Jurbarke su šeima įsikūręs dar 30 – ies neturintis Gaudas Giedraitis jau senokai tvirtai apsisprendė kurti savo verslą. Prieš gerą dešimtmetį jaunas vyras susidomėjo vyndaryste, tačiau užsiimti vyno gamyba Lietuvoje kol kas sudėtinga. Daug žinių apie vyną ir jo vartojimo kultūrą sukaupęs jurbarkiškis šiuo metu rengia paskaitas ir savo patirtimi dalijasi su tuo besidominčiaisiais.
Aplinkkeliais
Į Vadžgirį, kuriame augo, Gaudą dar vaiką atsivežė tėvai – Daura ir Egidijus Giedraičiai.
„Tėvai buvo baigę Dailės akademiją, mama – dailės mokytoja čia gavo darbą, o tėtis ėmė ūkininkauti – Vadžgiryje buvo mūsų šeimos kelių kartų žemės.
Aš augau meniškoje aplinkoje, arti žemės, todėl gyvenimas kaime mane traukia iki šiol. Žinau, kad ten grįšiu“, – sako G. Giedraitis.
Gaudas mokėsi Vadžgiryje, Raseiniuose, o gimnaziją baigė Jurbarke.
Tikriausiai meniškos tėvų profesijos lėmė, kad vaikinas taip pat pasirinko panašias, tik jau šiuolaikiškas studijas – Kauno kolegijoje studijavo informatikos inžineriją skaitmeninio meno srityje.
Po studijų įsidarbino televizijoje, bet po dvejų darbo metų suprato, kad sėdi ne savo rogėse.
„Paaiškėjo, kad darbas mieste – ne man. Traukė kaimas ir noras ką nors kurti savo rankomis. Tuo metu jau buvau gerokai susidomėjęs vyndaryste“, – netikėtą karjeros posūkį prisimena G. Giedraitis.
Vyno įkvėptas
Vyndaryste vyras susidomėjo būdamas vos 19-kos.
„Tiesiog buvo smalsu, įdomu. Namuose buvo vaisių, sulčių, iš ko buvo galima gaminti vyną ir jį ragauti su šeima, draugais“, – pradžią prisimena Gaudas.
Pirmuosius 40 litrų vyno jis pagal receptus, rastus senose knygose, iš obuolių ir aronijų pagamino dar 2010 m. Vyno gamybai Gaudas naudojo tuos pačius vyno stiklainius, kuriuose būdamas panašaus amžiaus vyną raugdavo tėtis.
Atsakingas gali būti tik alkoholio nevartojimas. Nebūna jokių atsakingų vartojimų, nes anksčiau ar vėliau viskas baigiasi problemomis pačiam ir aplinkiniams.