Sakoma, kad šokis – tai stebuklingas pasaulis, kuriame karaliauja ne tik judesys, bet ir emocijos, jausmai, gražiausi išgyvenimai, virstantys į nepamirštamus prisiminimus. Jurbarko kultūros centro šokių kolektyvai „Šypsena“ ir „Nemunėlis“, vedini Jolantos Telišauskienės, šokio žingsniu nuėjo ilgą kelią ir šiemet mini keturiasdešimtmetį.
Pradžia
Dar 1985-aisiais Jolanta Telišauskienė subūrė šiuolaikinio šokio kolektyvą „Šypsena“. Jaunatviška energija, darbštumu, atkaklumu ir, žinoma, šypsenomis garsėjantis kolektyvas greitai tapo svarbia kultūrinio gyvenimo dalimi. Po penkerių metų išsipildė ir kita Jolantos svajonė – liaudiškų šokių studija „Nemunėlis“. Ilgus metus apjungusi net keturias amžiaus grupes, ši studija iki šiol džiugina žiūrovus scenoje.
Gegužės 16-ąją jubiliejui skirtame koncerte „Šoka mano širdis“ į sceną išėjo ir šokiu pilnutėlę Jurbarko kultūros centro žiūrovų salę žavėjo ne tik dabartiniai „Nemunėlio“ bei „Šypsenos“ kolektyvai, bet ir buvusieji šokėjai, kurie, vadovės J. Telišauskienės suburti, šia proga vėl sugrįžo į sceną.
Jolanta atvira: „Prabėgo 40 darbo metų, bet atrodo – tik spragtelėjau ir viskas. Galvoju, nejaugi jau tiek metų praėjo, tiek žmonių… Labai dėkoju savo buvusiems šokėjams, jie atvažiavo iš Klaipėdos, Kauno, Vilniaus – penktadienį! Reiškia, jiems šokis labai brangus.“
Šis nuoširdumas ir ryšys su buvusiais bei esamais šokėjais atsispindi ne tik kolektyvų pasiekimuose, bet ir jų kasdienoje. Pasak liaudies šokių kolektyvo „Nemunėlis“ vyresniųjų grupės šokėjos Aušrinės Meškauskienės, nors visi būna pavargę, po darbų, bet žino, kad negali neateiti čia, į šitą sceną. „Ir staiga atsitinka mažas stebuklas – visas nuovargis išgaruoja, rūpesčiai dingsta, širdis prisipildo muzikos, siela – šokio žingsnelių,“ – sako ne vienerius metus ‚Nemunėlyje“ šokanti Aušrinė.
Scena vietoj poilsio
Abu kolektyvai aktyviai dalyvauja rajono renginiuose, festivaliuose, konkursuose Lietuvoje ir už jos ribų. „Nemunėlis“ – nuolatinis Dainų švenčių dalyvis ir tarptautinių festivalių svečias. O jų pasirodymai – tai ne tik technika, bet ir širdimi atliekami judesiai. „Atsimenu visas smulkmenas – gyvenimą kultūros centre, ruošimąsi koncertams, patarimus. Visada jaučiau Jolantos rūpestį ir palaikymą, – prisimena buvęs šokėjas Donatas Liktas, vėliau ir pats pasirinkęs choreografo kelią. – Visada esu labai laimingas, kai turiu galimybę apsirengti „Nemunėlio“ rūbais ir vėl šokti. Tuomet jaučiuosi lyg vėl sugrįžęs namo.“
Ir tikrai – J. Telišauskienės darbas neliko nepastebėtas. Net du kartus ji su kolektyvais pelnė prestižinį „Aukso paukštės“ apdovanojimą: 2007 m. – „Nemunėlio“ vyresniųjų grupei, 2019 m. – visam kolektyvui ir vadovei.
Jurbarko bendruomenės vardu meras Skirmantas Mockevičius įteikė J. Telišauskienei padėką už 40 metų puoselėjamą šokio meną ir tradicijas, gebėjimą sutelkti bendruomenę aktyviai kultūrinei veiklai, aukštus pasiekimus ir Jurbarko krašto vardo garsinimą Lietuvoje ir užsienyje.
Šeima, auganti
per šokį
Vadovės griežtumas – tai rūpestis, brandinantis asmenybes. „Jolanta yra griežta, reikli, kartais ir pikta, bet be to geras vaikas neužaugs“, – juokais, bet su pagarba kalbėjo Jurbarko r. savivaldybės meras S. Mockevičius. „Tūkstančiai valandų repeticijų, nuostabūs rezultatai, aukščiausi įvertinimai – tai jos meilės ir atsidavimo šokiui ezultatas,“ – sakė meras.
Tą meilę puikiai mato ir šokėjų tėveliai, dėkoję vadovei, auginančiai jų vaikus ne tik ūgiu, bet ir siela. Nors tiek kartų matyta, tiek kartų išjausta, bet kiekvieną kartą scenoje matant šokančius vaikus tėvams virpa širdys.
Kūrybos jėgą pabrėžė ir buvęs „Nemunėlio“ šokėjas Gvidas Byčius: „Jos atkaklumas, kantrybė privertė nemokančius išmokti, nesuprantančius suprasti šokio jėgą. Laimingi tie, kurie buvo šios vadovės kūrybos dalis.“ O buvę šokėjai vieningai liudija: „Šypsena“ ir „Nemunėlis“ – nebuvo tik šokis. Tai yra antroji šeima, antrieji namai.
„Šokis gali pasakyti daugiau negu lūpos, šokis gali pasakyti, ką jaučia širdis“, – sakė Rosita Maksimovienė, Jurbarko kultūros centro direktorės pavaduotoja, o Aida Bliundžiuvaitienė, Jurbarko r. savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė pridūrė, kad šokiai Jolantai – tai gyvenimas, suteikiantis jėgų kvėpuoti.
Kai žmogus myli tai, ką daro, kai dalijasi savo aistra su kitais, gimsta stebuklai. Tokį stebuklą išvydo ir Jurbarko žiūrovai jubiliejiniame koncerte „Šoka mano širdis“.
Ligita Gražulevičienė
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
Ištrynė komentarą apie tą aferistą Gecą…