Tinkamiausias sezonas gatvėms tiesti – be darbų (6)

Savivaldybės vadovų darbą gyventojai greičiausiai įvertina pagal gatves ir kelius. Jurbarkiečiai, kaip ir visa Lietuva, dūsauja žiūrėdami į gražėjantį Kauną. Kaip nedūsauti, jei asfalto klojimo mašinų šiemet Jurbarke nematyti, o neišvažiuojamų gatvių gyventojai į pagalbos prašymus sulaukia tik tylos ar net patyčių.

Pernai džiūgavo

Pristatydami praėjusių metų darbus savivaldybės vadovai gyrėsi, kad seniūnijose ir mieste sutvarkyta nemažai gatvių. 2016 m. Jurbarko r. savivaldybei buvo skirta beveik 1,2 mln. Eur Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Savivaldybės taryba 250 tūkst. Eur paskyrė seniūnijų žvyruotiems keliams ir gatvėms prižiūrėti ir apie 920 tūkst. Eur – keliams ir gatvėms tiesti bei prižiūrėti.

Pernai buvo išasfaltuota po gatvę Pavidaujyje, Lybiškiuose, Žindaičiuose, Viešvilėje, Raudonėnuose, Veliuonoje, net dvi gatvelės – Pilies I kaime. Miesto Putino, Kalnėnų, Saulėtekio, Vaidoto, Mituvos, Svajų, Žiedų gatvės bei du Sodų g. akligatviai taip pat padengti asfalto danga.

Atlikus lėšų, suskubta išasfaltuoti po gatvę Baltraitiškėje ir Motiškiuose bei Ateities, Pušų ir dalį P. Perevičiaus bei Vasaros gatvių Jurbarke. Tiesa, į žiemą nusikėlę darbai sulaukė gyventojų nuostabos ir pasipiktinimo – ar jie bus atlikti kokybiškai. Darbų užsakovė – Jurbarko r. savivaldybės administracija tikino, kad už garantinius darbus rangovai bus atsakingi dar penkerius metus ir ištaisys, jei bus broko.

Pagal pasirinktus kriterijus

Visos sutvarkytos gatvės ir keliai buvo įrašyti į 2016 m. kovo 31 d. savivaldybės tarybos patvirtintą Jurbarko r. savivaldybės kelių (gatvių) asfaltavimo trejų metų planą ir bendrojo naudojimo automobilių stovėjimo aikštelių tvarkymo eilę. Eilė buvo sudaryta atsižvelgiant į komisijos Savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių asfaltavimo bei daugiabučių namų kiemuose esančių automobilių stovėjimo aikštelių tvarkymo planui parengti išvadas. 

Komisijos pirmininkas Faustas Bakys prisimena, kad parengtas sąrašas tarybos narių beveik nebuvo koreguotas ir priimtas toks, kokį komisija pateikė. „Dar prieš rinkdamiesi į posėdį komisijos nariai pervažiavo visą miestą, apžiūrėjo gatves ir aikšteles, kad savo akimis įsitikintų, kokia jose padėtis. O vėliau objektus rūšiavome pagal įvairius kriterijus“, – sako komisijos pirmininkas.

Pirmumo kriterijai buvo įvairūs, vienas svarbiausių – ar gatvė turi tęstinį pravažiavimą į kitas gatves ar ja naudosis ne tik jos gyventojai. Taip pat labai svarbi buvo gatvės būklė, gyventojų skaičius, eismo intensyvumas, buvo atsižvelgiama, ar gatvėse nutiesti vandentiekio ir nuotekų tinklai.

„Pirmu numeriu įrašėme A. Giedraičio-Giedriaus gatvę, nes ji – pagrindinė Kalnėnų arterija, kuria važiuoja labai daug žmonių, tačiau paaiškėjo, kad ji bus tvarkoma su Europos Sąjungos programos fondų lėšomis. Tas projektas vis nukeliamas, o mes iš sąrašo asfaltuojame mažas Kalnėnų gatveles, todėl žmonės nelabai supranta, kaip paliekama netvarkyta svarbiausia gatvė, o tvarkomi skersgatviai“, – aiškina F. Bakys.

