Švietimo įstaigose permainos nesibaigia (2)

Praėjusią savaitę Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Antanas Gvildys žiniasklaidos atstovus pakvietė į spaudos konferenciją. Iniciatyva sveikintina – kuo anksčiau gyventojai ir švietimo darbuotojai sužinos apie būsimas permainas, tuo daugiau įvyks diskusijų, bus ieškoma geriausių sprendimų ar bent užteks laiko susitaikyti su jau priimtais.

Planai gali keistis

Jurbarko r. savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkymo 2016-2020 m. bendrasis planas savivaldybės taryboje buvo patvirtintas dar 2016 m. kovo 31 d., tačiau jau rugsėjo 1-oji pateikė staigmenų – nepavyko, kaip planuota, išsaugoti Gausantiškių mokyklos, Girdžių pagrindinė mokykla tapo pradine. „Spartus vaikų skaičiaus mažėjimas, tėvų sprendimai koreguoja planus“, – sakė A. Gvildys. 

Į Jurbarko švietimo įstaigas kasmet ateina apie 200 vaikų mažiau – pernai mokinių sumažėjo 167, šiemet jų turėtų būti dar šimtu mažiau. Perspektyva liūdna – pirmokų bumas baigėsi: pernai jų buvo 258, šiais metais laukiama 232, o žiūrint į ateitį jų tik mažės.

Savivaldybės administracija stebi mokinių skaičiaus pokyčius ir gali teikti pasiūlymus tarybai pakeisti priimtą mokyklų pertvarkos planą. Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas A. Gvildys neabejoja, kad taip ir bus: netrukus teks priimti sprendimus dėl kelių kaimo pagrindinių mokyklų, kurios nesurenka reikiamo skaičiaus mokinių, teks diskutuoti dėl teatro skyriaus meno mokykloje – ar tikslinga tam skirti pinigų, jei stiprius kolektyvus turi Jurbarko kultūros centras, numatyti mokyklų jungimus. 

Švietimo ir mokslo ministerija informavo savivaldybes, kad ruošiasi parengti naujas gaires, kuriomis turės vadovautis vietinė valdžia, tvirtindama mokyklų pertvarkos planus. Nauji planai galėtų būti sudaryti kitų metų pradžioje.

Įtampa kaimuose

Ramiausiai ateinančio rugsėjo laukia Eržvilko ir Veliuonos gimnazijos. Jose bus sukomplektuotos gimnazinės klasės, o prastesnis vaizdas – tik žiūrint į ateitį. Didžiausi darbai laukia Juodaičių, Raudonės ir Vadžgirio pagrindinių mokyklų, kurios jau šiais metais nesukomplektuos 9 klasių, o Vadžgirys – ir 10-os. 

Juodaičių pagrindinės mokyklos ateitis aiški – nuo 2018 m. ji taps Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos skyriumi, kuriame bus ikimokyklinė, priešmokyklinė grupė ir 1-8 klasės. Prieš 1,5 metų buvo pasiūlymų Raudonės ir Vadžgirio mokyklas performuoti į daugiafunkcius centrus, tačiau dabar ši vizija tolsta. Vadžgiryje kultūrininkai turi puikias erdves ir įdarbį, o mokykla neturi centrui tinkamų erdvių. Miestelių bendruomenės neranda bendrų darbo krypčių, skiriasi žmonių požiūris, niekas nenori prisiimti atsakomybės, todėl Raudonėje ir Vadžgiryje gana sėkminga Seredžiaus daugiafunkcio centro patirtis greičiausiai nepasikartos.

Vadžgirio pagrindinė mokykla, ko gero, turės šlietis prie Eržvilko gimnazijos, nes ir dabar ten mokytis nueina ne vienas moksleivis iš Vadžgirio. Raudonės pagrindinė mokykla turės žvalgytis į Veliuonos gimnaziją. Jau 2018 m. rugsėjį Raudonėje gali likti tik ikimokyklinė, priešmokyklinė grupė ir pradinukai. Įvykus tokiam scenarijui savivaldybės darbuotojams kyla minčių Raudonės mokyklos likučius perkelti į seniūnijos pastatą, o į Raudonės pilį persikėlus seniūnijai atsirastų didesnė galimybės pilį prikelti naujam gyvenimui – vykdyti projektus, nuomoti šventėms.

Šį rugsėjį paskutinį kartą pradinukai rinksis į Jurbarkų darželio-mokyklos Rotulių skyrių. Nuo 2018 m. ten liks tik ikimokyklinukai ir priešmokyklinukai. Labai tikimasi šį skyrių išlaikyti, trūkstant vietų miesto darželiuose tai visai įmanoma, juolab kad Rotulių mokyklėlėje jau suplanuotos investicijos. 

