Gamtai išdalijus dosnias dovanas ir kaimo gyvenimo ritmui sulėtėjus, ūkininkus iš visų rajono pakraščių sukviečia tradicinis konkursas „Metų ūkis“ – pasidžiaugti geru derliumi ir veiklos rezultatais, pasidalyti pasiekimais ir pagerbti geriausius. Be šio renginio, atrodo, ir žiema nebeateis, nes jau 23 metus ūkininkai savo darbymetį užbaigia šioje šventėje.
Nuomonės sutapo
„Metų ūkio“ konkursą rengia Jurbarko r. savivaldybė, Jurbarko rajono ūkininkų sąjunga ir VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Jurbarko biuras. Nuspręsta, kad geriausiai savo valdas pažįsta seniūnai ir paprašyta jų pagalbos. Kiekviena seniūnija pateikia po tris pretendentus į geriausio ūkio savininko titulą.
Ne visos seniūnijos randa pretendentų – vos po vieną pasiūlė Juodaičių, Seredžiaus seniūnai, o Smalininkų ir Viešvilės – nė vieno. Iš viso komisijai vertinti pateikti 24 ūkiai. Visi jie buvo aplankyti, įvertinti ir nugalėtojai išrinkti dar rugsėjo viduryje.
Į ūkius, išsibarsčiusius po visą rajoną, nuo pavasario iki rudens vyko komisija: savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Viktoras Ganusauskas, Žemės ūkio skyriaus vedėjas Algirdas Ambrakaitis ir vyr. specialistė Vijoleta Tamulytė, Ūkininkų są- jungos pirmininkas Raimundas Jovarauskas, LŽŪKT Jurbarko biuro vadovė Kristina Gakienė, specialistės Ramutė Mockevičienė, Daiva Vabalienė ir ankstesnių metų konkurso prizininkai ūkininkai Vygandas Baršauskas, Zinaida Dumčaitienė, Laimutė Jackienė, Irena Mockevičienė ir Vitalija Zubrickienė.
„Pati lankiausi visuose ūkiuose. Visur vyko ir ūkininkės. Jos labai pagelbėjo – pastebėdavo daug dalykų, į kuriuos mes nekreipdavome dėmesio, domėdavosi specifiniais dalykais“, – už nuoširdų darbą komisijoje moterims dėkinga K. Gakienė.
Pasak Jurbarko biuro vadovės, tokios išvykos labai naudingos: pamatai ir didelį, ir mažą ūkį, ir tradicinį, ir šiuolaikinį, o įvertinti gali būti visi. Yra konkurso vertinimo kriterijai, pagal kuriuos skiriami balai už ūkininko amžių, išsilavinimą, kvalifikacijos kėlimą, ūkininkavimo vietą, žemės panaudojimą ir kt. Net 15 balų pridedama, jei ūkininkas yra Ūkininkų sąjungos narys. Dalyvavimas sąjungos veikloje pareikalauja nemažai lako, todėl yra labai vertinamas. Vertinama tai, kaip ūkininkas įsilieja į visuomeninę veiklą, ar yra aktyvus bendruomenės narys.
Tačiau balus gali surašyti ir neišeidamas iš kabineto. Lemiamas veiksnys renkant nugalėtojus buvo įspūdis, likęs komisijos nariams nuvykus į ūkį. „Nuvažiuoji, pamatai, pakalbi su šeimininkais ir nebelieka klausimų, kas vertesnis laimėti“, – tvirtina K. Gakienė.
Iš kartos į kartą
Daug metų vykstančiame konkurse laimėtojai kartojasi labai retai. Pernai pirmoji vieta po 14 metų pertraukos vėl buvo skirta Laimutei ir Antanui Jackiams iš Eržvilko seniūnijos, bet tik todėl, kad jų ūkis pasikeitė neatpažįstamai – buvo įrengti melžimo robotai, ūkis tapo labai modernus.
„Metų ūkio 2016“ prizininkus vienija tai, kad jie visi tęsia savo tėvų pradėtus darbus – užaugę ūkininkų šeimose nesibodi ir patys dirbti žemės ūkyje, o savo nauju požiūriu bei drąsa inovacijoms sėkmingai plečia veiklą.
Šių metų konkurso nugalėtojai – Indrė ir Rapolas Liorincai. Tiesa, Indrė atsidavusi kitam pomėgiui – ji yra siuvėja-modeliuotoja, o ūkyje triūsia Rapolas. Jaunojo ūkininko tėvai – Algimantas ir Laimutė Liorancai buvo „Metų ūkio 2010“ nugalėtojai. Šalia tėvų Girdžių kaime savo ūkį dar 2004 m. įkūrė ir Rapolas. Pradėjęs nuo 324 ha ir 17 mėsinių galvijų vėliau R. Liorincas ėmė specializuotis augalininkystėje: augina kviečius, miežius, rapsus. Dabar 120 ha valdantis ūkininkas dirba moderniai ir rentabiliai – pasistatęs džiovyklas, sandėlius, turi kur laikyti grūdus ir gali juos parduoti palankiausiomis kainomis.
