Lietuvos karinė žvalgyba turi duomenų, kad Rusija svarsto surengti atakas prieš kritinę infrastruktūrą Baltijos regione, pasitelkdama Ukrainoje pagamintus dronus. Šią informaciją portalui „15min“ patvirtino krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Lietuvos ir Lenkijos valdžios atstovai jau anksčiau įspėjo, kad Rusija gali surengti išpuolių regione. Tačiau pirmą kartą oficialiai patvirtinta, kad žvalgyba turi duomenų apie konkretų galimos operacijos pobūdį: Maskva klaidinimo tikslais galėtų panaudoti ukrainietiškus dronus.
„Turime duomenų, kad Rusija svarsto vykdyti nekonvencines kinetines atakas prieš kritinę infrastruktūrą Baltijos regione. Tikėtina, kad Rusija tam galėtų naudoti Ukrainos gamybos dronus“, – sakė ministras.
Detalių apie galimus taikinius ar atakų laiką neskelbiama.
Galima „netikros vėliavos“ operacija
Rusija galėtų panaudoti perimtus Ukrainos dronus, siekdama suklaidinti dėl išpuolio vykdytojo ir paneigti atakavusi NATO teritoriją. Tai būtų vadinamoji „netikros vėliavos“ operacija – veiksmas, kurį įvykdžiusi valstybė mėgina sudaryti įspūdį, kad už jį atsakinga kita šalis.
Pagal NATO sutartį ginkluotas vienos Aljanso valstybės užpuolimas laikomas visų valstybių narių užpuolimu. Todėl Rusijai gali būti naudinga veikti vadinamojoje pilkojoje zonoje ir vengti atsakomybės už tiesioginę ataką.
Įtampa dėl galimų Rusijos veiksmų Baltijos šalyse padidėjo gegužę. Tą mėnesį Maskva pradėjo skleisti nepagrįstus kaltinimus, esą Baltijos šalys leidžia naudoti savo oro erdvę Ukrainos atakoms, todėl sulauks atsako.
Baltijos valstybės šiuos teiginius kategoriškai atmeta. Prezidentas Gitanas Nausėda viešai pareiškė, kad Lietuvos teritorija nebuvo ir nebus naudojama trečiųjų šalių karinėms operacijoms prieš kaimynines valstybes.
Ataka dronais reikštų naują eskalacijos lygį
Baltijos šalys ir Lenkija teigia, kad pastaraisiais metais Rusija regione aktyviai vykdo diversijas. Tačiau tyčinė ataka dronais reikštų naują eskalacijos lygį.
Pastaraisiais metais Lietuvoje nukrito keli dronai, tačiau nė vienu atveju nebuvo nustatyta, kad tai buvo tyčinis Rusijos veiksmas.
Lietuvos kariuomenė nustatė, kad šiemet šalyje nukritę dronai buvo ukrainietiški bepiločiai orlaiviai. Atakuodami taikinius Rusijoje jie dėl elektroninės kovos priemonių poveikio nukrypo nuo kurso.
Pernai iš Baltarusijos į Lietuvos oro erdvę įskrido ir nukrito du rusiški dronai. Žvalgybos duomenimis, jie į Lietuvą pateko atsitiktinai.
Šią vasarą Lietuvos kariuomenė sustiprino penkių strategiškai svarbių objektų apsaugą. Tarp jų – suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje, elektros jungties „LitPol Link“ skirstykla Alytuje, transformatorių pastotė Alytaus rajone ir Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.
Linas Kojala: Rusija siekia atgrasyti Vakarus
Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala teigia, kad Kremlius, susidurdamas su sunkumais fronte, gali ryžtis rizikingoms provokacijoms.
„Signalai apie galimas provokacijas skamba jau kelis mėnesius ir atspindi bendrą foną, kuriame grėsmės niekada nebuvo vien teorinės“, – sakė politikos ekspertas.
Pasak jo, nors Rusijos pajėgos kai kuriose fronto vietose šiek tiek juda į priekį, Kremlius susiduria su rimtais iššūkiais dėl Ukrainos atakų prieš energetikos ir karinę infrastruktūrą.
„Putinui tai kelia vis sudėtingesnių klausimų, įskaitant galimos mobilizacijos poreikį. Tuo pat metu Europos šalių parama Ukrainai išlieka tvari – šiems metams numatyta apie 70 mlrd. eurų Europos Sąjungos ir dvišalės pagalbos. Todėl vienas iš būdų mėginti atgrasyti Vakarų valstybes yra didinti riziką ir tikėtis, kad tai paskatins Europos šalis atsitraukti bei sukels įtampą jų santykiuose su Kyjivu“, – kalbėjo L. Kojala.
Kai kurie ženklai rodo, kad Maskva gali baimintis Ukrainos atakų Kaliningrado srityje. Pastaruoju metu Rusija stiprina šiame regione esančių karinių objektų apsaugą. Iki šiol Ukrainos dronai Kaliningrado srities neatakavo.
Diversijos Europoje tęsiasi
Lietuvos žvalgyba ne kartą perspėjo, kad Rusija ir toliau rengia diversijas Lietuvoje, galinčias pareikalauti žmonių aukų. Tokias operacijas vykdo Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji valdyba, dar vadinama GRU.
GRU turi specialiai diversijoms ir nužudymams parengtų padalinių. Šiemet Lietuvos žvalgyba įspėjo, kad Rusijos tarnybos intensyviai ieško geriau pasirengusių ir anksčiau nusikaltimus vykdžiusių asmenų, kurie galėtų įgyvendinti pavojingesnes operacijas bei padaryti didesnę žalą gyventojų saugumui.
GRU įvykdytų arba planuotų operacijų Europoje taikiniais jau yra tapę Rusijos istorijos naratyvo neatitinkantys paminklai, prekybos centrai, restoranai, viešojo transporto infrastruktūra ir objektai, susiję su Ukrainai teikiama karine bei humanitarine parama.
Žvalgybos vertinimu, vienais pagrindinių GRU operacijų taikinių šiuo metu tampa Ukrainą remiantys asmenys ir iš Rusijos dėl režimo kritikos pasitraukę Vladimiro Putino oponentai.