Vargas dėl devintokų

Permainos laukia ir miesto įstaigų. Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokykloje per keletą metų turėtų nelikti specialiosios lavinimo grupės. Jau nuo šių metų į vaikų su negalia grupę nebus priimami naujokai. „Visi teisės aktai, įstatymai reglamentuoja, kad specialių poreikių vaikai turi būti integruojami į paprastas mokyklas“, – sako A. Gvildys. 

Tėvai, kurie nenorės savo vaikų leisti mokytis drauge su sveikaisiais arba to neleis jų būklė, galės rinktis, pasak valdininko, Smalininkų TVM specialųjį skyrių, kuris organizuoja savo moksleivių vežiojimą, arba mokyklą Gelgaudiškyje. Ar tai netaps dar didesne našta neįgalius vaikus auginantiems tėvams? Kai planuojama pertvarka, patogumas lieka podukros vietoje. 

Daugiausia aistrų kelia Vytauto Didžiojo ir Naujamiesčio pagrindinių mokyklų virtimas progimnazijomis, kuriose vaikai mokysis iki 8 klasės. Jau šiemet šios mokyklos neformuos devintų klasių, o nuo 2018 m. nebeliks ir jas pabaigusių dešimtokų. 

Visus devintokus pasirengusi priimti Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazija. Savivaldybės taryba davė leidimą šiai įstaigai prireikus formuoti šešias devintokų klases ir priimti iki 180 mokinių. Pasak A. Gvildžio, į Jurbarko gimnaziją sutilptų visi dabar miesto mokyklas baigiantys aštuntokai bei čia norintys mokytis devintokai iš kaimo mokyklų. 

Pasak Jurbarko gimnazijos direktoriaus Alvydo Januškevičiaus, mokinių netenka ir gimnazija – šiais metais ją baigia 180 abiturientų, kitais – 160, o prašymus tapti vienuoliktokais pateikė tik 154 mokiniai. Gimnazija jau sulaukė ir 131 būsimo devintoko prašymo. „Nebesulaukiame vaikų iš kaimų“, – apgailestavo A. Januškevičius, tačiau A. Gvildys dėl to tik pasidžiaugė: „Vadinasi, kaimo gimnazijos įgavo tėvų ir mokinių pasitikėjimą.“

Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos Jurbarko skyriaus pirmininkė Ovidija Unčiurienė, auklėjanti vieną Naujamiesčio pagrindinės mokyklos aštuntokų klasę, tikino, kad nemažai tėvų ir mokinių jaučiasi palikti gatvėje, nes mažiau gabūs moksleiviai nesiryžta eiti į gimnaziją. „Jurbarke nelieka galimybės pabaigti dešimt klasių ne gimnazijoje. Vaikai dairosi į Kidulius, Smalininkus“, – sakė O. Unčiurienė.

Jai, teigdami, kad dėl šios problemos nesikreipė nė vienas tėvas ar mokinys, paprieštaravo būsimų progimnazijų direktoriai Alma Uznė ir Viljamas Bakšys. Abu teigė, kad pokyčiams pritaria ir nemato jokios problemos. Ar nematys mokyklų vadovai problemos po kelerių metų, kai dėl mokinių trūkumo teks uždaryti ir vieną progimnaziją? Kad tokia ateitis galima, A. Gvildys nė neslepia. „Kokiais 2020-2022 m. gali tekti taip padaryti. Yra minčių į Vytauto Didžiojo mokyklą perkelti Jurbarko kūno kultūros ir sporto centrą. Ten puiki sporto bazė“, – mąstė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas.

A. Gvildys teigė esąs nustebintas, kad mokiniai bijo „nepavešią“ gimnazijos mokslų – pasak jo, ugdymo programos vienodos tiek gimnazijoje, tiek pagrindinėse mokyklose, tiek Smalininkų TVM.

Laukia Smalininkai

Smalininkų technologijų ir verslo mokyklos direktorė Ina Budrienė patikino, kad įstaiga turi galimybę formuoti devintą gimnazinę klasę. „Tą mes galėjome daryti ir anksčiau, turime visus leidimus, tačiau nenorėjome kišti kojos miesto mokyklai. Klausimas – ar rajone reikia tos devintos klasės?“, – abejojo I. Budrienė. 

Jei tokia klasė Smalininkuose atsirastų, joje turėtų mokytis ne mažiau nei 15 vaikų. Smalininkų TVM gali mokinius iš Jurbarko atsivežti, tačiau tėvus glumina situacija, kai vaikai iš miesto turi vykti mokytis į kaimą.

I. Budrienė pabrėžė, kad kiekviena savivaldybė džiaugtųsi turėdama profesinę mokyklą, tačiau jurbarkiečiai to dar neįvertina. Pasak A. Gvildžio, Švietimo ir mokslo ministerija neatliko reikiamų darbų dėl profesinio mokymo, ir ši sritis dar vis apleista ir nesulaukia populiarumo. I. Budrienė prašė bendrojo lavinimo mokyklų direktorių palaikymo – nuo šiose mokyklose formuojamos nuomonės labai priklauso, kokias mokymosi įstaigas pasirinks jaunuoliai.

