daug mokslinių tyrimų. (…) Ir visi jie kuo puikiausiai rodo, kad jokio ryšio tarp vakcinų ir autizmo nėra. Taigi galiu tik pasakyti „parodykite man duomenis“, tačiau jų nėra“, – teigia imunologas.
Stefanas H. E. Kaufmannas | D. Umbraso / LRT nuotr.
Visgi žala jau buvo padaryta, nes viso pasaulio žiniasklaida ir toliau platino šią idėją, tad ji giliai įsišaknijo prieš vakcinas nusiteikusių žmonių galvose, įsipynė ir į kai kurių aukšto rango politikų skleidžiamus naratyvus.
„Pastaruosius metus daugiausia laiko praleidau Teksase, JAV, o ten dabar, esant dabartinei Vyriausybei, yra Robertas F. Kennedy jaunesnysis, už sveikatą atsakingas asmuo, kuris teigė, kad autizmas gali būti MMR – tymų, kiaulytės, raudonukės skiepų – pasekmė. Jokie turimi duomenys to nepatvirtina“, – tikina S. H. E. Kaufmannas.
Nepaisant to, R. F. Kennedy jaunesnysis inicijavo dar vieną tyrimą nacionaliniu mastu vakcinų ir autizmo ryšiui patikrinti, o jam vadovauti paskirtas gerai žinomas ir labai prieštaringai mokslo bendruomenėje vertinamas vakcinų skeptikas Davidas Geiris.
Gyvsidabrio vakcinose nėra
Pasigirsta baimių, kad vakcinose yra žmonėms toksiškų medžiagų. Įprastai įvardijamas aliuminis, formaldehidas ir gyvsidabris.
S. H. E. Kaufmannas patvirtina, kad vakcinose iš tiesų gali būti aliuminio hidroksido, tačiau jis nėra kenksmingas: „Tai yra adjuvantas. Adjuvantas yra tai, kas sustiprina imuninį atsaką. (…) Aliuminis, aliuminio hidroksidas ir panašūs dariniai neturi jokio neigiamo poveikio, kalbant apie dozę, kuri yra suleidžiama į raumenį.“
Gyvsidabris buvo pašalintas iš Europoje platinamų vakcinų.
S. H. E. Kaufmannas
Skiepas | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
Remiantis JAV maisto ir vaistų administracija, formaldehidas jau seniai naudojamas tam tikrų virusinių ir bakterinių vakcinų gamyboje, nukenksminant patogenus. Tad kai kuriose dabartinėse vakcinose gali būti šios cheminės medžiagos likučių.
Visgi šis kiekis yra toks mažas, palyginti su natūraliai organizme susidarančia formaldehido koncentracija, kad nekelia pavojaus. Tyrimai parodė, kad vidutinio 2–4 kg svorio naujagimio organizme formaldehido kiekis yra 50–70 kartų didesnis nei didžiausias kiekis, kurį jis galėtų gauti iš vienos vakcinos dozės arba iš kelių per tam tikrą laiką suleistų skiepų.
Timerosalis yra gyvsidabrio turintis junginys, kuris anksčiau buvo naudojamas kaip antimikrobinis konservantas vakcinose. Jo paskirtis buvo neleisti vakcinose, kurių viename buteliuke yra daugiau nei viena dozė, augti kenksmingoms bakterijoms ir grybeliams, užtikrinant, kad vakcina išliktų sterili. Nors nei Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), nei Europos vaistų agentūra nerado įrodymų, kad vakcinose esantis timerosalis kelia pavojų, daugelyje pasaulio šalių vakcinų gamyboje jo yra atsisakyta.
Stefanas H. E. Kaufmannas | D. Umbraso / LRT nuotr.
„Gyvsidabris buvo pašalintas iš Europoje platinamų vakcinų“, – patvirtina S. H. E. Kaufmannas.
Apibendrindamas žmonių baimes dėl vakcinose esančių neva toksiškų medžiagų, profesorius įsitikinęs – tai tik „gandai, apie kuriuos galime tik pasakyti, kad jie visi yra klaidingi“.
Apsaugo nuo ligos ar susargdina?
Vakcinos būna skirtingų rūšių. Pagrindinės jų: susilpninti, bet gyvybingi mikrobai, inaktyvuoti arba negyvi mikrobai, subvienetinės vakcinos (išgryninami atskiri mikrobų baltymai ir cukrūs), rekombinantinės vakcinos (virusų, bakterijų baltymai, gaunami genų inžinerijos būdu), iRNR (angl. mRNR) (RNR molekulė pateikia informaciją, kaip organizmui pagaminti patogeno baltymą).
