Perkusininko Irakli Koiava koncertas praėjusį penktadienį į Panemunės pilį sutraukė įvairią publiką: muzikos gurmanus, Gruzijos bičiulius, dovanų mėgėjus, nes koncertas buvo nemokamas, smalsuolius – ir visi, ko gero, liko patenkinti šiltu ir nepaprasto skambesio vakaru.
Gruzinas Irakli Koiava – lietuviams pažįstamas menininkas. Pirmą kartą koncertuoti į mūsų šalį jis atvyko 2009 m. Kultūros ministerijos kvietimu ir nuo to laiko dažnai ir daug čia buvoja. Beje, yra grojęs ir Panemunės pilyje rengiamame festivalyje „Pilies aidas“.
Irakli Koiava kuriama ir atliekama muzika nėra iš tų, kurią nuo ryto iki vakaro transliuoja populiarios radijo stotys ar kuri dažnai skamba mažų miestelių salėse. Tad buvo ir smalsu išgirsti, kaip skamba perkusija.
Garsusis gruzinas pakoncertuoti į Panemunės pilį užsuko tarp gausybės iš anksto suplanuotų renginių koncertiniame turnė po Baltijos šalis ir Prancūziją. Kad turėtume galimybę pasimėgauti Iraklio perkusija, pasistengė du muzikai – Raseinių meno mokyklos mokytojas Andrejus Radčenko ir vadžgiriškė Lina Lukošienė. Sale, nuoširdžiu atlikėjo ir žiūrovų sutikimu pasirūpino Vilniaus dailės akademijos Panemunės pilies projektų koordinatorė Daura Giedraitienė. Ji, kaip vėliau sakė – gana nesunkiai, surado rėmėją – verslininką ir Jurbarko r. savivaldybės tarybos narį Daivarą Rybakovą. Štai taip ir gavome dovanų puikų muzikinį vakarą.
Gera buvo klausyti ir įdomu žiūrėti. Irakli Koiava savo muzikines kompozicijas kuria tarsi audiovizualinį spektaklį, kuriame garsai sklinda ir iš įprastų būgnų, iš tradicinių liaudies instrumentų, ir net iš įvairiausių daiktų ir rakandų, o įspūdingas reginys veriasi iš garsais besimėgaujančio kūrėjo.
Po koncerto menininkas pasakojo, kad neįgyvendintą ankstyvosios jaunystės svajonę tapti režisieriumi ir kurti modernų kiną ir teatrą jis realizavo garsais. Muzika Irakli susidomėjo dar vaikystėje, arba tikriau – augo savo tautos muzikinėje kultūroje, nes Gruzijoje dar ir šiandien įvairiuose regionuose ir ypač kaimuose yra išlikusi gyvo, o ne sceninio dainavimo tradicija.
Muzikos Irakli nestudijavo konservatorijose ar akademijose. Jis savarankiškai domėjosi ir mokėsi groti mušamaisiais instrumentais, nuolat atranda naujų, o perkusijos muzikines kompozicijas kuria ir panaudodamas netikėtus garsus skleidžiančius daiktus. Nuo 2005 m. I. Koiava dalyvauja įvairiuose festivaliuose Gruzijoje, Azerbaidžane, Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje ir kitur, groja vienas ir su kitų šalių muzikantais.
Nuo 2009 m., kuomet Lietuvos kultūros ministerijos buvo pakviestas dalyvauti Lietuvos ir Gruzijos draugystės renginyjeVilniuje, I. Koiava – dažnas svečias mūsų šalyje. Ir, pasak gruzino, rengusio performansus ir grojusio su daugeliu mūsų šalies atlikėjų, čia jis jaučiasi puikiai – lietuviai jo muziką ypač supranta, priima ir pritaria. Kaip ir kitose šalyse, kur jau teko koncertuoti, Irakli yra žinomas ir turi gerbėjų. Šįkart iš Lietuvos jo koncertinės kelionės maršrutas veda į Latviją, paskui – į Prancūziją, ir atlikėjas nuoširdžiai prisipažino, kad jaudinasi, nes prancūzų publikai groti jam dar neteko.
Irakli Koiava yra sukūręs ir įrašęs keletą kompozicijų, bet koncertuose dažniausiai improvizuoja, pasitelkęs mušamuosius instrumentus, savo balsą ir šiek tiek elektronikos.
Kad kiekvienas garsas gali tapti muzika, kūrėjas įrodė ir koncerto Panemunės pilyje klausytojams. Irakli improvizaciją bisui įkvėpė L. Lukošienės padovanoti vadžgirietiški saldumynai – traškus pakuotės popierius, paliestas kūrėjo pirštų, išsiliejo dar viena įstabia muzika.
Dovanų pasibaigus koncertui buvo ir daugiau. Projektų koordinatorė D. Giedraitienė dėkojo atlikėjui ir žiūrovams, Vilniaus dailės akademijos administracijai – už nemokamą salę, o pilies muziejaus darbuotojams – už tai, kad paruošė ją renginiui, laikraščiui „Šviesa“ ir įmonei „Detavita“ – už paskleistą informaciją apie koncertą.
Nuoširdaus ačiū nusipelnė pagrindinis koncerto rėmėjas D. Rybakovas. Verslininkas ir politikas sakė mielai parėmęs Gruzijos atlikėjo koncertą, nes tai šaliai, į kurią šiemet rengiasi jau ne pirmą kartą nuvykti, ir jos žmonėms turi didelių sentimentų.
Raseiniškis A. Radčenko Gruzijos menininkui ir jo koncerto organizatoriams atvežė Raseinių visuomenės sveikatos biuro dovanų, nes, pasak jo, gera muzika turi teigiamos įtakos gerai sveikatai, giedrai nuotaikai ir polėkiui.
Menininkas po koncerto irgi neatrodė nei pavargęs, nei išsekęs ir pilies ovaliojoje salėje mielai bendravo su koncerto organizatoriais ir žurnalistais. Ragaujant Vadžgiryje subrandinto Gaudo vyno kalba sukosi apie Gruzijos vynuogynus, vynus ir vynininkus, apie mūsų nacionalinius cepelinus ir jų šašlykus, apie vestuves ir laidotuves, Pirosmanį, Čiurlionį, Adomą Mickevičių… Menininkas papasakojo apie savo šeimą, namus Tbilisyje ir apie svajonę įsikurti kaime.
Danutė Karopčikienė
