Kartais tam, kad kaimas atgytų, visai nereikia milijoninių investicijų – pakanka kelių bendraminčių. Pačiame rajono pakraštyje veikianti asociacija „Lybiškiečio stotelė“ susibūrė vedama kilnaus tikslo – puoselėti savo gimtąjį kraštą, išsaugoti istorinę atmintį ir į vieną būrį sutelkti kaimo žmones.
Idėją padiktavo muziejus
Asociacijos „Lybiškiečio stotelė“ pirmininkė Jolanta Buitkienė pasakoja, kad mintis susiburti į asociaciją vietos gyventojams kilo išgirdus apie Lybiškiuose steigiamą Jurbarko krašto muziejaus Istorinės atminties centrą.
„Susibūrėme norėdami palaikyti kuriamą centrą, skleisti šią idėją ir nešti žinią tolyn“, – pradžios istoriją prisimena pašnekovė. Pasak jos, pirmasis ir pagrindinis tikslas buvo padėti tvarkyti steigiamo centro aplinką, prižiūrėti pastatus ir patį muziejų.
„Tuo tikslu ir susibūrė mūsų iniciatyvus žmonių būrelis. Tačiau kartu norėjome skatinti bendruomeniškumą, rašyti projektus, burti kaimo žmones į krūvą“, – sako J. Buitkienė.
Naujoji komanda siekė pati prisiimti finansinę atsakomybę ir veikti kaip juridinis asmuo, galintis teikti paraiškas ir gauti finansavimą idėjoms įgyvendinti.
„Subūrėme jaunus žmones. Pastaraisiais metais į kaimą, ypač į Lybiškių gatvę, grįžo nemažai jaunimo – kas iš emigracijos, kas įsikūrė tėvų ar senelių namuose. Matydama, kad kaimas pilnas jaunų žmonių, po pokalbių apie būsimas veiklas su seniūnu bei muziejaus direktoriumi supratau, kad laikas juos visus suvienyti“, – pasakoja asociacijos vadovė, šiandien skaičiuojanti jau keturias dešimtis oficialių narių.
Pati asociacijos vadovė – tikra senbuvė, gimusi ir užaugusi netoliese esančiuose Petkaičiuose, o vėliau su tėvais persikėlusi gyventi į Lybiškius. Energinga moteris vadovauja Pagėgių geležinkelio stočiai, o po darbų savo laiką ir širdį skiria gimtajam kraštui.
„Mane džiugina, kad bendruomenėje turime labai skirtingo amžiaus žmonių – nuo 25 iki 70 metų. Turime daug sugrįžtančių į savo tėvų ar senelių namus, turime ir naujakurių. Jauni žmonės augina vaikus – ir visi jie yra aktyviai įtraukiami į bendruomenės veiklas bei renginius“, – pasakoja J. Buitkienė.
Kibo į projektus
Vos per dvejus metus jiems pavyko įgyvendinti du savivaldybės finansuojamus projektus. Vienas jų – šiemet dalyvaujamojo biudžeto lėšomis kaimo centre įrengiama viešoji erdvė bei vaikų žaidimo aikštelė.
Kito projekto lėšomis bendruomenė pasirūpino vaikų laisvalaikio inventoriumi – įsigijo kamuolių, virves traukimui, o renginiams ir edukacijoms vesti nusipirko garso kolonėlę.
Bendruomenė siekia gražinti Lybiškius, ateityje įrengti stacionarią sceną, kad nereikėtų jos kaskart samdyti, ir svajoja apie savo bendruomenės namus, kuriuose tilptų visi norintys, net ir lyjant lietui.
Bulvienė su blynais
Dar vieno projekto lėšomis bendruomenė įsigijo renginiams bei edukacijoms reikalingos įrangos. Kaip pasakoja Jolanta, visi projektai iškart planuojami taip, kad būtų tęstiniai ir tarnautų ne vieną kartą.
„Nesame nei dainuojantys, nei šokantys, neturime savo meno kolektyvų. Svarstėme, ką tokio įdomaus galėtume nuveikti, kad atkreiptume dėmesį ir suburtume žmones. Taip gimė idėja atgaivinti seną, galbūt kiek primirštą tradiciją. Parašėme projektą „Babas bulvynikė su galkikėm“, įsigijome specialų lauko katilą ir visus reikalingus įrankius gamybai“, – prisimena asociacijos pirmininkė.
Paklausta, kodėl pasirinko būtent bulvienę, pirmininkė juokauja, kad madingi patiekalai ar įprasti cepelinai jau pabodę: „Svarstėme, o kodėl nepaėmus paprasto, autentiško dalyko? Tiesiog nusprendėme atgaivinti seną savo krašto babos bulvienę su mėsos kukuliais. Pradžioje buvo dvejonių – gal nepatiks žmonėms, ką pasakys savi… Tačiau dabar, kur tik važiuojame, patiriame didžiulį pasisekimą! Visi gardžiai valgo ir džiaugiasi tuo paprastumu, kad atkėlėme tokį seną, nepelnytai primirštą ir labai skanų patiekalą“.