Seniūnijų gatves į sąrašą komisija įtraukė gavusi rekomendacijas iš seniūnų ir įvertinusi, kiek per paskutinius 15 metų kiekvienai seniūnijai buvo skirta pinigų gatvėms asfaltuoti. „Lėšos buvo skirstomos labai netolygiai. Pagal kokius principus, galėtų atsakyti tik buvusi valdžia. Dar rėmėmės gyventojų skaičiumi – kiek jų pasinaudos investicijomis“, – apie kriterijus, lėmusius vietą sąraše, pasakoja F. Bakys.

Eilei reikšmės turėjo netgi gatvės ilgis. Per metus mieste galima nutiesti vos 3 km asfaltuotos dangos, todėl, jei gatvė pasirodydavo per ilga, jos vietą sąraše užimdavo trumpesnė. „Nejaučiau, kad kažkas kažką prastūminėtų. Stengėmės būti maksimaliai skaidrūs. Žinoma, visiškai teisingai ir idealiai sąrašo nepadarysi, tačiau dabar bent jau yra aiškiau ir geriau nei buvo“, – įsitikinęs komisijos pirmininkas. Asfaltuotinų gatvių eilė buvo sudaryta pirmą kartą. 

Nurėžė pinigų

Savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė optimizmu netrykšta – šiemet Vyriausybė nurėžė keliams skirtus pinigus, o ir jie savivaldybę pasiekė dviem mėnesiais vėliau – tik birželį. Savivaldybė šiemet gavo 965 tūkst. eurų. „Anksčiau gaudavome 1,2-1,3 mln. Eur. Tokiai sumai buvo suplanuoti ir darbai trejų metų gatvių tvarkymo sąraše, kurį patvirtino taryba. Dabar jau nebežinau, ar galėsime atlikti visus šiems metams numatytus darbus“, – sako administracijos direktorė.

„Centrinė valdžia keliams skirtų pinigų sumažino 5 proc., o Jurbarko r. savivaldybei jų sumažėjo net 15 proc. Gavome 203 tūkst. Eur mažiau nei pernai, rangovų siūlomos kainos už darbus pakilo 1,5 karto“, – direktorei antrino Infrastruktūros ir turto skyriaus vyr. inžinierius Rimantas Guntys.

Direktorė pasidžiaugė, kad pernai spėjo sutvarkyti keletą objektų iš 2017 m. sąrašo, bet ar įveiks jį visą – abejoja. Vėlai gavus pinigus užsitęsė konkursų skelbimas, kada prasidės darbai, dar neaišku, o jiems nusikėlus į žiemą gyventojai vėl pyks. 

Šiuo metu deramasi su konkurso tvarkyti P. Perevičiaus ir Upeivių gatves bei du į A. Giedraičio-Giedriaus gatvę vedančius akligatvius laimėtoju. Jų pasiūlyta kaina – per aukšta. „Jei pavyks nusiderėti, darbai prasidės, jei ne, teks skelbti konkursą iš naujo“, – sako V. Rekešienė. 

Pasak R. Gunčio, renkami dokumentai kaimo gatvių tvarkymo konkursui rengti, jau paskelbtas pirkimas šaligatvių rytinėje Vasario 16-osios gatvės tarp Dariaus ir Girėno ir S. Daukanto g. pusėje bei rytinėje Vytauto Didžiojo gatvės tarp Kęstučio ir Mokyklos gatvių dalyje tvarkymo darbams. Jei pinigų užteks, bus pradėta tvarkyti ir bendro naudojimo automobilių stovėjimo aikštelė gyvenamųjų namų kvartale tarp Kranto, Kauno, Prieplaukos ir Nemuno gatvių.

