Artėjant vasaros atostogoms Juodaičių 5-9 klasių mokiniai kartu su savo auklėtojais išsiruošė į kelionę – važiavo į gamta ir žmonėmis garsų Anykščių kraštą.
Nuvažiavę netrumpą kelią iki Anykščių, keliauninkai nenusivylė – aplankyta daug literatūrinių ir kultūrinių vietų, gamtos ir istorijos paminklų. Pabuvota rašytojo Antano Vienuolio memorialiniame name, apžiūrėta kieme stovinti poeto Antano Baranausko klėtelė. Nustebino tautodailininko, paveikslus kūrusio iš akmens miltų, Stanislovo Petraškos tapybos paroda.
Visus sužavėjo Siaurojo geležinkelio stoties muziejus ir galimybė įlipti į traukinį, pabūti jo mašinistu, pasivažinėti rankine drezina. 1999 m. Lietuvos siaurasis geležinkelis, arba siaurukas, paminėjo šimtmetį ir yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Siaurukas buvo nutiestas medienai gabenti ir ėjo per Švenčionėlius, Uteną, Panevėžį. Žinoma, ir per Anykščius.
Įdomu buvo ir Arklio muziejuje. Juk visus darbus, kuriuos dabar padaro įvairi technika, anksčiau padėdavo atlikti arkliai. Muziejuje galima pamatyti įvairių žemės ūkio padargų, kurie dabar jau nebenaudojami. Ten pat buvo galima susipažinti su senoviniais amatais: audimu, kalvyste ir kitais.
Aplankytas Puntuko akmuo, gulintis A. Baranausko apdainuotame Anykščių šilelyje. Puntukas – antras pagal dydį Lietuvos akmuo. Jis sveria 265 tonas. Legenda pasakoja, kad velnias nešęs akmenį sudaužyti Anykščių bažnyčią, bet išaušo rytas, pragydo gaidys ir velnias pametė akmenį šilelyje. 1943 m. viduvasarį skulptorius Bronius Pundzius Puntuko akmenyje baigė kalti Atlanto vandenyną perskridusių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefus bei jų testamento žodžius.
Tylėdami ir nesižvalgydami atgal keliauninkai kopė į „Laimės žiburį“, nes tik taip, pasak gidės, gali išsipildyti norai. Užkopus ant kalno, gidė pasakojo apie Jono Biliūno gyvenimą, o mokytojas Zigmantas priminė eilėraštį, tapusį rašytojo testamentu. Todėl J. Biliūno palaikai buvo parvežti iš Lenkijos, palaidoti gimtinėje, ant Liūdiškių kalno, ir pastatytas antkapinis paminklas – „Laimės žiburys“.
Aplankytas Šeimyniškėlių piliakalnis, žinomas ne tik iš istorijos, bet ir iš literatūros vadovėlių. Ant to piliakalnio XIII a. stovėjo karaliaus Mindaugo Vorutos pilis.
Juodaitiškius kelionėje lydėjo Anykščių turizmo informacijos centro gidė, kuri neleido atsipalaiduoti. Ji ne tik pasakojo, rodė, bet ir tikrino, ar mokiniai buvo dėmesingi.
Aplankę viską, kas buvo suplanuota, ekskursiją juodaitiškiai baigė pramogomis ant Kalitos kalno. Žiemą čia būna slidinėjimo trasos, o vasarą Juodaičių mokiniai ir mokytojai ant kalno rado įrengtą vasaros rogučių trasą, kurią ir išbandė. Nusileidę nuo kalniuko, pasipildę organizmą adrenalino, sulipo į autobusą – laukė ilgas kelias namo.
Kelionę į Anykščius Juodaičių mokiniams surengė mokyklos vadovai, klasių auklėtojai ir tėveliai.
