Gegužės pabaigoje paskutiniuosius bandymus prieš įsibėgėjantį turizmo sezoną atlaikė projektas 6P. Pernai Kauno rajono vietos veiklos grupė kartu su partneriais iš Šakių ir Jurbarko ėmėsi įdomaus projekto, pavadinto 6P – pažink, pramogauk, pirk, pavalgyk, pernakvok panemuniuose. Idėjos iniciatoriai užsimojo sukurti naują kultūrinio turizmo maršrutą panemunių krašte.
Išbandytos paslaugos
Kauno rajono VVG surengė tris bandomuosius pažintinius turus, pakvietė dalyvauti bendruomenių, savivaldybių tarybų narius, seniūnus, kultūros centrų darbuotojus, vietos veiklos grupių, turizmo informacijos centrų, kelionių organizatorių bei žiniasklaidos atstovus.
„Šiuo projektu pristatome tris savaitgalinius dviejų dienų maršrutus: „Pramogauk panemuniuose“, „Pažink pilis ir dvarus “ ir „Paragauk panemuniuose“. Kelionė po dvarus turėtų sudominti vyresnio amžiaus, istorija besidominčius žmones, jaunimui labiau tiktų turas, kuriame siūloma daugiau pramogų, o paragauti senovinių patiekalų ir gėrimų susigundytų bet kas. Kurdami projektą norėjome pasiūlyti žmonėms kelionę ratu aplink Nemuną – išvykę iš Kauno, aplankę Šakių ir Jurbarko rajonus vėl grįžtame atgal. Projekto esmė – paskatinti vietinių turizmo paslaugų teikėjų verslumą, atnešti jiems finansinės naudos“, – pristatė projekto administratorė Eglė Antanaitienė.
Kurti maršrutus padėjo ir turizmo informacijos centrai, rekomendavę lankytinas vietas bei amatininkus. Turistų sustojimo vietose organizuota prekyba vietinės gamybos produktais, pasiūlytos edukacinės programos. Jurbarko rajone numatytos dvi nakvynės – Panemunės pilyje ir Medaus slėnyje.
Manoma, kad turai turėtų kainuoti apie 60-70 Eur vienam žmogui, brangesnis būtų dvarų lankymo maršrutas su nakvyne pilyje – apie 100-120 Eur. Kad kaina neišaugtų dar labiau, teko derėtis su visais paslaugų teikėjais. Projektą svarstoma pasiūlyti pardavinėti turizmo agentūroms. Maršrutai jau pristatyti parodose „Adventur 2015“ ir „Ką pasėsi…2015“, LED ekranuose didžiuosiuose miestuose, jau veikia internetinė svetainė .
Turėtų pasistengti
Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Gaiva Mačiulaitienė dalyvavo kelionėje „Pažink pilis ir dvarus“, tad turėjo progos įvertinti, kokios kokybės paslaugas gaus keliaujantieji, įsitikinti, kaip projektas įtakos vietinių paslaugų teikėjų verslą.
„Keliaudami panemuniais aplankėme Zyplių, Gelgaudiškio, Jurbarko dvarus, kuriuose buvome sutikti ponų ir ponių, išgirdome įdomių istorijų. Ypatingą įspūdį paliko nakvynė Panemunės pilyje ir vakarojimas su romansų atlikėja. Rytą pilies kieme šurmuliavusioje mugėje galėjome įsigyti duonos, lašinių, medaus, rankų darbo muilo. Vėliau laukė specialiai sukurta pilies programa su žirgais, šaudymu iš lankų. Antrąją dieną aplankėme Raudonės pilį ir Raudondvario dvarą. Maršrutas tikrai įdomus ir vertas dėmesio. Jame savo vietą atranda ir verslas“, – pasakojo G. Mačiulaitienė.
Pasak G. Mačiulaitienės, projektas kurtas siekiant ekonominės naudos. Jurbarko rajonas sulaukia nemažai vienadienių turistų, tad reikėjo rasti būdą, kaip juos čia užlaikyti ilgiau. „Klientas įsigyja paslaugų paketą ir dvi dienas keliauja be jokių rūpesčių, papildomai išleisdamas suvenyrams, vietiniams produktams, amatininkų dirbiniams. Keliaujantieji individualiai tikrai nepamatys tiek vietų, negaus tiek paslaugų, o ir kainuos viskas žymiai brangiau negu įsigyjant visą paketą. Stengėmės į maršrutus įtraukti kuo daugiau mūsų rajono paslaugų teikėjų. Taip čia atsirado Medaus slėnis, Panemunių regioninio parko ekspozicija, Panemunės pilis ir vietinių amatininkų siūlomi produktai prie jos, A. Rukšnaičio žirgynas, Smalininkų bendruomenė, Raudonės pilis, „Jurodis“, Klausučių alaus darykla. Šie verslai turės naudos iš atvykstančiųjų“, – sakė direktorė.
Didžiausia problema, kurią išskyrė G. Mačiulaitienė, yra tai, kad paslaugų teikėjai dažnai yra kitus darbus dirbantys žmonės, kuriems sunkiau prisitaikyti prie atvykstančių grupių, todėl numatytos alternatyvos.
Pasak G. Mačiulaitienės, kai kurie paslaugų teikėjai vis dar mano, kad klientai turi derintis prie jų, nenori dirbti nepatogiu laiku, pavyzdžiui, sekmadienį. Norint, kad šis verslas būtų naudingas, reikia lankstumo.
