Istorija prasideda nuo vardo (1)

Beveik mėnesį mūsų Smalsutis buvo prapuolęs, nes keliavo po Lietuvą ieškodamas jos vardo tūkstantmečio liudijimo ir Jurbarko, kuriam šiemet sukanka 750 metų, gimimo liudijimo. Manė Smalsutis, kad valstybė ir miestas, kaip kiekvienas pilietis, turi asmens tapatybės kortelę ar pasą – ištrauks jį iš kišenės ir parodys. Sugrįžo Smalsutis nieko nepešęs, o Jurbarke sutiko istoriką, humanitarinių mokslų daktarą Joną Rekešių ir puolė klausinėti.

Smalsutis: Minime Lietuvos vardo tūkstantmetį. O iš kur mes žinome, kad Lietuvos vardui tiek daug metų?

Istorikas J. Rekešius: Valstybės istorija prasideda nuo tada, kai jos vardas pirmą kartą užrašomas. Lietuvos vardas pirmą kartą užrašytas 1009 m. Vokietijos miesto Kvedlinburgo kronikoje. Kronikininkas, aprašydamas misionieriaus Brunono žygį skleisti krikščionybę pagoniškuose kraštuose, paminėjo Lietuvą. Kronika, taigi ir Lietuvos vardas, parašyta lotynų kalba – LITUAE. Ta kalba raštuose prieš tūkstantį metų buvo vartojama visoje dabartinėje Europoje.

Mums, jurbarkiečiams, įdomiausia, kad, istorikų nuomone, pirmuosius 300 lietuvių Brunonas pakrikštijo Jurbarko apylinkėse. Misionierius Brunonas turėjo nepaprastus vyskupo įgaliojimus pasikrikštijusiems pagonių valdovams suteikti karaliaus titulą ir steigti vyskupijas. Deja, pačioje misijos pradžioje Brunonas buvo nužudytas.

Smalsutis: Ar galėčiau pamatyti tą tūkstančio metų senumo knygą, kur pirmą kartą užrašyta LITUAE?

Istorikas J. Rekešius: Kvedlinburgo kronikos, XI a. parašytos vienuolių, originalo nėra išlikę, tik XVI a. darytas nuorašas. Jis saugomas Vokietijoje, Drezdene, Saksonijos žemės valstybinio universiteto bibliotekoje. Rankraštinį lotynišką kronikų tekstą skaityti sunku – tą daro tik specialistai, Lietuvoje jų yra tik keletas.

Smalsutis: O kur yra Jurbarko gimimo liudijimas?

Istorikas J. Rekešius: Miesto metai irgi skaičiuojami nuo pirmojo žinomo jo vardo užrašymo. Jurbarką pirmasis paminėjo Karaliaučiuje XVI a. gyvenęs metraštininkas Petras Dusburgietis. Jis remdamasis kryžiuočių ordino archyvais aprašė XII-XVI a. kryžiuočių žygius į nežinomas žemes. 1259 m. kryžiuočiai Imsrės ir Mituvos santakoje ant kalvelės pasistatė pilį – toje vietoje, kur dabar šašlykinė „Prieplauka”, tik kalvelė sunyko – ir puldinėjo Bišpilio piliakalnyje įsitvirtinusius lietuvius. Taigi Petro Dusburgiečio kronika yra savotiškas Jurbarko „gimimo liudijimas”. Beje, ši kronika yra išversta į lietuvių kalbą ir išleista – kiekvienas gali ją paskaityti.

Smalsutis: Ačiū, daktare, kad atsakėte į klausimus.

Istorikas J. Rekešius: O aš noriu paraginti vaikus mokytis istoriją. Ypač domėkitės savo gimtojo miesto, miestelio, kaimo istorija. Turėtų būti nejauku bendrauti su svečiais – ir užsieniečiais, ir lietuviais, kurie domisi mūsų kraštu, jei negalime nieko jiems papasakoti.