Viešvilės pagrindinės mokyklos jaunieji miško bičiuliai šiemet nutarė pasidomėti, koks gyvenimas verda Viešvilės upelyje, kurio „gynybai“ įsteigtas net valstybinis gamtinis rezervatas. Sukom galvas, kaip čia mums susipažinus su upelio vandeniu ir jo gyventojais. Vien to, kad kasdien vaikščiojam pro žuvitakį, mums neužtenka.
Apžiūrėjome žemėlapius ir sužinojome, kad Viešvilės upelis išteka iš Buveinių ežerėlio, kuris yra Karšuvos girioje. Ramiai teka vingiuodamas per Laukėsos pelkę, pasistiprindamas miško šaltinių vandeniu. Todėl upelio vanduo tamsus ir geliančiai šaltas net karščiausią vasaros dieną.
Pabandėme su upeliu susipažinti iš arčiau. Pasirodo, miške iš jo geria žvėrys, duburiuose sėkmingai veisiasi žuvys, o kai kur upelis visai seklus ir siaurutis, galima peržengti net kojų nesušlapus.
Netikėtai iš televizijos laidų sužinojome, kad ne taip toli – Šilutės žemės ūkio mokyklos Žemaičių Naumiesčio skyriuje įkurta žuvivaisos klasė. Pasiteiravome, ką ten galima pamatyti. Pasitarėme su Smalininkų Lidijos Meškaitytės pagrindinės mokyklos jaunaisiais miško bičiuliais ir ėmėme ruoštis kelionei. Įdomiausia buvo tai, kad galėjome vežtis ištirti Viešvilės upelio vandenį. Mokytojos Vida Reinolcaitė ir Vaida Jakaitytė pakonsultavo, kaip paimti vandens mėginį.
Išvažiavome! Pati geriausia bendravimo forma – kelionės. Smagu pabuvoti ten, kur dar nebuvai, susipažinti, pasėdėti vakare prie laužo. Džiaugsmingi kelionių prisiminimai lydi visus metus. Kad ši kelionė neprailgtų, kalbėjomės apie ankstesnius savo tiriamuosius darbus, sumanymus ir norus.
Žemaičių Naumiestyje iš tolo švietė mėlynai-geltonai nudažytas didžiulis pastatas, buvusios profesinės mokyklos mokomosios dirbtuvės. Anksčiau čia mokė mechanizatorius ir automechanikus. Dabar mokykla turi sukaupusi visą reikiamą įrangą ruošti įvairius specialistus – pradedant žuvivaisos, žuvies auginimo, apdorojimo ir net mažojo laivelio vairavimo. Patikėkit, mums labai pasisekė, kad atvažiavome čia. Dar daug kas neaišku tame vandenų pasaulyje, bet tai, ką pamatėme, mums buvo įdomu.
Didelėse klasėse įrengti didžiuliai baseinai skirtingoms žuvims auginti. Vienoje klasėje – šviesu ir gerokai vėsu, nes ten gyvenančios žuvys peledės mėgsta 5 laipsnių temperatūros vandenį. Kitoje klasėje – tamsu ir šilta. 19 laipsnių temperatūros vanduo tinkamiausias augti šamams. Jie per du mėnesius tuose baseinuose užauga tiek, kiek gamtoje užaugtų tik per dvejus metus.
Trečioje klasėje baseinai lyg burtams paruošti – uždengti tankiu tinklu, apraizgyti virvutėmis. Pasirodo, čia gyvena išdykėliai vaivorykštiniai upėtakiai.
Gražiai mus pamokė lydėjęs mokytojas! Jis leido pasisemti žuvų maisto ir po komandos mesti į baseiną. Oi, skuodėm kas kur, kai „užvirė“ baseinėlis – vien žuvų nugaros ir vandens purslai aplink! Net mūsų nosys aptiško. Buvo gražu pažiūrėti, kaip greitai žuvys sugaudė maistą. Tada ir išaiškėjo pinklių paskirtis – skubėdamos ne visos žuvys apskaičiuoja šuolio aukštį ir gali atsidurti ant grindų, žūti.
Pamatėme, kaip valomas vanduo, kuris teka uždaru ciklu: baseinas–valykla–baseinas. Vienos žuvys čia auginamos ikrams – iš jų išaugs naujos žuvys, kitos skirtos žuvies apdorojimo profesiją pasirinkusių moksleivių praktiniams darbams.
Pasikalbėję su mokytoju Jonu Dygliu ir sužinoję daug naujo apie žuvų pasaulį susirinkome laboratorijoje atlikti Viešvilės upelio vandens tyrimus. Buvome pasėmę vandens keturiose skirtingose vietose: miške, kur vanduo dar nepatyręs žmonių gyvenimo įtakų; už pirmo tvenkinio, kur žmogaus įtaka vos juntama, nes ten yra tik trys sodybos. Trečiąjį mėginį pasėmėme miestelio centre iš žuvitakio, ketvirtąjį – ten, kur Viešvilės upelis, jau pravingiavęs per miestelį, pabuvojęs valymo įrenginiuose, ruošiasi įtekėti į Nemuną.
Teks dar gerokai pasigilinti į atliktus tyrimus, kad galėtume daryti išvadas. Gal dar pasiseks ir išsamesnį tyrimą atlikti? Juk mums patiems naudinga ir kitiems reikia pasakyti, kokia mūsų aplinka – draugiška ar įspėjanti, o gal ir visai nelaiminga su mumis būdama?
Respublikinio jaunųjų miško bičiulių sambūrio organizuojamam tyrėjų konkursui šiemet pateiksime Viešvilės upelio vandens tyrimą, miško ir gyvenvietės įtaką vandens gyvybės išsaugojimui, teikiamą naudą žmogui. Jei pasirodys, kad upelis pavojuje, sugalvosime, kaip galime padėti.
Girininkė Irena Petrošienė