Ar vakcina gali susargdinti ta liga, nuo kurios turi apsaugoti? S. H. E. Kaufmanno teigimu, daugelio vakcinų atveju tai neįmanoma.
https://e.infogram.com/e51be71e-3bbe-45dc-a59f-9fbb0076ac36?parent_url=https%3A%2F%2Fwww.lrt.lt%2Fnaujienos%2Fmokslas-ir-it%2F11%2F2534065%2Fzymus-pasaulyje-imunologas-skiepai-nesukelia-autizmo-o-ju-salutiniai-poveikiai-neirodyti&src=embed#async_embed
„Subvienetinės vakcinos to padaryti negali. Galima kalbėti apie šalutinį poveikį (…), bet baltymas negali sukelti ligos, kurią sukelia visas virusas. Negyvos vakcinos, kitaip vadinamos inaktyvuotomis, to padaryti taip pat negali, – pasakoja profesorius. – Keletas susilpnintų vakcinų – tymų, kiaulytės, raudonukės vakcinos yra gyvybingos, bet jose esantis patogenas yra taip stipriai mutavęs, kad negali grįžti į savo pradinę būseną, kuri sukeltų ligą.“
Anot jo, tai įprastai nėra įmanoma ir kalbant apie kitas vakcinas, kurių sudėtyje yra susilpninto patogeno. Tačiau teoriškai gali kilti problemų su poliomielitu.
„Turime dvi vakcinas – gyvybingą ir inaktyvuotą. Gyvybinga vakcina poliomielito nesukelia. Tačiau retais atvejais ji gali sukelti tam tikrą ligą, kuri yra panaši į lengvą poliomielitą“, – sako mokslininkas, akcentuodamas, kad „tai nėra problema, jei visi yra paskiepyti, tačiau populiacijose, kuriose paskiepyti tik keli asmenys, vakcina gali sukelti šią ligą“.
Tačiau jis patikina, kad apskritai Europoje kol kas nėra užfiksuota nė vieno atvejo, kad vakcina būtų sukėlusi tą pačią ligą, kurią sukelia patogenas.
Skiepas | „Shutterstock“ nuotr.
Šalutinių poveikių gali atsirasti ir ne nuo vakcinos
Dalis žmonių atsisako skiepytis patys ir skiepyti savo vaikus, teigdami, kad nenori patirti vakcinų šalutinių poveikių. Tačiau LRT.lt kalbintas imunologas primena, kad vakcinų šalutinis poveikis, palyginti su liga, yra tikrai lengvas.
„Žinoma, neišvengsite tam tikro paraudimo ir nedidelio uždegimo, kuris yra suaktyvėjusio imuninio atsako rodiklis. Tačiau nepageidaujami reiškiniai yra registruojami ir jų yra labai labai mažai, kalbant apie visas licencijuotas vakcinas“, – sako S. H. E. Kaufmannas.
Jūs randate, tarkime, nepageidaujamų reiškinių, (…) vienam iš 100 000 žmonių. Tačiau (…) niekada negalėsite įrodyti, kad tas vienas asmuo susirgo tam tikra liga dėl vakcinos.
S. H. E. Kaufmannas.
Stefanas H. E. Kaufmannas | D. Umbraso / LRT nuotr.
Mokslininkas pabrėžia, kad kalbant apie šalutinius poveikius labai svarbu suprasti, kad jie su vakcinomis nėra susieti priežastiniu ryšiu (kai vienas dalykas daro įtaką kitam). Iš tiesų skiepijimas ir šalutiniai poveikiai yra tik vienu metu įvykstantys įvykiai, kurie nedaro vienas kitam įtakos, t. y. tarp jų yra ne kas kita, o tik koreliacija.
„Jūs randate, tarkime, nepageidaujamų reiškinių, kurie yra tikrai sunkūs nepageidaujami reiškiniai, tarkime, vienam iš 100 000 žmonių. Tačiau šie reiškiniai nėra priežastiniu ryšiu susiję su vakcina. Vadinasi, niekada negalėsite įrodyti, kad tas vienas asmuo susirgo tam tikra liga dėl vakcinos“, – paaiškina pasaulyje žymus mokslininkas.
