Bepiločiais orlaiviais fotografuoti ir filmuoti gražiausias Jurbarko ir Viešvilės vietas – draudžiama. Prieš tokį faktą fotografus ir operatorius pastatė savivaldybės taryba, paskelbusi neskraidymo zonas. Uždrausti uždraudė, tačiau parengti ir patvirtinti tvarką, pagal kurią būtų galima gauti leidimą pakelti į dangų droną, – pamiršo.
Dar sausį rajono politikai patvirtino zonas, kuriose draudžiama skraidyti bepiločiais orlaiviais. Be specialaus leidimo uždrausta skristi arčiau nei per kilometrą nuo rajone esančios valstybinės sienos, aplink Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos pastatą ir pasieniečių bendrabutį.
Bepiločiai orlaiviai, populiariai vadinami dronais, 300 metrų spinduliu negali sukti ratų aplink Jurbarko r. policijos komisariatą bei Jurbarko r. apylinkės teismo pastatą ir per masinius renginius.
Tokius norus dėl neskraidymo zonų pareiškę teisėsaugininkai grindė saugumu. Esą aplink skraidantys bepiločiai aparatai gali pro langus užfiksuoti slaptus dokumentus ar kitas svarbias detales, o pasienyje dronais gabenama kontrabanda. Tačiau išklausyti bepiločiais skraidančių žmonių ir atsižvelgti į jų poreikius niekas nesiteikė.
Pasidalijo nuotraukomis
Šis draudimas jau per pirmą didesnį renginį – Miesto ir verslo dienas, virto kuriozu. Draužiamoje zonoje dronu padarytos šventės nuotraukos atsirado ne kur kitur, o savivaldybės socialinio tinklo „Facebook“ profilyje. Toks poelgis sukėlė rajono fotografų šypsenas ir privertė badyti pirštais į atsiradusią problemą – uždraudė, tačiau draudžiamomis nuotraukomis dalijasi.
Bepiločiu miesto šventę fotografavęs ir filmavęs vyras, komentuodamas savivaldybės tarybos sprendimą, tik gūžčiojo pečiais – priimta tvarka esą prasilenkia su sveiku protu. Į draudžiamą zoną patenka gražiausios miesto vietos – dalis Kauno g. su senamiesčiu, bažnyčia, tilto per Nemuną prieigos, laisvalaikio erdvė ir net mažųjų laivelių prieplauka.
„Nesuprantu, kam uždrausti skraidyti po gražiausias miesto vietas ir į kvailą padėtį pastatyti sąžiningus žmones. Žinoma, kai kurios tarnybos gali norėti tam tikros erdvės apsaugos, tačiau tam kontroliuoti nėra jokių galimybių – pagauti lengva tik tą žmogų, kuris skraido nesislėpdamas. Tas, kuris norės likti nežinomu, greičiausiai tokiu ir liks“, – įsitikinęs pašnekovas.
Vyras taip pat tikino bandęs ieškoti savivaldybės tinklalapyje galimybės užregistruoti skrydį ar bent jau informacijos, kaip tai padaryti – tačiau nesėkmingai.
„Toli gražu ne visada žinai, kada skrisi, ir leidimo iš anksto negali pasiimti. Galiausiai, tai labai nepatogu. Todėl manau, kad reikėtų padaryti internetinę registracijos formą savivaldybės ar turizmo centro tinklalapiuose. Užsiregistravai internetu ir skrendi. Būna, kad tiesiog vakaras išgražėja ir nesinori praleisti progos įamžinti saulėlydį iš paukščio skrydžio su tiltu ar bažnyčia fone“, – sakė vyras.
Jurbarko draudimai gali tapti nemalonia staigmena ir iš svetur atvyksiantiems bepiločių savininkams. Fotografavimu bei filmavimu iš oro tiek pramogai, tiek darbui užsiimančių žmonių bendruomenė, pingant dronams, sparčiai didėja. Todėl tiesiog per Jurbarką važiavęs ir gražiausias vietas įamžinti stabtelėjęs žmogus taps pažeidėju.
Bėda vestuvininkams
Viešvilietis Audrius Sinkus – žinomas vestuvių fotografas. Vyras daug metų tiek rajone, tiek visoje Lietuvoje fotografuoja ir filmuoja vestuves. Juokaudamas teigia, kad jam pasisekė: turi pačią gražiausią asmeninę fotostudiją – Viešvilės žuvitakį. Iš tiesų, Europos Sąjungos paramos lėšomis sutvarkyta erdvė it magnetas traukia vestuvininkus. Čia fotografuotis važiuoja ne tik vietiniai, bet ir aplinkinių rajonų žmonės.
Tačiau savivaldybės tarybos draudimas visus bepiločių savininkus Viešvilėje pavertė pažeidėjais. Pasieniečių prašymą įvykdžiusi savivaldybės taryba uždraudė skraidyti visame miestelyje. Žuvitakis – ne išimtis.
