Antradienį įvyko Jurbarko r. savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame nutarta dėl susidariusios sudėtingos padėties žemės ūkio sektoriuje savivaldybės teritorijoje paskelbti ekstremaliąją situaciją. Tokio sprendimo dar rugsėjo 27 d. prašė Jurbarko r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Jovarauskas.
Paskelbė ir Vyriausybė
Jurbarkiečiai ekstremalią padėtį paskelbė diena anksčiau, nei tą padarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl meteorologinių reiškinių padarytos žalos žemės ūkiui paskelbta spalio 4 d. Tai reiškia, kad Lietuva turės daugiau galimybių gauti europinės paramos, galės būti panaudotos ir Vyriausybės rezervo fondo lėšos. Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu paskirtas žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.
„Preliminarūs skaičiuojami nuostoliai – daugiau negu 40 mln. eurų. Atskiri ūkiai labai sudėtingoje finansinėje situacijoje, todėl tos aplinkybės verčia mus galvoti apie galimą tam tikros nuostolių dalies kompensavimą. Turime informacijos, kad ir Europos Komisija pasirengusi ieškoti galimybės padėti Lietuvai. Manome, kad ekstremalios situacijos paskelbimas palengvintų tas užduotis“, – trečiadienį Vyriausybės posėdyje kalbėjo B. Markauskas. Žemės ūkio rūmai skaičiuoja, kad nuostoliai gali sudaryti daugiau nei 200 mln. eurų.
Pranašauja katastrofą
Jurbarko r. ūkininkų sąjungos pirmininkas R. Jovarauskas tikino, kad rajono ūkininkai nenuėmė 20-25 proc. derliaus, kurio nuimti nepavyks dėl įmirkusių laukų. Prašyme skelbti ekstremaliąją situaciją pažymima, kad dėl oro sąlygų negalima atlikti ir sėjos darbų.
Jau paskelbus ekstremaliąją padėtį, ji ėmė dar blogėti – vėl prasidėjo lietūs, galutinai sužlugdę ūkininkų viltis atlikti sėjos darbus ir pabaigti nuimti derlių. „Nenuimto derliaus liko gal tik apie 10 proc., tačiau to, kurį nukūlėme, kokybė – labai prasta. Parduoti galime tik kaip pašarinį ar nekondicinį. O už tokius grūdus gaunamos pajamos net nepadengia investicijų“, – ketvirtadienį už lango pliaupiant lietui sakė R. Jovarauskas.
Paskelbus ekstremaliąją padėtį ūkininkai tikisi lengvatų atsiskaitant su pirkėjais, trąšų tiekėjais, Nacionaline mokėjimų agentūra (NMA). Pagal sutartis žemdirbiai iki spalio 1 d. turėjo atsiskaityti su trąšų, chemijos tiekėjais, su grūdų pirkėjais taip pat sudarytos sutartys, kurių įvykdyti neįmanoma. „Paskelbta ekstremali situacija ūkininkams gali jau nedaug kuo padėti. Gal dar pavyks gauti lėšų kompensacijoms iš Europos Sąjungos“, – svarsto R. Jovarauskas.
Ūkininkas tikina, kad tokios situacijos, kaip šiemet, nepamena – laukai visai neįvažiuojami, apie sėją galima pamiršti. „Gal ir geriau tiems, kurie nespėjo užsėti. Aš kažkiek sėjau, tai, matyt, pavasarį teks sėti iš naujo. Vėl nuostoliai – sėklos, transportas, kuras“, – sako jis. Pernai situacija taip pat nebuvo gera, bet ūkininkai bent jau spėjo atlikti sėjos darbus.
„Katastrofa! Daugelis ūkių patiria milžiniškus nuostolius. O jei dar ir kiti metai pasitaikytų panašūs, liks viena išeitis – bankrotas“, – nevilties neslepia R. Jovarauskas.
Įvertino padėtį
Jurbarko r. savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija rinkosi gavusi R. Jovarasuko prašymą ir Seimo kaimo reikalų komiteto posėdžio protokolo išrašą, kuriame rekomenduota savivaldybėms įvertinti padėtį ir išnagrinėti galimybę nustatyta tvarka paskelbti ekstremalią situaciją.
Savivaldybė kreipėsi į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą dėl informacijos apie kritulius. Rugsėjo 1-25 dienomis Jurbarko rajone prilijo 80 proc. daugiau lyginant su standartine kritulių norma, o antrąjį rugsėjo dešimtadienį ši norma buvo viršyta 2,5 karto.
Gauti duomenys leido Jurbarko rajone skelbti ekstremaliąją situaciją. Jos operacijų vadovu paskirtas Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Ambrakaitis. „Kadangi vakar paskelbta respublikos lygio ekstremali situacija, tad kaip padėti ūkininkams, spręs tikrai ne savivaldybė. O kol kas vienintelė pagalba, kad NMA mažina privalomus reikalavimus, ir panašiai“, – sako A. Ambrakaitis.
NMA ūkininkus informavo, kad pareiškėjai, dalyvaujantys agentūros administruojamose priemonėse, nerimauti neturėtų – atsižvelgus į susidariusią situaciją supaprastina dokumentų pateikimo tvarka tiems ūkininkams, kurių įsipareigojimai dar nėra įvykdyti.
„Po rajoną važinėju 1-2 kartus per savaitę. Praėjusią savaitę, kai buvo dar gražūs orai, vyko tiek sėja, tiek javapjūtė, tačiau daug dar buvo likę darbų. Po šių dienų lietaus, manau, sėja šiais metais jau baigėsi, nes jau tiek neišdžius, kad būtų galima įvažiuoti į laukus. Tad padėtis prasta, nors ir ne visame rajone tolygiai“, – padėtį vertina A. Ambrakaitis.
Sunkus ūkininkų darbų sezonas baigėsi. Šį kartą – atnešęs tik daug rūpesčių dėl klimpstančios technikos, nekokybiško derliaus ir miglotos ateities bei dar tik skaičiuojamus, bet, galima numanyti, didelius nuostolius. Norėdami išgyventi žemdirbiai vėl dairosi į Europos Sąjungą – gal ji pasirodys sukalbamesnė nei gamta.
Jūratė Stanaitienė
