Katalikiška organizacija Lietuvos Caritas mini atkūrimo dvidešimtmetį. Tiek pat metų Caritas darbuojasi ir Jurbarko dekanate, šiuo metu parapijose veikia 10 Caritas grupių. Apie karitiečių kasdieną ir šventes papasakojo Jurbarko dekanato Caritas vadovė Dalia Sniečkuvienė.
Rugpjūčio pabaigoje per 50 Jurbarko dekanato karitiečių važiavo į Kauno arkivyskupijos Caritas dvidešimtmečio šventę. Aštuonioms jurbarkietėms už veiklą Caritas nuo pat jo atkūrimo ir jų vadovei Daliai Sniečkuvienei arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius įteikė padėkos raštus. Gailestingąją meilę dalijančioms moterims kelionė ir iškilmės Pažaislio vienuolyne buvo pelnyta padėka už taurų darbą mažinant vargą ir skurdą. Kasdienybė nėra tokia iškilminga nei šventiška, tačiau karitietės patiria tikro sielos džiaugsmo tarnaudamos visuomenės silpniesiems ir nelaimingiesiems.
Caritas būstinę parapijos namuose P. Cvirkos gatvėje geriausiai žino ieškantieji gailestingųjų katalikių pagalbos. Bet ateina čia ir kitų jurbarkiečių – jie atneša drabužių, avalynės, patalynės, kurią Aldona Jankevičienė ir Ona Vidrinskienė dalija varguoliams.
Vargstančiųjų, alkanų, pasak D. Sniečkuvienės, yra daug. Šeštadieniais klebonijoje karitietės ruošdavo valgį daugiavaikių, bedarbių šeimų vaikams – pavalgyti ateidavo penkiolika vaikų. Dabar to nebedaro, nes nepasiturinčios šeimos gauna maisto produktų iš intervencinių atsargų. Nuo rugsėjo, kai pastarąjį kartą buvo dalijami produktai, norinčiųjų gauti maisto per mėnesį padaugėjo geru šimtu.
Visoje Lietuvoje maisto produktus iš intervencinių atsargų dalija Caritas organizacija. „Tai atsakingas ir fiziškai sunkus darbas, jei ne seniūnijos pagalba, mums jis būtų ne pagal jėgas”, – teigia D. Sniečkuvienė. Ji kartu su seniūnijos darbuotojais važiuoja produktų į sandėlius Tauragėje, išvežioja po seniūnijas, dar jai tenka sutvarkyti ir gausybę ataskaitų. Maisto sandėlyje Jurbarke atsakingai tvarkosi Angelė Ivoškienė, o dienomis, kai dalijami produktai, pasikeisdamos dirba visos karitietės.
Jurbarko Caritas skyrius ieško galimybių paremti kuo daugiau skurstančiųjų. Karitietės yra susibūrusios į maldos grupelę, kuriai vadovauja Meilė Karvauskienė. Daug žmonių prašo karitietes melstis įvairiomis intencijomis. „Žmonių piniginės aukos už maldas praturtina mūsų kasą, todėl galime paremti šeimas. Antanina Kaminskienė mokyklų socialines pedagoges klausė, kam ir kokios paramos reikėtų. Šiemet apipirkome tris vienos šeimos vaikus, kitai šeimai, kurioje auga ir neįgalus vaikas, paaukojome 500 litų”, – pasakojo Caritas vadovė.
Prie Caritas labdaringos veiklos raginami prisidėti visi parapijiečiai. Bažnyčioje nuolat stovi aukų dėžutė, o gruodžio mėnesį vyksta akcija „Gerumas mus vienija” – už piniginę auką įsigyta žvakelė simbolizuoja vienybę su visais – nesvarbu, kuo ir kur esančiais šventą Kūčių vakarą. D. Sniečkuvienė teigė, kad parapijiečiai dosniai aukoja: „Pinigai stropiai mūsų buhalterės A. Kaminskienės apskaitomi, įnešami į sąskaitą banke ir naudojami šalpai. Už akcijoje surinktus pinigėlius visada rengiame linksmą Kalėdų eglutę vaikučiams. Prieš šventes skurdžiai gyvenančių šeimų vaikams paruošiame lauknešėlius, o juos išnešioja po namus tikybos mokytojos Virginija Kriaučiūnienė ir Irena Danupienė su savo mokiniais.”
Caritas veikla – ne tik labdaros dalijimas. Deja, taip jau yra, kad neturtingoje šalyje skurdą dažniausiai siejame su materialiniais nepritekliais. O ir prieš dvidešimtį metų Caritas kėlė tikslą rūpintis visuminiu žmogaus ugdymu, padėti kurti teisingus santykius su savimi, Dievu, kitais žmonėmis.
Vienišam senam žmogui dėmesys, pabuvimas kartu ir pasišnekėjimas kartais yra kur kas svarbiau už materialinę paramą. „Lankome senelius jų namuose. Padedame, kuo galime, meldžiamės už juos. Labiausiai jie nori pasišnekėti. Šiandien dar su niekuo nesikalbėjau, pabūk, pasišnekėk su manimi – dažnai prašo”, – pasakoja D. Sniečkuvienė. Karitietės globoja 26 senus ir ligotus žmones. Janina Daujotienė lanko slaugos ligoninės pacientus. Penktadieniais pas ligonius eina kartu su parapijos klebonu Kęstučiu Grabausku.
Visos Jurbarko karitietės turi veiklos. Aldutė Tamošaitienė prižiūri kapinėse simbolinį negimusių vaikelių kapą. Bronelė Požėlaitė platina katalikišką spaudą. Antanina Kaminskienė dirba Caritas bibliotekoje. Jos organizuoja parapijiečiams maldingas keliones į Pivašiūnus, Žemaičių Kalvariją, Šiluvą, dalyvauja karitiečių rekolekcijose.
Jos meldžia Dievą daugybės taurių ir šventų dalykų mums, o sau – sveikatos, nes darbo daug, o jėgos mąžta.
Darbo daug, bet jis nematomas. Jo nemato jauni ir sveiki, nes Caritas jiems nereikalingas, bet jauni reikalingi Caritui. Reikalingas kiekvienas su savo gailestingąja meile. Nes yra daug gailestingumo ir meilės ištroškusių.
Danutė Karopčikienė