Taip pat parengtas ir dabar ekspertuojamas projektas Tulpių, Lelijų gatvių ir skersgatviui tarp jų tvarkyti. „Tai labai problematiška vieta, po lietaus prie namų privažiuoti beveik neįmanoma, tenka atsikasti. Aš ten gyvenu“, – sakė V. Rekešienė. Ji tikina puikiai suprantanti, kad žmonės vėl kalbės, kad direktorė sau tiesia kelią. „Bet ten gyvena ir daug kitų žmonių. O kur man dėtis? Deklaruoti gyvenamąją vietą kitur?“ – pečiais trauko direktorė.

Niekaip nepradedama tvarkyti ir A. Giedraičio-Giedriaus gatvė. „Rangovas – A. Žilinskio ir ko UAB pasiruošęs dirbti, tačiau finansavimo planų niekaip nesuderina Transporto finansavimo direkcija. Atostogų metas. Taip viskas vėl tęsiasi į žiemą“, – sako V. Rekešienė. 

Pasak R. Gunčio, darbai šioje gatvėje tęsis apie 10 mėn. ir turėtų būti užbaigti kitų metų viduryje. 

Administracijos direktorė V. Rekešienė tikina, kad objektai tvarkomi atsižvelgiant į savivaldybės tarybos patvirtintą sąrašą. „Aš manau, kad reikia tvirtai laikytis šio sąrašo, nes suteikus galimybę sutvarkyti jame nesančias gatves, būtume užversti prašymais ir skundais, kaip būdavo iki sąrašo sudarymo. Eilė įnešė aiškumo – gyventojai yra ramūs žinodami, kada jų gatvė bus sutvarkyta“, – svarsto direktorė.

Prarado viltį

Gyventojai teisėtai tikisi, kad pro jų namus einančios gatvės kada nors bus sutvarkytos. „Mes esame Lietuvos piliečiai, Jurbarko miesto gyventojai, tačiau jaučiamės trečiarūšiais, į kuriuos niekas nekreipia dėmesio“, – piktinosi į redakciją užsukęs Smukučių gyventojas Sigitas Noreika. 

Vyrui kantrybė trūko „Šviesoje“ perskaičius, kad dėl kažkieno aplaidumo žymėtos gatvės vėl užpilamos skalda, o valdininkams tai atrodo nedidelės išlaidos. „Jie giriasi, kad atliko nepanaudotų lėšų, kurias vat taip iššvaistė, o mes nebegalime pravažiuoti Smukučių gatve, o į visus mūsų skundus nesulaukiame atsako arba sulaukiame patyčių“, – sakė S. Noreika.

Dešimtmetį Smukučiuose, kurie yra Jurbarko miesto dalis, gyvenantis vyriškis neprisimena, kad kažkada asfalto dangą turėjusi Smukučių gatvė būtų sulaukusi valdžios dėmesio. Žvyruotą dalį retsykiais nugreideriuoja, tačiau didžiulės duobės buvusio asfalto dangoje, o svarbiausia – byrantys, šlaitu slenkantys kelkraščiai ir toliau kelia didžiulį pavojų. 

„Prieš kurį laiką prasilenkdama siauroje gatvėje į šlaitą nuslydo elektros laidus tvarkiusių darbininkų mašina. Ją ištraukė, tačiau subjaurotą ir išmaltą šlaitą paliko. Teko vėl taisyti savo jėgomis“, – sako S. Noreika. 

Vyras pasakoja, kad tenka ir po 20 karučių žvyro suvežioti duobėms užtaisyti. Tačiau lietui palijus žvyrą mašinos tuoj ištaško, ir darbas – šuniui ant uodegos. „Dėkui Kasparui Jurevičiui. Jis ne kartą gelbėjo statybinėmis atliekomis, betono luitais, technika. Taip ir lopom duobes“, – sakė Smukučių gyventojas ir rodė betono gabalais užverstas duobes. 

