Pusiaukelėje tarp Jurbarko ir Šakių iškilo biometano dujų gamykla (1)

Moderni biometano dujų gamykla pradeda veiklą – bene metus pro Valenčiūnus (Šakių r.) važiuojantieji galėjo stebėti, kaip plyname lauke kyla įdomių konstrukcijų statiniai. Šiandien klausimų nebeliko: pusiaukelėje tarp Jurbarko ir Šakių baigtas daugiau nei 10 mln. eurų vertės „Biometano dujų statybos“ projektas, kurio ėmėsi UAB „Citronė“.

Gegužės pradžioje gamyklos statybos eigą ir rezultatus konferencijoje pristatė projekto vykdytojai bei rangovai, o darbus vertino Centrinės projektų valdymo agentūros ir Šakių rajono savivaldybės atstovai. Tuomet iki finišo buvo likę paskutiniai darbai, o vakar Vytas Januškevičius kartu su Raimondas Januševičius gamyklos atidarymo renginyje projekto eigą aptarė su Edvinas Grikšas.

Nuo statybų pradžios iki gamyklos atidarymo nueitas kelias buvo itin trumpas, tačiau įdėtas darbas ir visos komandos pastangos – sunkiai išmatuojami. Projektui įgyvendinti buvo skirti vos vieneri metai, o prisiminus sudėtingą žiemą terminai atrodo dar trumpesni.

„Tačiau jei turi puikią palaikymo komandą, suprantančią ir palaikančią valdžią, viskas įmanoma“, – sakė V. Januškevičius, pabrėždamas, kad gamykla yra šeimos projektas, įgyvendintas senelių žemėje.

Pro gamyklos langus matyti šimtametis gluosnis, žymintis senelių sodybos vietą ir simbolizuojantis šeimos vienybę bei tvirtybę. Pasak V. Januškevičiaus, ten, kur pernai dar plytėjo rapsų laukas, jie ryžosi sudėtingam darbui vedini meilės gimtajam kraštui. Jis prisiminė ir šalia esančios Valenčiūnų degalinės atsiradimą.

„Degalinė prie Valenčiūnų, todėl ją taip ir vadiname, tačiau tėtis visada prieštaravo, kad čia ne Valenčiūnai, o Mozūriškių kaimas“, – apie šeimos šaknis kalbėjo V. Januškevičius.

Mišrią žemės ūkio veiklą vykdanti UAB „Citronė“, taikydama vietos poreikiams pritaikytus inovatyvius sprendimus, siekia tapti atsinaujinančios energetikos lydere regione. Moderni biometano dujų gamykla naudos vietinius organinių atliekų išteklius švarios ir atsinaujinančios energijos gamybai.

V. Januškevičiaus teigimu, gamyklai, kurios instaliuota galia siekia ne mažiau kaip 6,29 MW, vietiniai ūkiai kasdien turėtų tiekti apie 400 tonų žaliavos – tiršto ir skysto mėšlo. Per metus planuojama perdirbti apie 200 tūkst. tonų mėšlo, srutų ir pašarų atliekų bei pagaminti 7,5 mln. kubinių metrų biometano dujų, kurios bus tiekiamos į magistralinį dujotiekį „Amber Grid“. Kita svarbi nauda – trąšos.

„Tai žiedinė ekonomika: atliekos virsta energija, o likęs substratas be kvapo grįžta į laukus“, – sakė V. Januškevičius.

Lietuvoje praktiškai negaminama pažangiųjų biodegalų, todėl projekto tikslas – plėtoti degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumus. Projektas tiesiogiai prisideda prie strateginių energetikos ir atsinaujinančių išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo bei 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos plano tikslų.

Kad objektas išskirtinis, pabrėžė ir darbus vykdžiusios UAB „Statranga“ vadovas Gintautas Ambrasas.

„Mūsų įmonei – 30 metų. Teko statyti įvairių objektų, tačiau čia buvo specifiniai darbai ir technologijos, todėl nebuvo paprasta“, – sakė G. Ambrasas, priminęs, kad nuo statybų leidimo išdavimo praėjo vos vieneri metai.

Jis pasidžiaugė užsakovų požiūriu į projektą ir atsakomybe.

„Teisingą rezultatą galima pasiekti tada, kai užsakovas, rangovas, projektuotojai ir tiekėjai dirba išvien“, – teigė G. Ambrasas.

Gamykloje sumontuota itin aukštų parametrų technologinė įranga, kurios teko ieškoti daugiau nei dešimtyje šalių – Belgijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Italijoje, JAV, Latvijoje ir Indijoje. Planuojama, kad veiklai įsibėgėjus gamykloje bus sukurta apie 30 darbo vietų.

Centrinės projektų valdymo agentūros specialistai, apžiūrėję gamyklą, neslėpė susižavėjimo. Žilvinas Kačiuška pasidžiaugė ne tik sėkmingu projektu, bet ir tvarkingu bei versliu kraštu.

„Tai nuostabus rezultatas tiek regionui, tiek Lietuvai. Šis projektas gali būti pavyzdys ne tik Lietuvai, bet ir Europos Komisijai“, – sakė Ž. Kačiuška.

Kad procesas buvo nelengvas, pripažino ir Šakių rajono savivaldybės meras R. Januševičius. Pasak jo, projektas vos neišslydo iš rankų, todėl teko įveikti daug biurokratinių kliūčių ir derinti procesus tiek Lietuvoje, tiek Briuselyje.

„Bet jei jau atrodo, kad neįmanoma, tada aš padarysiu viską, kad būtų įmanoma“, – kalbėjo meras.

Jis akcentavo investicijų svarbą regionui ir pažymėjo, kad biometano dujų gamykla kartu su kitais planuojamais projektais atveria pramoninės zonos perspektyvą tiek Šakių, tiek Jurbarko rajonams.

Bendra gamyklos statybos vertė siekia 10 423 149 eurų. Europos Sąjungos fondas pagal ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę projektui skyrė 3 999 362 eurus, o nuosavas įnašas sudarė 6 423 787 eurus.

„Telaimina Dievas šį darbą, tebūna jis pavyzdys ateities kartoms“, – sakė Arvydas Liepa, laiminęs gamyklą ir joje dirbusius žmones.

Jolita Pileckienė