Liorincai dirba šeimos kooperacijos principu – Rapolas augina grūdus, tėvai turi melžiamų karvių ūkį ir perka iš jo pašarus, o kitas sūnus – Algimantas savo ūkyje verčiasi pirkdamas iš tėvų veršelius, juos skersdamas ir parduodamas gamintojams. Trys ūkiai dirba vienas kitą papildydami. Nors Rapolas su žmona ir sūnumis Ąžuolu ir Giriumi gyvena mieste, tačiau turi planų apsigyventi kaime, arčiau ūkio.
Antrąja vieta šių metų konkurse džiaugiasi Jūratė ir Raimondas Girdžiai, taip pat iš Girdžių seniūnijos. Šeima ūkininkauja nuo 2005 m. ūkį perėmusi iš Jūratės mamos. Verčiasi gyvulininkyste – šiuo metu melžia apie 50 karvių, turi 40 prieauglio. 120 ha ūkyje triūsia dviese, pašarus savo gyvuliams užsiaugina patys. Gimnazistė dukra Iveta taip pat nesibodi ūkio darbų. Nežinia, gal auga dar viena ūkininkaitė.
Girdžių šeimos sodyba – pavyzdinės tvarkos ir grožio – iš tolo šviečia vienodai nudažyti suremontuoti pastatai, tvarkinga aplinka, kieme blizga nauja, moderni technika. Jūratė puoselėja protėvių sodybą, į kurią mielai renkasi visa giminė.
Ievos ir Manto Baužų ūkis – netradicinis. Ekologiškus šaltalankius auginantys ūkininkai paskelbti trečiosios vietos laimėtojais. Mantas nuo vaikystės sukosi tėčio Eimučio ūkyje, vėliau pasinaudojo pagalba jauniesiems ūkininkams ir pats 2009 m. įsteigė ūkį. Mantas turi ir kitą darbą, tačiau ūkiui atiduoda visus savaitgalius, atostogas ir kitas laisvas dienas. Prieš porą metų už Manto ištekėjusi iš Jurbarkų kilusi Ieva paliko darbą Kaune ir su vyru įsikūrė Gedžių kaime.
Šeima dabar valdo 125 ha žemės, šaltalankių ūkyje sezono metu triūsia daug samdomų darbininkų, o patys ūkininkai neapsiriboja vien šaltalankių auginimu – spaudžia sultis, verda uogienes, o galvose – begalė planų. Mantas – šaltalankių augintojų asociacijos narys, domisi šios srities galimybėmis ir perspektyvomis. Energingi, entuziazmo pilni jauni žmonės tikrai verti apdovanojimo.
Linkėjo pilnų aruodų
„Metų ūkio 2016“ baigiamajame renginyje pagerbta ir daugiau darbščių ūkininkų. Pasveikinti žemdirbių atvyko garbingų svečių. Ne vienas jų, kaip ir šventę atidaręs Jurbarko r. ūkininkų sąjungos pirmininkas R. Jovarauskas, pirmiausia linkėjo pilnų aruodų, sklidinų bidonų. „Kad neturėtume nei milčiaus, nei stomato“, – ūkininkų kalba prabilo R. Jovarauskas.
Ūkininkų sąjungos pirmininkas už nuolatinę pagalbą ir paramą žemdirbiams dėkojo Seimo nariui Broniui Paužai. Seimo nario padėjėja Ilona Pocienė informavo, kad B. Pauža nespėjo grįžti iš Baltijos asamblėjos Rygoje, ir perdavė nuoširdžius jo sveikinimus.
Ūkininkus sveikino naujai išrinktas Seimo narys Ričardas Juška ir linkėjo pakilimo – juk valdžioje dabar bus žemdirbiams atstovaujanti partija. Pailsėti ir lengviau atsipūsti ūkininkams linkėjo Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius.
Sveikinimo žodį tarė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas ir pakvietė konkurso nugalėtojus atvykti lapkričio 18 d. į Kauno Girstučio pramogų centre įvyksiantį padėkos vakarą. „Metai buvo sunkūs. Lyginant su 2015 m. augalininkystės ūkis negavo 38,8 proc. pajamų. Ši sritis yra blogesnėje padėtyje nei mėsos ar pieno ūkiai“, – pastebėjo svečias. Lietuvai tenka visomis jėgomis kovoti už žemės ūkio išlikimą. Pasak J. Talmanto, bus kreipiamasi į Europos Komisiją, kad būtų gautas leidimas paremti augalininkystės srityje dirbančius ūkininkus.
„Nereikia prarasti optimizmo. Ūkininkai niekada gerai negyveno, bet pavalgyti visada turėjo“, – nuotaiką kėlė J. Talmantas. Svečias už pažangų ūkininkavimą, aktyvų dalyvavimą ūkininkų sąjungos veikloje padėką įteikė Donatui Jackiui.
