Švenčių laukimas kartais primena maratoną – reikia pasirūpinti tuo ir anuo, suspėti šen ir ten, nepamiršti to ir šito… Ar per tą lėkimą dar lieka laiko paruošti šventei sielą? Bet toks jau mūsų pasaulis ir toks gyvenimas – beskubėdami suspėjame viską arba bent tai, kas tikrai svarbu. Tada nurimstame ir – ateina šventė. Į šventiškai papuoštus namus.
Na, sakysite, papuošti namus nėra jokių problemų, nes įvairiausių blizgučių dar toli prieš šventes siūlo prekybininkai. Bet jei šventei atėjus pasijusi lyg švęstum „Maximoje”? Todėl ieškojome kitokių, savo rankomis padarytų, puošmenų. Toli ieškoti nereikėjo – moterys (ir ne tik jos) moka kurti jaukų grožį.
Jolantos Piliutienės eglutę apsnigo didelės dekoratyvios snaigės. Nors aplinkui ošia Greičių miškas – eglutės tegul auga, Jolanta savąją pasidarė iš dekoratyvinio kadagio šakelių.
Kas pamato tas Jolantos snaiges, aikčioja nuo grožio ir žavisi moters kruopštumu ir kantrybe. Jolanta sako, kad tai nėra jos idėja – tokias ji pamatė vienoje rankdarbių knygoje ir išmoko pati jas daryti. „Čia mano fabrikas”, – rodo moteris kartono dėžutę, kurioje – keli vatmano lapai, liniuotė ir aštrus peiliukas, klijai, pieštukas, virbalas…
Vatmano lapą siaurutėmis juostelėmis supjausto Jolantos vyras Raimundas, mat tam reikia stiprių rankų. Jolanta suka tą juostelę ant virbalo ar pieštuko (žiūrint, kokio dydžio rutuliuką nori padaryti) vis patepdama lipalu. Prisukusi daugybę rutuliukų, kurie suspaudus pirštais gali virsti ir lapeliais, Jolanta ima juos pincetu ir klijuoja vieną prie kito, kol išeina graži snaigė.
Atrodo, nepaprastai paprasta, tačiau prie vienos snaigės Jolanta sakė dirbanti visą dieną. Bet užtat kaip gražu ir nėra dviejų vienodų – vis dėlto juk čia ne fabrikas!
Jurbarkietės Vidos Petraitienės namai papuošti dar gerokai iki Kalėdų. Yra čia ir tradicinė žaliaskarė, ir daugybė puošmenų, padarytų namų šeimininkės, mat Vida, anot jos pačios, mėgsta knebinėtis.
Nuostabiausia, kad grožį V. Petraitienė padaro… iš kažko, o mintis dažniausiai gimsta netikėtai, kaip netikėtos būna ir jos kūrybos priemonės. Baltą eglutę Vida susuko ir sulipdė iš dekoratyvinių servetėlių – ant tokių dedamas tortas ar pyragaičiai. Kitą padarė iš suspaustos vatos tamponėlių – minkštutė, kaip ką tik apsnigta.
Savo idėjomis Vida nešykštėdama pasidalija su kitais ir parodo savo darbelius. Pernai kalėdinių puošmenų parodą surengė „Ąžuoliuko” darželyje-mokykloje, kur dirba auklėtoja, šiuo metu jos karpiniai eksponuojami Jurbarko turizmo informacijos centre, savo darbų nuotraukų ji siuntė delfi.lt portalo konkursui.
Dailininkė Eglė Untulytė idėjų niekada nestokoja, trūksta nebent laiko jas įgyvendinti. Namus Eglė dėl to pat laiko trūkumo puošia prieš pat šventes. Bet gal tai tik į gera – akys juk irgi pripranta prie puošmenų ir atėjus šventei tai, kas gražu, gali būti jau nusibodę ir nebepastebima.
Paprasčiausius parduotuvinius eglutės žaisliukus – burbulus Eglė apmezgė ir jie tapo visiškai kitokie – nenuobodūs, šilti, meniški.
Broliai Pijus ir Juozas Videikos didžiuodamiesi rodo savo Kalėdų eglutę – tokios gražios niekur kitur nerasi, nes papuošta ji mediniais žaisliukais.
„Mūsų tėtis yra drožėjas ir mes visi kartu drožėme eglutei žaisliukus”, – paaiškino penkiametis Juozas ir rodė, kurie medinukai yra jo, tėveliui padedant, padaryti. O dešimtmetis Pijus pats vienas išdrožė keturias figūrėles, Kalėdų eglutės puošmenas.
Ant Videikų svetainėje įsikūrusios žaliaskarės miško gražuolės šakų supasi mediniai nykštukai, rymo barzdotas seneliukas, plaukioja žuvytės ir netgi skrenda sparnuotas ilgauodegis drakonas – visai nebaisus, mielas, nes patys berniukai jį išskaptavo.
Šalia didžiosios eglės puikuojasi ir mažytė – Juozuko eglutė, o po ja ganosi du tėčio išdrožti avinėliai. Kokios gražios bus Kalėdos su meile papuoštuose namučiuose!
Danutė KAROPČIKIENĖ
Kas tai per daiktas *fiesta* ? Lietuviu kalboje yra grazus zodis-SVENTE. Tad is didelio rasto iseinama is krasto! Na ir iki issigimimo jau netoli!