Paragauti bulvienės nori ir kaimyninės bendruomenės. Su ja asociacija jau tapo nuolatine Eržvilko senelių namuose vykstančio renginio „Gėlėta vasara“ viešnia, vaišina svečius Varlaukio atlaiduose, vyksta ir į kitus rajonus.
Šalia puodų prisireikė ir didelių keptuvių. Laimėjus naują projektą, bendruomenė įsigijo įrangos senoviniams marginiams („čirviniams“) blynams, kiaušinienei kepti bei troškiniams. Prie šios veiklos lybiškiečiai prijungė ir edukacijas.
„Mūsų narės susinešė tikrus savo močiučių receptus. Taip atsirado Nijolės, Jolantos ar Bronės marginių blynų receptūros. Taip garsiname savo kraštą bei senąsias tradicijas, o paprasti dalykai vėl atgyja. Blynų kepimas susilaukė tokio didelio susidomėjimo, kad šiemet moterims tešlą teko maišyti net keliuose katiluose, kad tik patenkintų visų norinčiųjų poreikius ir kiekvienas galėtų jų paragauti“, – pasakoja J. Buitkienė.
Tradicinėje šventėje krašto talentai
Šalia visų valstybinių švenčių, kurios minimos kartu, lybiškiečiai kuria ir savas tradicijas.„Liepos 6-ąją visada giedame himną. Ši tradicija gyvuoja nuo pat Istorinės atminties centro įsikūrimo. Šiemet susiorganizavom viktoriną apie savo kraštą. Diskutavom apie tai, kelintais metais prasidėjo Lybiškių istorija ir iš to pasidarėm klausimyną. Laimėjusiems buvo įteikta valstybės vėliava“, – pasakoja pirmininkė.
Asociacija tęsia ir dar anksčiau veikusios bendruomenės pradėtą vasaros šventės tradiciją, kuri šiemet vyko rugpjūčio 8-ąją. Pagrindinis jos tikslas – suburti čia gyvenusius bei su šiuo kraštu susijusius kraštiečius ir pristatyti finansavimą gavusį projektą „Aktyvi šeima, stipri bendruomenė“.
„Nutarėme šventę padalinti į dvi dalis: vienoje vyko pats renginys, o kitoje – edukacinės veiklos. Virėme, kepėme blynus, vaikams rengėme žaidimus, o prisijungti pakvietėme ir Eržvilko ugniagesius. Vyrai labai geranoriškai sutiko vaikams ir suaugusiems pademonstruoti savo įrangą bei papasakoti apie kasdienį darbą“, – pasakoja J. Buitkienė.
Oficialiojoje šventės dalyje didžiausias dėmesys skirtas krašto vaikams ir jaunimui. Organizuojant programą pavyko pasikviesti iš Lybiškių kilusius ar šioje vietovėje šaknis turinčius jaunus talentus.
Iš Skuodo rajono menų mokyklos atvyko kanklininkės Gabrielė Kinčiūtė ir Kotryna Zabitytė. „Kanklės ir lietuviška daina, atliekama tautiniais rūbais pasipuošusių vaikų, tiesiog vertė šiurpuliukus bėgioti per odą“, – šiltais prisiminimais dalijasi asociacijos pirmininkė.
Šventės dalyvius džiugino ir Šiaulių menų mokyklos gitaros bei dainavimo studijos atlikėja Goda Martinaitytė, taip pat turinti šio krašto šaknų. Savo pasirodymus dovanojo tarptautinių bei Lietuvos konkursų laureatai – Tauragės pramoginių šokių studijos „Dance Life“ šokėjai Gytė Gudavičiūtė ir Faustas Jonika, o skambias dainas skyrė Kidulių dvaro moterų folkloro ansamblis iš Šakių rajono.
„Mūsų kaimui tai buvo nepaprastai graži ir nuoširdi šventė. Žmonės atvyko iš atokiausių kampelių, patys pasirūpino transportu, tautiniais rūbais bei instrumentais, atvažiavo ir tėvai palaikyti savo vaikų. Šiame renginyje labai gražiai susiliejo bendruomeniškumas, tradicijos ir sugrįžimo į gimtinę džiaugsmas“, – džiaugiasi pašnekovė.
Jolanta Buitkienė pabrėžia, kad asociacija ir toliau išliks aktyvi. Bendruomenė ruošiasi vykti į renginį, skirtą Vilko vaikams atminti, taip pat planuoja naujas veiklas kartu su Jurbarko krašto muziejumi.
Tačiau viena laukiamiausių metinių tradicijų – Kalėdų Senelio kelionė po kaimą ir aplinkines gyvenvietes. „Jau trečius metus iš asociacijos lėšų patys ruošiame dovanėles: ką pačios pagaminame, įdedame džiovintų obuolių, skanėstų, ką kas turime ir leidžiamės į kelią. Aplankome kaimo vaikus, senjorus, neįgaliuosius. Nekviečiame visų prie bendros eglutės, o patys važiuojame tiesiai į namus ir padarome staigmeną. Vaikai, žinoma, visada džiaugiasi, bet senyvo amžiaus žmonėms tai itin jautri akimirka. Jie sako, kad pati didžiausia dovana – ne saldumynai, o dėmesys ir nuoširdus pabendravimas“, – džiaugiasi Jolanta.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