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Butkienė sakė, kad tarnybos specialistai su savo žiniomis, kompetencija, paslaugomis visada eina koja kojon su ūkininkais. „Jūs kuriate savo ūkį ne tik sau, vaikams, ateities kartoms, bet esate ir Lietuvos landšafto gražintojai“, – sakė ji ūkininkams.
Renginio organizatoriai konkurso nugalėtojams įteikė vertingus laikrodžius. Dar didelis būrys ūkininkų sulaukė smulkesnių dovanėlių ir padėkų. Už kaimo tradicijų puoselėjimą, begalinį darbštumą ir ištikimybę senolių žemei, už gražiai sutvarkytas sodybas, gamybos pastatus, technikos parką bei tvarkingai prižiūrimą ūkio aplinką apdovanoti Asta ir Ričardas Girdžiai iš Girdžių sen., Virginija ir Vidmantas Karabinai iš Raudonės sen. ir Vida ir Raimundas Girdžiai iš Šimkaičių.
Šventėje pagerbtas ir Lietuvos artojų varžybų I vietos nugalėtojas tradicinių plūgų kategorijoje artojas Stanislovas Marcinkus iš Juodaičių. Jis kitais metais atstovaus Lietuvai Pasaulio arimo varžybose Kenijoje. S. Marcinkus 1-ąją vietą užėmė ir LŽŪKT Jurbarko biuro rengtose arimo varžybose. Nepamiršti ir padėkomis apdovanoti ir antrąją bei trečiąją vietą užėmę artojai – Aurelija Gedminienė iš Šimkaičių ir Gintautas Rakauskas iš Seredžiaus seniūnijos.
Dėkota ir melžėjų varžybų nugalėtojams Zigmui Andriuškevičiai, Linai Čelkienei ir Vilmai Pranskaitienei.
Lietuvos žemės ūkio rūmų, šiais metais mininčių įkūrimo 90-metį, atstovė Antanina Tunaitienė taip pat turėjo dovanų – visiems ūkininkams ji atvežė Žemės ūkio rūmų pirmininko Andrejaus Stančiko sveikinimą ir padėkas ūkininkams Vidmantui Mickui, Ramūnui Razmai ir Jolantai ir Raimundui Pelcikiams.
Savo klientus ir partnerius pagerbė ir šventės rėmėjai. UAB „Naftrus“ direktorius Rasius Juškys pasveikino geriausius savo klientus, UAB „Dainiai“ direktorius Kasparas Jurevičius pakvietimais apsipirkti įmonės parduotuvėje apdovanojo daugiausia grūdų „Dainiams“ pardavusius Ramutės ir Vidučio Razmų, Sigito Andriulaičio ūkius bei Mitrauskų šeimyną. Dovanų ūkininkams turėjo ir bendrovių „Linas Agro“ bei „Lukšių pieninė“ atstovai.
Nėra taip blogai
LŽŪKT Jurbarko biuras dirba su 200 rajono ūkininkų, dar daugiau jų užsuka pasikonsultuoti, o iš viso Jurbarko rajone – jų tūkstančiai, tad šios tarnybos specialistai gerai mato, kaip kinta ūkiai ir patys ūkininkai.
„Labai pastebima tendencija, kad vaikai perima ūkius iš tėvų, net gyvenantys kitur ir turintys darbus derliaus nuėmimo metu ima atostogas ir sėda prie traktoriaus ar kombaino vairo ir padeda tėvams“, – sako biuro vadovė K. Gakienė.
Pasak K. Gakienės dabar nugaros lenkiamos su moderniomis technologijomis. Nors mūsų krašte populiariausios tradicinės žemdirbystės sritys (įsikūrė vos keletas netradicinių ūkių, kuriuose auginamos uogos, mėsinius galvijus augina vos 3-4 ūkiai, o kiaules – vos vienas), tačiau ir jose nemažai permainų. Jauni ūkininkai domisi naujovėmis, skaičiuoja, kad ūkis būtų pelningas „Mes nespėjame su jų užmojais ir planais“, – juokiasi K. Gakienė.
Jaunieji ūkininkai labai bendruomeniški – prisideda rengiant šventes, tvarko kelius, padeda bažnyčioms ir seniūnijoms.
Ūkininkai turi galimybę dalyvauti įvairiuose projektuose. Deja, pernai nė vienas rajono ūkininkas neįstengė įvykdyti projektų reikalavimų. Jie kartais būna labai nepalankūs mūsų rajonui ar pertekliniai, kuriuos sunku įgyvendinti.
Bėdų yra, tačiau Jurbarko kultūros centro salėje susirinkęs gražus būrys ūkininkų neleidžia abejoti šios srities perspektyva. Labai daug jaunų veidų – vadinasi, kaimas jaunėja, ūkiai modernėja, gyventi darosi lengviau, o konkursas sulauks dar daugiau pretendentų laimėti.
Jūratė Stanaitienė
