Po septynerių metų pertraukos Jurbarke vėl nustatyta tricheneliozė – liga, kuria žmonės užsikrečia valgydami veterinarų neištirtą mėsą. Tauragės visuomenės sveikatos centro Jurbarko skyrius rugpjūčio 3 d. gavo informaciją iš Jurbarko maisto ir veterinarijos tarnybos, kad Jurbarko gyventojos pristatytame kiaulienos mėginyje rasta trichinelių ir galimai yra susirgusių asmenų.
Užkrėsta kiauliena į jurbarkietės namus pateko iš Šakių rajono Rocičkių kaime esančio ūkio, kuriame buvo pirkta paskersta kiaulė. Visa užkrėsta mėsa buvo surinkta sunaikinti, informacija apie nesaugią mėsą pardavinėjančius ūkininkus perduota Šakių rajono maisto ir veterinarijos tarnybai.
Tauragės visuomenės sveikatos centro Jurbarko skyriuje nedelsiant buvo pradėtas epidemiologinis tyrimas, kuriuo nustatyta, kad jurbarkietė paskerstos kiaulės mėsą parsivežė namo birželio viduryje. Neatlikus tyrimo dėl trichineliozės, namų sąlygomis kiauliena buvo ruošiama maistui – sūdoma, ruošiami rūkyti gaminiai, dalis mėsos užšaldyta.
Po keleto dienų namiškiai pradėjo ragauti sūdytų lašinukų, kiek vėliau – rūkytų gaminių. Pirmoji negalavimus pajutusi namų šeimininkė liepos pirmomis dienomis kreipėsi į gydymo įstaigas. Ligonė buvo gydoma Jurbarko ligoninėje, po to Kauno klinikose, kur buvo įtartas parazitologinės kilmės susirgimas. Ir tik liepos 31 d. Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų skyriuje, įtarus trichineliozę, buvo skirtas atitinkamas gydymas nuo trichineliozės ir moteriai nurodyta patikrinti turimą mėsą dėl trichinelių.
Tačiau per tą laiką sunegalavo dar 4 užkrėstos mėsos valgę šeimos nariai. Epidemiologinio tyrimo metu paaiškėjo, kad kiaulienos valgė 11 asmenų. Visi jie buvo nukreipti pasitikrinti. Trichineliozė nustatyta 5 asmenims. Dar 6 kiaulienos ragavę asmenys nesusirgo, kadangi ragavo tik rūkytų lašinukų be raumenų.
Primename, kad trichineliozė yra ūmus žmonių ir gyvūnų susirgimas, kurį sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Visos trichinelių rūšys yra pavojingos žmonių sveikatai. Žmonės šia helmintoze užsikrečia vartodami žalią ar nepakankamai šiluminiai apdorotą užsikrėtusių gyvūnų mėsą, kurioje yra cistų su trichinelių lervomis.
Trichinelių lervos yra labai atsparios: sušaldytoje iki -18°C mėsoje trichinelių lervos žūva tik per 10 dienų, sūdant ar rūkant mėsą bei dešras, lervos žūva tik viršutiniuose sluoksniuose, net verdant ar kepant didelio mėsos gabalo viduje trichinelės išlieka gyvos.
Užsikrėtus pirmieji ligos požymiai gali pasirodyti po 3 ar tik po 45 dienų. Tai priklauso nuo užkrėstos mėsos valgymo dažnumo ir kiekio, mėsos paruošimo būdo (rūkyta, sūdyta, kepta ar žalia), patekusių lervų skaičiaus ir jų gyvybingumo bei žmogaus individualaus jautrumo infekcijai.
Liga pasireiškia įvairiais požymiais. Ligos pradžioje, kai kirmėlės yra žarnyne, skauda pilvą, kyla šleikštulys, vėmimas, viduriavimas. Vėliau, lervoms migruojant į raumenis (1–2 savaitė po užsikrėtimo), atsiranda veido ir akių pabrinkimai (edemos), vystosi akių junginės uždegimas, pakyla temperatūra, atsiranda raumenų skausmai, odos bėrimai, nemiga. Esant sunkiai ligos eigai, gali vystytis plaučių uždegimas, širdies nepakankamumas. Esant lengvai infekcijai, ligos simptomų gali ir nebūti.
Židinių epidemiologinio tyrimo analizė rodo, kad žmonių trichineliozė Lietuvoje plinta per trichinelėmis infekuotą kiaulieną ir šernieną.
Tokie židiniai būna gana išplitę ir apima nemažą užsikrėtusių žmonių skaičių, nes dažnai, ypač prieš šventes, skerdiena padalijama giminėms, pavaišinami draugai, kaimynai. Pastaraisiais metais dažniausiai nustatomas trichineliozės šaltinis yra trichinelėmis užsikrėtusi kiauliena iš privačiuose šeimyniniuose ūkiuose užaugintų kiaulių, jei skerdiena nebuvo tikrinta dėl trichineliozės.
Kiaulės trichinelioze dažniausiai užsikrečia suėdusios sergantį graužiką – pelę ar žiurkę. Todėl svarbu ūkiuose naikinti graužikus kaip potencialius šios ligos platintojus. Kiaules taip pat gali užkrėsti ir medžiotojai, jei jas šeria laukinių gyvūnų mėsa. Todėl nereikėtų šerti kiaulių žaliomis medžioklės laimikių atliekomis, kurios gali būti užkrėstos trichinelėmis. Sumedžiotų arba kritusių laukinių plėšrūnų, graužikų, valkataujančių šunų ir kačių lavonus reikia sudeginti arba giliai užkasti, kad jų nesuėstų kiaulės ar laukiniai gyvūnai.
Visuomenės sveikatos specialistai atkreipia gyventojų dėmesį, kad norint išvengti susirgimų trichinelioze, būtina kiaulių ar sumedžiotų šernų skerdieną patikrinti dėl trichineliozės, nepirkti nelegaliai pardavinėjamos mėsos. Tyrimui reikia nupjauti gabaliuką (apie 100 gramų) raumenų (geriausiai diafragmos, liežuvio, tarpšonkaulinių raumenų) ir nunešti į artimiausią Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją. Tik gavus veterinarijos gydytojo atsakymą, mėsą galima naudoti maistui.
Jolita Lapėnienė,
Tauragės visuomenės sveikatos centro Jurbarko skyriaus vedėja