Vyras kreipėsi į Infrastruktūros ir turto skyriaus vyr. inžinierių Rimantą Guntį, ir į merą Skirmantą Mockevičių, ir į seniūną Romualdą Kurą, ir net į Susisiekimo ministeriją. „Seimo narys gal būtų padėjęs, tačiau jo neperrinko, R. Guntys dar pernai sakė, kad atvažiuos su komisija pažiūrėti, meras traukė pečiais ir sakė, kad savivaldybė neturi pinigų, o seniūnas net tyčiojosi, klausdamas, ko ėjau gyventi į sodus. Ministerija raštą persiuntė savivaldybei. Nebežinau, ko imtis“, – rankas nuleido S. Noreika. 

Vyras tikina, kad nutiesus asfaltą pro Mituvos užtvanką, per Smukučių sodus eismas itin suaktyvėjo. „Vasaros savaitgaliais Smukučių gatvėje būna kamščiai. Per duobes nepaskubėsi, tai važiuoja virtinės mašinų, keldamos dulkes. O tas pastatytas greičio iki 30 km/val. ribojimo ženklas – pasityčiojimas. Čia tokiu greičiu važiuoti neįmanoma“, – sako S. Noreika. 

Smukučių gyventojas pasakojo, kaip pas jį atvykę pasisvečiuoti giminės iš Amerikos tylėdami fotografavo duobes, o svečiai iš Rusijos tiesiai klausė, ar čia tikrai Europos Sąjungos valstybė, o ne Rusijos giluma. „Įsivaizduokit, kokį įspūdį iš Jurbarko išsivežė iš viso pasaulio į tarptautinį žygeivių festivalį suvažiavę žygeiviai, kurie ėjo pro Smukučius?“ – svarstė vyriškis ir grasino, jei nepavyks susitarti su valdžia dėl kelio palopymo, kviestis Rusijos televiziją – lai parodo, kokios gatvės Lietuvoje. „Asfalto mes neprašome. Prašome sutvarkyti duobes ir nesaugius kelkraščius“, – tikino jurbarkietis.

Padėti sudėtinga

V. Rekešienė pripažino, kad seniai beėjo Smukučių gatve, todėl nelabai įsivaizduoja, kokia ten situacija, tačiau patikino, kad dabar padėtis jai žinoma. „Smukučiuose mums priklauso tik viena gatvė, į kurią įsilieja bendrijų keliai. Įstatimiškai dar nesureguliuota, kaip bendrijos galėtų kelius perduoti savivaldybėms. Ten nėra planų, o kažką daryti ne savo žemėje mes negalime teisiškai“, – tikina administracijos direktorė.

Apie bėdas Smukučiuose žinantis R. Guntys pirmiausia gyventojams patarė žiūrėti, kur ruošiasi apsigyventi. „Yra puikių sklypų su visomis komunikacijomis, keliais, o statant namą ten, kur to nėra, negalima tikėtis, kad savivaldybė ims viską ir padarys. Tenka taikytis su nepatogumais. Be to, ten ne tiek ir daug žmonių gyvena“, – įsitikinęs specialistas.

Apie šios gatvės asfaltavimą savivaldybės administracijos vadovė net negalvoja, o ją sutvarkyti, pasak R. Gunčio, taip pat nėra taip paprasta – žvyras iš duobių tuoj išplaunamas, asfalto drožlių tiek neatlieka, kad užpiltum visas duobes. „Galima tik svarstyti apie seno asfalto sumalimą ir pašalinimą bei žvyrkelio, kurį vėliau būtų galima greideriuoti, įrengimą. Bet tai būtų galima padaryti tik sodų gyventojams visuotinai priėmus tokį sprendimą ir tikrai ne šiais metais“, – sako specialistas.

Nežinia, koks finansavimas savivaldybių laukia kitais metais. „Gal kitąmet pinigų gausime visai mažai, ir mūsų trejų metų gatvių tvarkymo eilė nusikels toli į priekį“, – sako V. Rekešienė. Panašu, kad Smukučių gyventojai dar ilgai karučiais veš žvyrą į duobes, o ir kitų į sąrašą nepatekusių gatvių gyventojams belieka apsišarvuoti kantrybe.

Jūratė Stanaitienė