Dailininkės Rasos Grybaitės vadovaujama suaugusiųjų dailės studija vėl pristato žiūrovams naują savo kūrybą. Tapybos darbų paroda „Gyvenimo grimasos“ Vinco Grybo memorialiniame muziejuje atidaryta praėjusį šeštadienį ir veiks visą vasarį.
„Gyvenimo grimasos“ – tai tapybos projekto „Išraiškos“, vykdyto praėjusiais metais, pirmosios dalies rezultatas. Dideliuose vatmano lapuose – grimasų iškreipti veidai: besišaipantys, išsiviepę, besidraikantys, spoksantys, pikti, liūdni, ironiški… Savotiškai gražūs, nors studijos vadovė neleido studentėms piešti gražių veidų.
Paroda atidaryta Užgavėnių išvakarėse, ir paveikslai itin pritiko tam kaukėtų persirengėlių laikotarpiui, kai pasislėpę po baisuokliškais pavidalais gąsdiname ir vejame lauk žiemą. Bet ir gavėnios laiku parodos eksponatai nepraranda įdomumo – paveiksluose galbūt galime pamatyti ir save, kokie kartais būname, nes grimasų iškreiptais veidais į veidrodžius dažniausiai nežiūrime.
Parodos atidarymas šįkart su staigmena – Konstantino Glinskio teatro specialiai paruošta programa. Trys aktorės – visos lietuvių kalbos mokytojos – Jūratė Videikienė, Edita Gylienė ir Violeta Greičiūnienė suvaidino kompoziciją pagal Marcelijaus Martinaičio kūrinį „Kukučio baladės“. Scenarijaus autorės – jos pačios, o muzikinis apipavidalinimas – Jurbarko kultūros centro teatrinio dainavimo studijos vadovės Rūtos Šličkutės.
Grimasų „Kukučio baladėse“ buvo tiek pat daug, kiek ir dailės studijos studenčių darbuose, ir dailininkė R. Grybaitė pristatydama parodą sakė: „Be gyvų grimasų, be žodžių ir žodžių žaismės, be to absurdiško rutuliojimosi ta paroda nebūtų tokia gyva.“
Pasak R. Grybaitės, parodoje eksponuojami paveikslai – tai veikiau eskizai, etiudai, tapybiniai pratimai, treniruotės, atsipalaidavimas.
Kitaip sakant, ne visai rimti rimtų kūrėjų (nes studija jau veikia antrą dešimtmetį ir yra eksponavusi daug profesionalių parodų) darbai. „Nerimtumą“, ko gero, pabrėžia ir darbų pateikimas – paveikslai neįrėminti ir neįvardyti.
Projekto „Išraiškos“ pirmoji dalis buvo, pasak studijos vadovės, tarsi žaidimas, bet su užduotimi – piešti reikėjo „aukštyn kojom“, ir su sąlyga – nupieštas veidas negali būti gražus. Negana to, buvo nustatytas ir laiko limitas. Lape išryškėjus pagrindiniams grimasos bruožams, dailininkėms buvo leista piešinį pabaigti apvertus lapą. „Pabaigti spalviškai, – patikslino R. Grybaitė, – aliejiniais dažais ant negruntuoto popieriaus lapo. Kas yra tapęs, žino, kaip toks lapas greitai geria dažus, taigi ir sugalvoti, ir dirbti irgi reikia labai greitai.“
Kai kurioms studijos lankytojoms tokia užduotis buvo tikras iššūkis, ir, pasak vadovės, ne visos noriai jį priėmė, kai kurios darbų nesukūrė. Kitos pajuto tikrą malonumą ir nupiešė net po kelis paveikslus, sukūrė įdomių tipažų, atskleidė individualų braižą.
Parodoje „Gyvenimo grimasos“ eksponuojami septyniolikos autorių darbai. „Sveikinu savo studentes ir giriu už drąsą!“ – sakė dailininkė R. Grybaitė ir tvirtino, kad tapybiškuose žaidimuose galimi ir dar didesni iššūkiai.
Į projekto „Išraiškos“ antrosios dalies parodą Vinco Grybo memorialinio muziejaus suaugusiųjų dailės studija kvies gegužę. Ką eksponuos, studijos vadovė neatskleidė, bet sakė, kad tai bus visiškai kitokie darbai ir kitokia paroda.
O ir šioji – įdomi, netikėta, labai spalvinga.
Pilką nežiemiškos žiemos dieną paganyti akis po ryškiomis spalvomis trykštančius paveikslus būtų geras pasirinkimas. O Jurbarko krašto muziejuje visą vasarį bus eksponuojama tų pačių dailininkių sukurtos papjė mašė kaukės.
Muziejai laukia lankytojų ir parodyti turi kur kas daugiau, ne tik minėtas parodas.
Danutė Karopčikienė