Alaus kelias – Klausučiuose
Į maršrutą „Paragauk panemuniuose“ įtraukta Klausučių alaus darykla siūlo sudalyvauti „Alaus kelio“ ekskursijoje. Čia pajunti alaus skonį nuo pat jo užgimimo iki subrendimo. Degustacijai pateikiama keturių rūšių alaus ir giros bei šaltų užkandžių. Dviejų valandų ekskursija dešimties žmonių grupei kainuoja po 7 Eur kiekvienam. Gali lankytis ir mažesnės grupės, tik kaina šiek tiek didesnė. Aludariai tikisi, kad dalyvavimas 6P projekte bus naudingas verslui.
Klausučių alaus darykloje pirmasis alus buvo išvirtas 2001 metais. Per keturiolika metų keitėsi ir alus, ir bravoras. Tai šeimos verslas, kurio galva – aludaris Gintautas Kunčiūnas.
„Gintautas kilęs iš Utenos – aludarių krašto, todėl visada svajojo gaminti alų. Kai 1996 metais iš skirtingų kraštų atvykę susitikome Klausučiuose, savo idėja Gintautas užkrėtė ir mane. Įkūrę UAB „Armeniukas“ Vilniuje prašėme leidimų alui gaminti, tačiau iš mūsų, atvykusių iš gilios provincijos, tik pasijuokė. Norėjome savo verslo, todėl pradėjome gaminti sirupą, tačiau svajonė liko. Vyras pabaigė aludarių kursus, iš Utenos atsikvietė 20 metų alaus darykloje dirbusią, šiuo metu jau 80 metų sulaukusią technologę Eleną. Ji visko mus išmokė. Pirmasis išvirtas alus buvo 6 proc. – tuomet gavome licenziją. Nuo tada einame tik pirmyn – atsirado visokio stiprumo, rūšių alaus. Visada laikėmės alaus gamybos tradicijų, naudojome kokybiškas žaliavas. Gintautas – geras verslininkas, turintis daug idėjų. Kažkur užsienyje užmatęs, etiketėmis su gražiomis moterimis papuošė ir mūsų alų. Tuo metu šios etiketės buvo sensacija, pritraukė klientų“, – šypsosi aludario žmona ir verslo partnerė Edita Tautkutė-Kunčiūnė.
Nuo apynio iki statinaitės
Alaus gaminimas – atsakingas, bet labai įdomus procesas. Salyklą, karčiuosius ir aromatinius apynius bei mieles Klausučių aludariai perka iš Lietuvos įmonių. Nuo šių sudedamųjų dalių kokybės ir įvairovės priklauso skonis, iš skirtingų rūšių salyklo galima sukuri įvairių rūšių alaus. Receptūras kuria patys.
Anksčiau gamindavo stiprų alų, o 2013 m. darykla pakeitė kryptį – pasirinko gaminti labai kokybišką, gurmanišką gyvą alų. Taip atsirado Jurbarko miesto legendą primenantis „Jurgenborg“, šviesusis „Klausučių elis“, juodasis alus „666“. Latvių įmonė Klausučių alaus darykloje užsakė pagaminti „Ipa“ alų – tai itin kartus, su labai daug apynių alus, kuris sparčiai populiarėja. Vasaros sezonui pradėtas gaminti naujas kvietinis „Triticum“ (iš lotynų klb. – kvietys). Labai populiari ir natūrali fermentacijos būdu gaminama „Dieduko“ gira.
Kad pagamintų kokybišką alų, verslininkai darykloje naudoja patikimas technologijas ir išbandytus procesus, savo gręžinio vandenį.
„Žinome, kiek alaus reikės. Priverdame ir paliekame brandinti. Kai tik gauname užsakymą, alus supilstomas į butelius arba statines ir keliauja į prekybą. Neturime likučių, nes visuomet supilstome užsakytą kiekį alaus. Alus pilstomas į stiklinius ir PET butelius, į barus, šventes, muges keliauja statinaitėse. Gyvo alaus galiojimo terminas neilgas, todėl svarbu, kad prekybos taškus pasiektų šviežias. Gaminame ir pasterizuoto alaus, tačiau baruose ir mugėse prekiaujame tik gyvu. Per mėnesį parduodame vidutiniškai 15 tonų. Toks kiekis mus tenkina, nes didinant gamybos apimtis, kad išlaikytume kokybę, turėtų plėstis visa įmonė, reikėtų daugiau darbuotojų“, – pasakoja E. Tautkutė-Kunčiūnė.
Mėgiamas darbas neša naudą
Klausučių bravore dirba didelė gausios Gintauto ir Editos Kunčiūnų šeimos dalis. Be direktoriaus Gintauto ir darbščiosios buhalterės bei visų reikalų tvarkytojos Editos, įmonės vadyba rūpinasi dukra Karolina, alų verda žentas Žygimantas. Buhalterė Nijolė Urbonavičienė, dar ir aptarnaujanti degustuojančius turistus, darykloje dirba nuo pat atidarymo ir yra šeimininkų dešinioji ranka. Dar yra du vairuotojai ir du darbininkai – štai tiek to kolektyvo.
Dirbdami su meile ir atsidavimu aludariai sulaukia įvertinimo. „Jurgenborg“ alus 2014 m. Pakruojo „Amatų ir muzikos festivalyje“ tarptautinės ekspertų komisijos įvertintas I vieta ir „Rinkis prekę lietuvišką “ diplomu, juodasis „666“ tokį diplomą gavo 2013 metais. Įvertinimas yra ir tai, kad šis alus pilstomas bene 50 vietų, daugiausia didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Skoninga ir estetiška atributika – lankstinukais, maišeliais, buteliais, prekystaliais, stendais pasipuošę Klausučių aludariai kviečiami ir laukiami visose šventėse ir mugėse.
Bet savo krašte pranašu nebūsi – Jurbarke šio alaus rasti nepavyktų dėl mieste merdinčios prekybos. Todėl aludariai norinčius paragauti ar įsigyti kviečia pas save į Klausučius.
Jūratė STANAITIENĖ