„Kai prasideda vestuvių sezonas, šeštadieniais žuvitakyje vyksta ir keturios, ir daugiau vestuvių fotosesijų, jaunieji filmuojami iš oro. Šiandien tokie darbai be dronais užfiksuotų vaizdų – sunkiai įmanomi. Tai labai populiari paslauga ir dauguma jaunavedžių jos pageidauja. Deja, savivaldybė mus pavertė pažeidėjais. Nei aš, nei kolegos nenorime tokiais būti“, – sakė A. Sinkus.
A. Sinkus fiksuoja ne tik vestuves. Jis – prisiekęs Viešvilės krašto metraštininkas, įamžina renginius ir kitus įvykius. Naujoji tvarka – rimta kliūtis, nes draudžiama zona padengia visą miestelį.
„Aš visai nenoriu būti pažeidėju, nenoriu juo jaustis. Tačiau pasirinkimo niekas nesuteikė. Reikia ieškoti sprendimo, nes problema tik gilės, skraidančiųjų bepiločiais daugėja“, – sakė A. Sinkus.
Pasieniečiai, savo ruožtu, į bepiločių orlaivių savininkų pageidavimus dėmesio nekreipia ir reikalauja vadovautis savivaldybės tarybos priimtu sprendimu.
„Išimtiniais atvejais vykdyti skrydžius bepiločiais orlaiviais virš nustatytų draudžiamų Jurbarko rajono savivaldybės teritorijų galima tik suderinus su Jurbarko rajono savivaldybės administracija Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka“, – teigė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės Viešųjų ryšių vyresnioji specialistė Asta Šimkuvienė.
Pasak pareigūnės, pasieniečiams nustatytos neskraidymo zonos svarbu užkertant galimybę bepiločiais orlaiviais gabenti kontrabandą.
Kenkia turizmui
Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro direktorę Gaivą Mačiulaitienę toks sprendimas taip pat stebina. Moteris įsitikinusi, kad Jurbarko bažnyčia, tiltas ir jų prieigos – viena iš rajono vizitinių kortelių. Šie objektai itin dažnai atsiduria nuotraukose.
„Manau, kad tikrai reikėtų sumažinti draudžiamas zonas, kad žmonės galėtų laisvai fotografuoti tiltą, bažnyčią, Kauno gatvę ar žuvitakį Viešvilėje. Tai vienos gražiausių miesto ir rajono vietų“, – įsitikinusi G. Mačiulaitienė.
Leidimo gauti neįmanoma
Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Viktoras Ganusauskas sutinka, kad sprendimas dėl neskraidymo zonų galbūt buvo priimtas skubotai, o taryba atsižvelgė tik į teisėsaugos, bet ne skraidyklių savininkų prašymus.
„Bandysime svarstyti šitą klausimą iš naujo“, – sakė V. Ganusauskas.
Pasak pavaduotojo, šiuo metu skraidyti draudžiamose zonose nėra jokių galimybių. Paaiškėjo, kad rajono taryba patvirtino draudimus, tačiau tvarkos, kaip gauti leidimą skraidyti, nenustatė. Tad jo gauti niekas negali.
Numušti negali
Jurbarko r. policijos komisariato viršininkas Aivaras Dumčius nustebo, kad į trijų šimtų metrų zoną patenka tokia didelė miesto ir poilsio zonų dalis. Tačiau, pasak pareigūno, tokį atstumą buvo būtina nustatyti, kad tam tikri asmenys negalėtų rinkti slaptos informacijos ar kitaip trikdyti policijos darbo.
„Šiuolaikinė įranga leidžia matyti ir labai smulkius dalykus net iš poros šimtų metrų atstumo“, – sakė A. Dumčius.
Kartu viršininkas pabrėžia, kad pareigūnai į skraidančius aplink žvelgs protingai – neskubės bausti filmuojančių bažnyčią, Nemuno tiltą, mažųjų laivelių prieplauką ar kitus objektus. Dėmesio sulauks tik tie, kurie bus įtarti neleistina veikla.
Tačiau protingumo kriterijus nepanaikina galimybės, kad kurio nors bepiločio savininkas gali tapti pažeidėju. Greičiausiai užtektų bet kokio skundo ir pareigūnai privalėtų tirti, nes tai, bent jau pagal įstatymo raidę, būtų pažeidimas.
Tiesa, kol kas policija neturi jokių realių priemonių nelegaliai veiklai užkardyti. Lengvai sugauti galima tik tuos bepiločių operatorius, kurie nesislepia. Piktų kėslų turintis žmogus skraidykle greičiausiai nebaudžiamas priskristų ir prie policijos, ir prie teismo pastato, o pasisukiojęs kiek nori droną nukreiptų savais keliais. Prievarta nutupdyti skraidyklės ar perimti jos valdymą pareigūnai galimybių kol kas neturi.
Lukas PILECKAS
O žiobrinė tai filmavo…