„Sakykime, nepageidaujamas reiškinys pasireiškė vienam iš 100 000 skiepytų žmonių. Tačiau tą patį galime pamatyti ir neskiepytų žmonių populiacijoje. Dažnai pasitaiko, kad nepageidaujamas reiškinys pasireiškia dėl kitų priežasčių, ne dėl vakcinos“, – papildo jis.
Skiepas | „Shutterstock“ nuotr.
Koronaviruso vakcina nebuvo „sukurta vakar, o pristatyta šiandien“
Šalutiniai poveikiai labiau nei bet kada jaudino žmones per COVID-19 pandemiją. Ir situacijos nesušvelnino tai, kad vakcina buvo sukurta ir pristatyta žmonėms neįprastai greitai.
„Iš tiesų, RNR vakcinos buvo pristatytos labai greitai ir situacija buvo labai rizikinga. Tačiau turėjome rinktis tarp ligos ir skiepų. Iš viso skiepijausi šešis kartus nuo COVID-19. Ir nejaučiau jokio šalutinio poveikio“, – sako S. H. E. Kaufmannas.
Anot jo, iš pradžių, tik pradėjus masinį skiepijimą, vakcina buvo „tokia pat saugi, kaip ir bet kuri kita vakcina“. Taip buvo dėl to, kad atliekant tyrimus mažesnėse grupėse nebuvo nustatyta jokių retų šalutinių poveikių. Jie išaiškėjo tik didesnėse populiacijose.
Skiepas | D. Umbraso / LRT nuotr.
„Dabar, kai buvo paskiepyti milijonai žmonių, jau turime duomenų. Tačiau pirmosiomis dienomis turėjome tik klinikinių tyrimų duomenis. (…) Jei šalutinis poveikis pasireiškia 1 žmogui iš 1 000 000, tai jūs jo tiesiog nepastebėsite paskiepiję 10 000. Tai akivaizdu.
Bet dabar jau turime duomenų, kad nepageidaujamų reiškinių labai retai [pasiskiepijus koronaviruso vakcina] pasitaikyti gali“, – teigia profesorius. Visgi jis priduria, kad niekada nepavyko įrodyti, jog šalutinius poveikius sukelia būtent vakcina, mat tokių negalavimų gali pasireikšti ir nesiskiepijusiems asmenims.
Iš viso skiepijausi šešis kartus nuo COVID-19. Ir nejaučiau jokio šalutinio poveikio.
S. H. E. Kaufmannas
Be to, pasak jo, yra apskaičiuota, kad rizika sulaukti šalutinio poveikio nuo iRNR vakcinos statistiškai yra mažesnė nei rizika, kad jus nutrenks žaibas arba kad įvyks eismo avarija.
Vis dėlto aišku, kad vieniems žmonėms nerimą kėlė žinia, kad vakcina buvo pagaminta per trumpą laiką, o kiti nepasitikėjo pačia vakcinos sudėtimi.
„Suprantu, kad žmonės, kurie nėra biochemijos ar biologijos specialistai, nerimavo dėl vakcinos sudėtyje esančios RNR, nes ji skamba kaip jūsų kūno dalis. Tačiau šių vakcinų sudėtyje yra tik mažas RNR gabalėlis, jis nepaverčiamas DNR fragmentu, galinčiu daugintis“, – teigia mokslininkas.
Skiepas | „Shutterstock“ nuotr.
S. H. E. Kaufmannas priduria, kad nors iRNR vakcina buvo pirmasis tokios rūšies skiepas, išbandytas didelėse žmonių populiacijose, šios technologijos tyrimai buvo atliekami jau daug metų prieš tai.
„Ši technologija buvo kuriama 20–30 metų. (…) Veterinarinėje medicinoje jau kurį laiką turėjome tokių RNR vakcinų. Taigi nebuvo taip, kad vakcina sukurta vakar, o pristatyta šiandien.“
„COVID-19 be skiepų būtų buvusi didele problema“
Vokietijos Maxo Plancko Infekcijų biologijos instituto steigėjas tikina – „COVID-19 pandemija be skiepų būtų buvusi didele problema“.
„Kai kurie dalykai, žinoma, nepasisekė vykdant vakcinaciją per COVID-19 pandemiją. Tačiau bet kurioje krizėje kas nors nepavyksta. Ir akivaizdu, kad kai kurie žmonės manė, kad uždraudimas moksleiviams eiti į mokyklą ir visi kiti ribojimai buvo pertekliniai“, – teigia mokslininkas, vis dėlto jis tikisi, kad „žmonės išmoko pamoką, kad vakcinos yra naudingos“.