Liko tik vardas

Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos tarybai atstovavusi mokytoja Jurgita Kazinevičienė apgailestavo, kad iš gimnazijos belieka vardas – anksčiau atrankas rengusi, aukštų rezultatų iš moksleivių reikalavusi įstaiga priversta priimti visus norinčius. „Ačiū Naujamiesčio pagrindinės mokyklos direktorei už gerai paruoštus mokinius – jų balai būna tokie pat, kaip ir gimnazistų. Tačiau ateinantieji iš kitur – gerokai silpnesni“, – padėties negražino pedagogė. 

J. Kazinevičienė užsiminė, kad gimnazijos mokytojai pageidautų „švelnaus profiliavimo“ jau devintoje klasėje, kai devintokai į klases būtų skirstomi pagal tam tikras mokslo kryptis ar pasiekimus. Tam Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas pritarti nelinkęs – mokinių skirstyti pagal gabumus esą negalima. 

Jurbarko gimnazijos direktorius A. Januškevičius taip pat kalbėjo apie skirtingų tikslų siekiančias klases – vienoje norėtų mokyti vokiečių kalbos, kitoje – daugiau dėmesio skirti matematikai ir informatikai, mažiau gabiems būtų sudarytos sąlygos sportuoti ar mokytis technologijų. 

Kad ir kaip nuspręs gimnazijos vadovybė mokyti devintokus, jie turi ateiti pasiruošę. Tuo turės rūpintis dvi progimnazijos. A. Uznė tikino, kad dar 2015 m., kai buvo nuspręsta, jog mokykla taps progimnazija, dėmesys nukreiptas ne į kiekybę, o į kokybę – tą rodo ir vis gerėjantys mokinių testų rezultatai. V. Bakšys tikino, kad jo vadovaujamoje mokykloje dėmesys sutelktas į individualų kiekvieno vaiko mokymąsi. Ta kryptimi planuojama eiti ir toliau.

Sunkmetis nesibaigia

Žodis „pertvarkymas“ jau tapo baisiausiu švietimo sistemos darbuotojų keiksmažodžiu. Deja, pabaigos dar nematyti. Nuo įvairių reformų kenčia dėl nuolat besikeičiančių mokytojų ir mokyklų besijaudinantys mokiniai, stabilumo pasigenda vaikų ateitimi besirūpinantys tėvai, darbų netenka mokytojai.

Pasak A. Gvildžio, uždarius mokyklą ar sumažėjus komplektuojamų klasių skaičiui vos pusė mokytojų susiranda kitą darbą, ketvirtis jų išeina į užtarnautą poilsį, dar ketvirtis – lieka be darbo. Jei mokytojai neatleidžiami, mažėja jų darbo krūvis, o tuo pačiu ir atlyginimas. Šiemet Švietimo ir mokslo ministerija skyrė savivaldybei papildomai 23 tūkst. eurų atleidžiamų mokytojų išeitinėms sumokėti. 

Tačiau lazda turi du galus – vienus mokytojus priverstinai atleidžiant į kai kurias pozicijas kandidatų nerasi nė su žiburiu – trūksta fizikų, chemikų, kitais mokslo metais prireiks ir dar kelių specializacijų mokytojų.

A. Gvildys įvardijo kelis klausimus, dėl kurių galvą skauda savivaldybės administracijai, o atsakymai į juos paaiškės tik rugsėjį: ar išliks Girdžiuose ikimokyklinės ir priešmokyklinės grupės, ar ten ir Rotuliuose mokysis pradinukai, nes tėvai gali nebeleisti vaikų į jungtines klases, kaip reaguos tėvai į jungtines 5-8 klases kaimo mokyklose ir ar bus suformuota IX klasė Klausučiuose, kurios nebeliktų išėjus bent vienam iš septynių devintokų. 

Jei savivaldybė laikysis mokyklų pertvarkymo plano ir norės išlaikyti mažai mokinių turinčias klases, Švietimo ir mokslo ministerija gali reikalauti padengti per 200 tūkst. Eur išlaidų. A. Gvildys tikina, kad neišvengiamų ir dėl kurių negalėtų ginčytis savivaldybės išlaidų turėtų būti apie 75 tūkst. Eur. 

Rasti aukso vidurį, kad mokiniai gautų kokybišką išsilavinimą, liktų patenkinti tėvai ir nebūtų švaistomos savivaldybės biudžeto lėšos – nelengva užduotis. Po keliolika mokinukų ugdančios kaimo mokyklos negali garantuoti puikaus išsilavinimo, o jų išlaikymas – akmuo po kaklu ir taip nestipriai savivaldybei, tačiau ji privalo suteikti galimybę gauti išsilavinimą. Matyt, kuo toliau, tuo daugiau darbo turės vienintelis, pasak A. Gvildžio, Švietimo ir mokslo ministerijos teikiamas gėris – geltonieji autobusiukai. 

Jūratė Stanaitienė