2014 m. Jurbarko rajonas Lietuvos savivaldybių reitinge po ilgo ir atkaklaus darbo pasiekė niekada anksčiau neregėtą 18 vietą. Tai geriausias iki šiol mūsų savivaldybės įvertinimas. Jurbarkas pagaliau nusikratė probleminės savivaldybės statuso ir tarp 53 kaimiškų savivaldybių, išlipo iš paskutiniųjų pozicijų kur buvo įsitvirtinęs, atrodo, nepajudinamai. Šis įvertinimas įrodė gerėjusį gyvenimą rajone. Galima tik pasidžiaugti, kad naujajam merui ir savivaldybės tarybai pasisekė ateiti vadovauti rajonui jau pakilus iš duobės. Siekiant dar didesnės rajono žmonių ekonominės ir socialinės gerovės šiuo metu itin svarbu nelėtinti tempo ir neprarasti pozicijų.
Naujosios valdžios rinkiminiai pažadai, labiausiai papirkę rinkė- jus, skamba išties gražiai: tai naujų darbo vietų (500 per kadenciją) kūrimas, investicijų pritraukimas, viešumas ir tarimasis su bendruomenėmis. Suprantama, žadėtų pokyčių per tokį trumpą laiką niekas ir nesitiki, bet startas suteikia galimybę matyti, kokiu keliu einame. Iš to, kaip ruošiamasi žadėtoms permainoms, galima spręsti ir apie jų realumą. Taigi, praėjus šimtui dienų, kai dirba naujoji rajono savivaldybės taryba, laikas apžvelgti faktus ir juos įvertinti.
Pirmiausia aptarkime Jurbarko rajonui itin svarbia išliekančią Europos Sąjungos paramą ir jau sužlugdytus ar pasmerktus žlugti projektus.
Šiuo laikotarpiu ES lėšų mažės, tad žymiai mažės ir darbo apimtys. Šioje srityje būtina ne tik norėti finansavimo, bet ir puikiai išmanyti, ką daryti, kad ES lėšos pasiektų savivaldybę. Apmaudu, tačiau klausantis mero Skirmanto Mockevičiaus ir vicemero Sauliaus Lapėno nuogąstavimų, kad „teks dirbti nuožmios konkurencijos tarp 60 savivaldybių sąlygomis“, kyla abejonių, ar naujoji valdžia apskritai suvokia, kaip rajoną pasiekia ES fondų parama.
Tauragės regionui, kaip ir praėjusį finansinį laikotarpį, paskirtos fiksuotos lėšos – 32 mln. eurų. Tauragės miestas, kaip regiono centras, negaus 42 mln. litų, investuotų praėjusį laikotarpį, skirtų regionų centrams, o Jurbarkas negaus 24 mln. litų, skirtų kaip probleminei teritorijai. Taigi, Tauragės apskrities savivaldybėms skirtus 32 mln. eurų dalysis ir tarpusavyje konkuruos 4 savivaldybės, o ne 60. Tai yra 15 kartų mažiau, nei teigia naujoji valdžia.
Visos naujovės šioje srityje apsiriboja tuo, kad lėšos padalytos pagal ministerijas, ir reikės pagrįsti, ar investuoti pinigai duos efektą, pateikiant pasiekiamumo rodiklius, pagal kuriuos vėliau bus tikrinama, ar rezultatas pasiektas. Taigi ar teiginius apie konkurenciją tarp 60 savivaldybių reikėtų vadinti melu, ar tiesiog nesusigaudymu, paliksime pasirinkti skaitytojams.
ES lėšų panaudojimą Jurbarko labui lemia darbuotojų kompetencija ir kvalifikacija. Itin nemalonu, kai dėl kompetencijos trūkumo prarandamos galimybės gerinti rajono žmonių gyvenimą.
Vienas skaudžiausių atvejų – visiems laikams prarastos lėšos Raudonėje įgyvendinti 13 mln. litų vertės vandentvarkos projektą. Pasiteisinimai, kad šiam projektui nebūtų užtekę laiko, absurdiški ir ekonomiškai nepagrįsti.
Visų pirma, buvo galima užsitikrinti termino pratęsimą iki 2015 m. gruodžio 31 d. ir vykdyti projektą, tačiau iki šiol nepavyko pamatyti rašto, kuris įrodytų, kad dėl to buvo kreiptasi ir gautas neigiamas atsakymas. Be to, reikia pabrėžti, kad atsakomybė už pasirašytą sutartį kyla rangovui, o ne savivaldybei. Pačiu blogiausiu atveju nespėjus atlikti darbų savivaldybė patirtų 300-600 tūkst. eurų nenumatytų išlaidų, tačiau būtų padėta Raudonės žmonėms.
Taip, tai finansinė rizika, bet jos neprisiėmus situacija lieka žymiai blogesnė. Dabar net per stebuklą 2016-2019 metais gavus finansavimą šiam projektui, savivaldybė turėtų kofinansuoti 50 % sumos, o tai yra per 2 mln. eurų. Tai didžiulė suma, kuri greičiausiai lems, kad Raudonė dar daugelį metų liks be vandentvarkos projekto.
Jeigu koalicija „Už 10 eurų”, vadovaujama Juškos valdytų rajoną, jokių problemų nebūtų. Visos problemos eurų kiekyje.