Šį ketvirtadienį Jurbarko Sodų gatvėje trūkusi vandentiekio trasa pridarė nuostolių gyventojams. Iš po žemių išsiveržęs vanduo užtvindė tris kiemus. Vandens antplūdžio sulaukę jurbarkiečiai tokiu nutikimu labai nesistebėjo – pasak jų, kitaip būti negalėjo, nes gatvėje nesutvarkyta lietaus nuotekų sistema.
Apie nelaimę „Jurbarko vandenims“ buvo pranešta ryte, apie 8.15 val. Pasak įmonės technikos direktoriaus Jono Tamulio, gedimą pavyko sutvarkyti greitai.
„13 val. jau viskas buvo atstatyta, vanduo toliau tiekiamas. Tokie gedimai reti. Šį kartą pasisekė, kad viskas įvyko dieną ir problema buvo greitai pastebėta. Viskas įvyko dėl ketaus vamzdžio broko – prakiuro dviejose vietose. Paprastai taip nenutinka“, – sakė J. Tamulis.
Bendrovės technikos direktorius tikino, kad vanduo nebūtų plūdęs į šalimais gyvenančių žmonių kiemus, jei jo kelyje būtų pasitaikęs bent mažytis nubėgimo griovelis.
„Ten yra lietaus nuotekų šuliniai, tačiau link jų neveda joks griovys. Deja, bet grioviais mes pasirūpinti negalime. Šitoje situacijoje ironiška tai, kad labiausiai nukentėjo būtent mūsų darbuotojas, jo kiemą apsėmė labiausiai“, – sakė J. Tamulis.
Sutvarkius vandens trasą keletui namų kurį laiką bėgo nekokybiškas vanduo. Tačiau ši problema taip pat buvo greitai išspręsta.
Kol trijų Sodų g. namų savininkai šalina vandens padarinius, aišku tai, kad prie tokių nelaimių žmonėms reikia pratintis. Artimiausiu metu situacija tikrai negerės. Taip yra todėl, kad lietaus nuotekų tinklai nepajėgūs susidoroti su kritulių kiekiais.
Pasak Jurbarko r. savivaldybės administracijos Infrastruktūros ir turto skyriaus vedėjos Jolantos Šeflerienės, situacija su lietaus nuotekų tinklais yra sudėtinga. Vedėja tikina, kad šioje srityje vyrauja netvarka, o klimato kaita ir mieste didėjantys asfaltuoti bei trinkelėmis kloti plotai tiesiog užprogramuoja potvynius.
„Visi miestai skęsta, skęsta Kaunas, skęsta Vilnius. Jurbarkas nėra išimtis. Problema tai, kad lietaus nuotekų tinklai net nėra inventorizuoti. Tai, ką paveldėjome nuo sovietmečio, yra netvarkinga, tuo laiku visi vedė ir nuvedė, kaip kas norėjo. Dar didesnė bėda tai, kad kai kur lietaus kanalizacija nuvesta į buitinę kanalizaciją“, – sakė J. Šeflerienė.
Pasak vedėjos, tikėtis, kad artimiausiu metu lietaus nuotekų bėdos Jurbarke bus išspręstos, tikrai neverta. Tai būtų didžiulės lėšos, kurių paprasčiausiai nėra iš kur paimti.
„Dabar Aplinkos ministerija svarsto, ką daryti. Svarsto ir visa Vakarų Europa. Idėja yra mažinti asfaltuotus, betonuotus plotus, kad vanduo turėtų galimybę susigerti. Taip pat – įrengti griovius, kuriais lietaus vanduo nubėgtų, dirbtinius tvenkinius, kur vanduo galėtų kauptis. Tačiau apie šituos reikalaus dar tik bandoma diskutuoti, realių sprendimų neturime“, – sakė J. Šeflerienė.
Jurbarkiečiai per keletą paskutinių metų ne kartą yra nukentėję nuo potvynių. Prapliupus stiprioms liūtims patvindavo ne tik kalno apačioje esantis miesto centras, bet ir Sodų gatvės rajonas. Vandens buvo tiek, kad jis fontanais veržėsi ne tik iš šulinių gatvėse, bet ir iš klozetų.
Nuo liūčių gerokai nukentėjo ir pati miesto infrastruktūra – vanduo išplovė asfaltą, iškilojo šulinius.
Per potvynius maišėsi lietaus ir buitinių nuotekų vanduo. Įtarimų, kad taip nutiko, kilo tuomet, kai po potvynių tyrimai rodė, jog Nemuno vanduo ties Jurbarku yra užterštas. Tuomet aplinkosaugininkai buvo įsitikinę, kad fekalijos į upę pateko būtent dėl nuotekų sistemos taršos.
„ŠVIESOS“ inform.