Rizika sulaukti šalutinio poveikio nuo iRNR vakcinos statistiškai yra mažesnė nei rizika, kad jus nutrenks žaibas arba kad įvyks eismo avarija.
S. H. E. Kaufmannas
„Pažvelkime į protrūkį Šiaurės Italijoje, Bergame, arba Niujorke, žmonės tiesiog masiškai mirė, kol nebuvo vakcinos. O paskui akivaizdžiai mirė mažiau žmonių“, – pasakoja S. H. E. Kaufmannas.
Koronavirusas Italijoje | AP nuotr.
Visgi prieš vakcinas nusiteikę žmonės veikiausiai pasakytų, kad kai kurie žmonės mirė, nors buvo pasiskiepiję.
Profesorius neneigia – tai nebuvo geriausia įmanoma vakcina, daugeliu atvejų ji tik sušvelnino padėtį. Tačiau kai kuriuos mirties atvejus lėmė tai, kad žmonės buvo paskiepyti per vėlai arba jų imuninis atsakas nebebuvo geras. „Visi vyresnio amžiaus žmonės turi mažesnį imuninį atsaką, todėl aš verčiau pasirinkau saugiąją pusę ir pasiskiepijau daug kartų“, – teigia mokslininkas.
Visgi, anot jo, visi skaičiavimai rodo, kad vakcina išgelbėjo maždaug 1,6 mln. gyvybių Europoje.
Laikome savaime suprantamu dalyku
S. H. E. Kaufmannas įsitikinęs – yra dar kelios priežastys, verčiančios žmones nepasitikėti skiepais. Viena jų susijusi su tuo, kad vakcinos veikimas yra nepastebimas.
„Žmonės paprastai supranta gydymą vaistais: jūs sergate ir priimate „riziką“. Tačiau vėžio atveju žinote, jog gydymas gali palengvinti ligą, bet jis iš karto neišgydo vėžio. Taigi čia jūs labiau „rizikuojate“. Imunologija arba vakcinologija yra kitokia: jūs gaunate vakciną, kuri neveikia tiesiogiai patogeno, o veikia netiesioginiu būdu.“
Kita priežastis, kodėl žmonės nesiskiepija, yra tai, kad „gyvendami gausos pasaulyje, kuris yra gražus ir geras“, pamirštame aplink esančias ligas, kuriomis nesergame.
„Įprastame gyvenime tai, ko neturite, laikote savaime suprantamu dalyku – jei nesergate liga, to nesureikšminate. (…) Su vakcinomis susijusi problema yra tai, kad jei turite gerą vakciną, niekada nesusidursite su tos ligos problema“, – teigia S. H. E. Kaufmannas.
Stefanas H. E. Kaufmannas | D. Umbraso / LRT nuotr.
Anot pašnekovo, vakcinas daug palankiau vertina ir lengviau sutinka skiepytis mažas pajamas gaunančių šalių gyventojai nei tie, kurie gyvena išsivysčiusiose šalyse.
„Pavyzdžiui, Afrikoje tai nėra tokia problema. Jie žino, ką reiškia susirgti ir mirti“, – papildo jis.
Pašnekovo nuomone, yra kelios grupės prieš vakcinas nusiteikusių žmonių: tie, su kuriais dar galima dirbti, ir tie, su kuriais ne.
„Kai kurie žmonės tiesiog bijo. Ir jei jiems paaiškinsite, kaip yra iš tikrųjų, jie sutiks skiepytis. (…) Tuo tarpu kiti, ypač kaip matome dabartinėje JAV situacijoje, kalba nesąmones ir yra tikrieji antivakseriai – prieš skiepus nusiteikę žmonės, tų jūs negalėsite perkalbėti.“
Stefanas H. E. Kaufmannas teigia, kad, norint paskatinti daugiau žmonių skiepytis, labai svarbu į šį procesą įtraukti ne tik mokslininkus ar gydytojus, bet ir psichologus, sociologus.
„Mums reikia daugiau ar mažiau žmonių, kurie bando suprasti psichologiją. Manau, kad tai vis labiau ir labiau priklauso nuo psichologijos. Tad turime bandyti išsiaiškinti, kaip prieiti prie žmonių“, – užbaigia imunologas.
