Dar birželį Rutkiškiuose suskambo pavojaus varpai – dviejuose šuliniuose pasirodė fekalijomis užterštas vanduo. Redakciją pasiekė anoniminis laiškas, kuriame piktinamasi, kad kaime neįrengta nuotekų sistema. Tyrimo ėmėsi skundą dėl užteršto vandens gavęs Eržvilko seniūnas Gintaras Kasputis, pasitelkęs į pagalbą Aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnus.
Planuose nenumatyta
Laiške redakcijai tikinama, kad Rutkiškių kaimo gyventojų Onos Ambrozaitienės ir Mockų šachtiniuose šuliniuose atsirado kanalizacijos nuotekų, o visas kaimas paliktas likimo valiai. „Įvairios komisijos ir tikrintojai vaikštinėja po tvartus ir tikrina, kaip auginamos kiaulės. Dar ir dušas turi būti. O pas mus, Rutkiškių gyvenvietėje, dar viskas nuo tarybinių laikų. Kai kurie jau turi vandenį, o nuotekomis nepasirūpinta“, – rašo anonimas. Pasak laiško autoriaus, pas žmones atvyksta neaiškūs prekeiviai, kurie su valdininkų palaiminimu nori „prastumti“ šulinius atliekoms surinkti. „Kas turi rašyti projektą ir kada įves bendrą kanalizaciją nuotekoms“? – klausiama laiške.
Tokį laišką galėtų parašyti bet kuris iš beveik 30 Jurbarko r. kaimų, kuriuose nėra nuotekų sistemos, gyventojų. Ir panašu, kad tikėtis, jog tokios sistemos greit atsiras ar iš viso atsiras, naivu. Pasak UAB „Jurbarko vandenys“ direktoriaus Dariaus Dragūnavičiaus, netgi regioninės politikos gaires numatančioje Baltojoje knygoje galima įskaityti, kad investuoti į mažų kaimų infrastruktūrą neverta, o jų gyventojai turėtų burtis arčiau miestų. „Infrastruktūros plane nenumatoma įrengti nuotekų įrenginius Rutkiškiuose“, – sako D. Dragūnavičius.
Tai, kad nėra nuotekų sistemos, pasak D. Dragūnavičiaus, gyventojų neatleidžia nuo pareigos atsakingai tvarkyti susidarančias nuotekas. „Kiekvienas turi pasirūpinti individualiai. Puiku, jei kažkas siūlo įrangą, reikia viską tvarkyti civilizuotai. O nesitvarkantiems bus skiriamos baudos“, – mano bendrovės „Jurbarko vandenys“ direktorius. Bendrovė Rutkiškių kaime prižiūri vandens tiekimo sistemą ir turi 35 abonentus.
Milžiniškas darbas
Pasak Eržvilko seniūno G. Kaspučio, Rutkiškiuose, kuriuose gyvena apie 70-80 gyventojų, nuotekos tvarkomos keliais būdais: vieni įsigyja sertifikuotus septikus, kiti įsirengia uždarus sandarius rezervuarus nuotekoms kaupti, treti – neturi nieko. „Nuotekas civilizuotai tvarko apie 50 proc. gyventojų. Tai ne tik Rutkiškių problema. Nuotekų netvarkančius gyventojus privalo bausti aplinkosaugininkai, nes tikrai problema ne vien tik, kad neturi pinigų, nėra ir noro kažką daryti“, – įsitikinęs G. Kasputis.
Gavęs dėl užteršto vandens nukentėjusios rutkiškietės anūkės skundą G. Kasputis žadėjo veikti greit: „Gavome informaciją, tiriame šulinius. Vanduo blogas tik dviejuose, kituose – geras. Tie du šuliniai sujungti viena gysla. Pasitelkėme į pagalbą aplinkosaugininkus. Išsiurbsime šulinius ir žiūrėsime, kaip vanduo patenka“, – liepos pradžioje kalbėjo seniūnas. Pirmoji versija, kuri greit buvo atmesta, kad vanduo galėjo užsiteršti papildant dėl sausros nusekusius šulinius atvežtiniu vandeniu, jį atvežus blogai išplautose talpose.
Tirti sekėsi ne taip greitai, kaip tikėtasi. Teko patikrinti kone viso kaimo sodybas – į gyventojų nuotekų šulinius, vėliau į klozetus, buvo pilamas specialus rašalas ir stebima, kur jis nuteka. „Patikrinome visą kaimą – ir alytnamius, ir daugiabučius. Pylėme rašalą pagal nustatytą grafiką kas tris dienas – tiek laiko reikia, kad sistema išsivalytų“, – darbo eigą pasakoja Eržvilko seniūnas.
Vien pilti rašalą neužteko. Buvo surinkta informacija apie Rutkiškiuose veikusią seną melioracijos sistemą. Pasitelkus seniūnijos turimą techniką atlikti keli kontroliniai pjūviai, ieškant melioracijos trasų. „Aš manau, kad įrengus naują melioracijos trasą senoji turėjo būti išardyta, tačiau to padaryta nebuvo ir kilo mintis, kad ši trasa gali būti viena iš šulinių taršos priežasčių. Į melioracijos trasą patenka paviršiniai vandenys, kurie gali užteršti šalia jos esančius šulinius“, – sako G. Kasputis.
Kol buvo tiriami nuotekų keliai, O. Amrozaitienės šulinys buvo kelis kartus išsiurbtas, stebint, kaip vėl jame kaupiasi fekalijomis užterštas vanduo. „Tyrimų daryti nereikėjo, ten plika akimi buvo matoma ir nosimi jaučiama, kad tai fekalijos“, – sako G. Kasputis. Šalia užteršto šulinio taip pat iškastas kontrolinis griovys.
