Birutė Liuorytė-Gambus, iš Paryžiaus grįžusi atostogų į tėviškę, Pilies I kaimo bibliotekininkės pakviesta neatsisakė susitikti su kraštiečiais. Pilna bendruomenės salė liudijo, kad gimtinėje Birutės pasiilgsta ne tik mama.
Chorvedė, muzikos kūrėja ir atlikėja Birutė Liuorytė-Gambus jau septyniolika metų gyvena Prancūzijoje, dirba universitete, rengia įvairius muzikinius projektus, aktyviai dalyvauja Prancūzijos lietuvių bendruomenės gyvenime. Atostogauti sugrįžta į tėviškę Vencloviškių kaime – ravi daržus, uogauja ir verda uogienes, klausosi mamos dainų ir pati jas dainuoja.
Tik dar niekada Birutė nebuvo dainavusi žmonėms, kurie pažįsta ją nuo vaikystės. Tokį susitikimą surengė bibliotekininkė Danguolė Kazlauskienė. Lietuvos bibliotekos vykdo iniciatyvą „Atrask vaikystės biblioteką“ – kviečia į susitikimus garsius kraštiečius.
Kalbinama bibliotekininkės viešnia iš Prancūzijos prisiminė ne tik vaikystės biblioteką.
Iš Kartupėnų pradinės atėjus į Vytėnų mokyklą, ši Birutei atrodė nepaprastrai didelė. „Labiausiai įstrigo mano muzikos klasė. Ačiū Elytei, kuri rengdavo renginius ir mus, jaunus, kviesdavo pagroti ir padainuoti. Tada išmokau groti akordeonu ir su mergaitėmis buvom sudarę mažą kolektyvėlį“, – dėkojo Birutė salėje sėdinčiai Elai Langienei, ilgametei kultūros darbuotojai.
Birutė nuoširdžiai džiaugėsi ir suolo drauge Andžela, ir visais, atėjusiais susitikti.
„Į biblioteką reikėdavo pereiti per didelį kiemą, o dabar, rodos, – tik keli žingsniai. Atsimenu stalą… Ir man labai patikdavo, kad bibliotekoje būdavo labai ramu – nebūdavo daug vaikų… Bibliotekininkė mano laikais buvo Patašienė, ji man pasiūlydavo knygučių… Tuomet aš svajojau būti stiuardesė! Kai eidavau su tomis knygutėmis namo, draugės iš paskos juokdavosi: na, stiuardese!“ – po trupinėlį rankiojo viešnia vaikystės prisiminimus, o susirinkusieji priminė jai primirštus vardus ir įvykius.
Atsimena Birutė, kaip mokytojas Gadliauskas sakė, kad jai šioje mokykloje nėra ką veikti, ji turinti važiuoti mokytis muzikos. Ir išvažiavo iš penktos klasės į Jurbarką mokytis dabartinėje gimnazijoje ir muzikos mokykloje.
Paskui Birutė studijavo konservatorijos (dabar – Muzikos ir teatro akademija) Klaipėdos fakultetuose. Tą laiką priminė į susitikimą atvažiavęs jurbarkietis mokytojas ir kompozitorius Kęstutis Vasiliauskas. Jiedviem teko studijuoti kartu. Maestro tuomet jau buvo keturiasdešimtmetis ir jį nustebino Birutės „kaimiškas tyrumas ir superdarbštumas“ – nuo grojimo jos negalėdavę nuvaryti. K. Vasiliauskas prisiminė visokių linksmų nuotykių, paskui jiedu kartu sugrojo polkutę ir Birutė pritarė prieš trisdešimt metų maestro sukurtai dainai.
Tą vakarą Birutė dainavo daug. Pradėjusi nuo „Gintarinės pilies“, sukurtos iš ilgesio Lietuvai, prancūziškai padainavo operų arijų ir garsiosios Editos Piaf repertuaro dainų. Visa salė Birutei pritarė, kai ji užtraukė „Vakaras gaubia Vytėnų pilį…“. Ir savo kaimą, ir pilį pilėniškiai senu papratimu tebevadina Vytėnais. Tas pavadinimas skamba ir kaimo himne, kurį Birutei priminė mama. „Kiek ji moka dainų! O man taip smagu su jumis dainuoti!“ – džiaugėsi viešnia ir užtraukė „Eisiv abudu abudu į žalią giružę…“ – tą dainą sakė dainuojanti ir su prancūzais.
Į Prancūziją B. Liuorytė-Gambus išvyko po studijų ir ketverius metus padirbėjusi su jaunimo choru Panevėžyje. Repertuaro labai stigo, ir jauna chorvedė susigundė pasiūlymu Prancūzijoje pastudijuoti muziką. „Studijavau grigališkąjį choralą ir viduramžių muziką. Galvojau: pastudijuosiu ir grįšiu, bet sutikau savo gyvenimo žmogų”, – pasakojo muzikė.
Savo kraštiečiams ji pristatė prieš keletą metų įrašytą kompaktinę plokštelę „Baltik“. Joje – lietuvių ir latvių liaudies bei pačios Birutės sukurtos dainos. Kartu su Birute, dainavusia ir grojusia kanklėmis ir kanklelėmis, dainavo dar dvi atlikėjos – prancūzė ir kolumbietė. „Lietuviškos dainos čia įvilktos į naują rūbą – norėjau, kad ir lietuviška muzika būtų išgirsta. Ir tikrai, pasirodžius albumui mus labai daug kvietė koncertuoti“, – pasakojo Birutė.
Birutės tėviškėnai sužinojo ir apie jos darbą su jaunimu, kurį ji moko lietuviškų dainų, ir apie lietuvių bendruomenę Paryžiuje, aktyvią ir turinčią gilias tradicijas – žodžiu, sužinojo viską, ką talentingoji kraštietė veikia Prancūzijoje. Paskui dovanojo jai puokštes gėlių, dėkodami už nuoširdumą ir linkėdami nepamiršti savo krašto.
Dovanų Birutė gavo ir knygą apie Konstantino Glinskio teatrą, kurioje yra ir jos vardas, kaimyno Antano Patašiaus šeimyninis trio įteikė muzikinę dovaną. Milda Bendoraitienė nustebino viešnią nuotraukomis iš pirmosios jos darbovietės – pasirodo, besimokydama aštuntoje klasėje Birutė Vytėnų vaikų darželyje buvo muzikos vadove. Tame pačiame pastate, toj pačioj salėj, kur dabar susitikus su kraštiečiais atgimė patys gražiausi vaikystės prisiminimai.
Danutė Karopčikienė