Paaiškėjo, kad visai šalia šulinio ir eina palikta senoji melioracijos trasa. „Atkasus pamatėme, kad šia trasa fontanais veržiasi fekalai. Užtamponavome šulinį, kad būtų sustabdyta tarša ir ieškojome toliau, iš kur tos nuotekos atiteka“, – sako Eržvilko seniūnas. Kadangi aukščiau esantys namai jau buvo kelis kartus patikrinti, imta tikrinti žemiau stovinčias sodybas, nors buvo neįtikėtina, kad nuotekos gali tekėti į viršų.
Kaltininkas rastas
Ilgai ieškoti nereikėjo. Nors patarlė sako – ugnies ir vandens kaimynui negailėk, šįkart artimiausias kaimynas nepagailėjo fekalijų. „Teršėjas pasirodė esą šalia nukentėjusiosios daug metų gyvenantys išsilavinę, tvarkingi žmonės. Jie iš karto mūsų į namus įsileisti nenorėjo. Bet patekome, supylėme dažus į klozetą ir dažytas vanduo atitekėjo į šalia šulinio atkastą trasą“, – detektyvo atomazgą atskleidžia G. Kasputis.
Nusikalstamą kaimynų elgesį netyčia padėjo atskleisti kaimo naujakuriai, įsirenginėdami septiką, užkimšę seną melioracijos trasą ir taip privertę nuotekas tekėti į viršų. Pasak G. Kaspučio, naujakurių veiksmas padėjo atsleisti kas vyko jau kurį laiką. „Teršėjai buvo nukreipę savo nuotekas į melioracijos trasą. To daryti jokiu būdu negalima. Tai – įstatymų pažeidimas ir toks veiksmas buvo padarytas ciniškai. Pripažinti savo kaltės jie nenorėjo ir įrodinėjo, kad yra teisūs“, – kad sunkiai sekėsi kalbėti su teršėju pripažįsta G. Kasputis. Apie taršos šaltinio nustatymo faktą informuota ir Aplinkos apsaugos inspekcija.
Kaltę pripažino
Aplinkos apsaugos departamento Kauno valdybos Raseinių aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Arnoldas Pocius, tęsiantis kolegos pradėtą tyrimą Rutkiškiuose, patikino, kad dėl šio atvejo tyrimas vyksta ir pažeidėjas sulauks bausmės. „Veterinarijos tarnyba paėmė tyrimus, kad nustatytų užterštumo lygį. Nuo tyrimų priklausys, kokia žala gamtai padaryta. O nuo to priklausys laukianti bausmė“, – sako pareigūnas. Pažeidėjas taip pat gali susimažinti bausmę, pripažindmas, kad padarė pažeidimą, dėl jo gailėdamasis ir geranoriškai atlygindamas nuostolius.
Administracinių nusižengimų kodekso 246 str. 2 dalis numato, kad nuotekų išleidimas į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal teisės aktus šis leidimas yra reikalingas, nuotekų išleidimas į drenažo sistemas užtraukia baudą asmenims nuo 120 iki 580 eurų.
Pasak A. Pociaus, pažeidėjui duotas savaitės terminas įsirengti nuotekų surinkimo rezervuarą, o kol kas sena melioracijos trasa užsandarinta, kad į ją nebūtų galima išleisti nuotekų. „Mano žiniomis, jie jau užsisakė rezervuarą, sutiko atlyginti visus nuostolius nukentėjusiesiems. Gerai, kai žmonės susitaria be teismo“, – sako pareigūnas. Pasak jo, tokia situacija kaip Rutkiškiuose gali nutikti bet kuriame kaime, nors žmonės pamažu tvarkosi – perka ir įrengia septikus, saugojimo rezervuarus.
Pasak G. Kaspučio, O. Ambrozaitienės sodyba ilgą laiką buvo palikta be geriamojo vandens, jo sodybos šeimininkei parveždavo sūnus. „Nežinia, ar kada iš šio šulinio bus galima vandenį gerti. Tris kartus šį šulinį išsiurbėme, bet jis gilus, su savo turimu siurbliu dugno nepasiekiame. Pirkti tokią paslaugą – brangu. Fekalai įsigėrę į gruntą, nežinia kiek kartų tektų šulinį plauti“, – ar užteršimas nepaliks pasekmių abejoja G. Kasputis.
Tačiau išeitis bus rasta. Teršėjas jau sutiko padėti nukentėjusiajai įsivesti vandentiekį. Technika, darbu pagalbėti pažadėjo ir seniūnija. „Dabar liko tik techninis darbas. Svarbiausia, kad viskas paaiškėjo“, – sako seniūnas.
G. Kasputis šį atvejį galės pateikti kaip argumentą, kalbantis su savivaldybės vadovais dėl paramos gyventojams, įsigyjantiems septikus. „Ne kartą jau kėliau šią problemą savivaldybėje. 40 proc. savivaldybių randa būdų kofinansuoti septikų įrengimą. Mūsų savivaldybėje to nėra. Rengiu pasiūlymus, kad ir mūsų gyventojai galėtų lengviau susitvarkyti nuotekų sistemas ir išvengti sankcijų, kurių sulauks, jei viskas liks taip, kaip dabar“, – sako G. Kasputis.
Jūratė Stanaitienė
Jei žmogus nepasiturintis, už kokius € isives jis tą vietinė kanalizacija? Dėsit baudas? Tai teisinga? Neturėtų Jurbarko vandenys tiekti vandens, jei jo negali ‘pasiimti’, ir manyčiau žmogus tokia bauda apskundes, būtų teisus,bet ar pasigalinesi su slibinu, išmanančiu vandens tiekimo vingrybes…