Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos diakonijos „Jurbarko sandora“ liepos 14-18 dienomis organizuota vasaros stovykla džiugino Skirsnemunės jaunimą. Stovyklą finansavo VVG „Nemunas“ pagal „Jurbarko sandoros“ parengtą projektą, o su jaunimu dirbo gražus būrys savanorių.
Evangelikų liuteronų parapijos diakonijos stovykloje šiemet stovyklavo 30 jaunuolių. „Kai kurie lanko mūsų centriuką, kiti – ne, bet visi iš Skirsnemunės mokyklos, iš evangelikų ir katalikų šeimų“, – pasakoja stovyklos vadovė Evelina Tamošaitytė, centriuku pavadindama Motinos-vaiko dienos užimtumo centrą prie Skirsnemunės evangelikų liuteronų bažnyčios, kuriame pati dirba – ten veikė ir stovykla.
„Pažinome, pramogavome, kūrėme, keliavome – taip galima keturiais žodžiais apibūdinti šių metų vasaros stovyklą!“ – šypsodamasi sako Evelina, nes stovykla labai patiko ne tik jaunuoliams, bet ir jai pačiai. Evelina džiaugiasi ir todėl, kad visai nesunkiai rado pagalbininkų – jaunų ir vyresnių žmonių, kurie padėjo dirbti organizacinius darbus prieš ir per stovyklą, stovyklavo kartu su jaunimu. Tie savanoriai – tai kunigas Mindaugas Kairys, Evaldas Tytmonas, Kornelija Vaicekėnaitė, Rimvydas Bastikaitis, Raminta Genuliavičienė, Giedrė Knapkienė, Vida Tamulaitienė, Greta Lendraitytė, Rūta Lendraitytė, Neringa Jankevičiūtė, Aušra Baliukynaitė, Virginija Grimailienė – jie savo laisvalaikį skyrė tam, kad jaunimo atostogos būtų įspūdingos.
Penkios dienos pralėkė kaip viena, nes kiekviena buvo labai įdomi. Dailininkė Gabija Viduolytė mokė kurti ornamentines kompozicijas – savotiškus skiautinius, tik ne iš audeklo, bet iš medžio. Ant didelių medinių plokščių iš degtukų stovyklautojai dėliojo tautinius ornamentus. Tie mediniai skiautiniai papuošė ūkinio pastato fasadą.
Dailininkė taip pat pamokė pasidaryti papuošalų iš odos. Visi pasidarė ir išsinešė namo – galės puoštis.
Dvi dienas stovykloje dirbo saviugdos ir sėkmės mokyklų, viešo kalbėjimo ir lyderystės klubo įkūrėjas Vygandas Pikčiūnas. Vaikai buvo sužavėti lektoriaus asmeninėmis savybėmis, jo gebėjimu maloniai ir įtaigiai perteikti informaciją apie asmenybės tobulinimą. Jis mokė giliau pažvelgti į savo vidų, atrasti tikrąjį AŠ, pažadinti džiugias emocijas ir mėgautis gyvenimu.
Paskutinę dieną stovyklautojai vyko į Druskininkus. Biuvetėje ragavo tiesiai iš gręžinio trykštančio mineralinio vandens, nusiprausė Grožio šaltinio vandeniu, pasivaikščiojo vaizdingomis Nemuno ir Ratnyčėlės pakrantėmis, kurias mėgo M. K. Čiurlionis, pabuvojo ir šio garsiausio druskininkiečio memorialiniame muziejuje.
Dar aplankė menininką Taurą Česnulevičių ir dalyvavo jo „Sūrioje pamokoje“ – mokėsi iš druskos daryti skulptūrėles. Kodėl pamoka sūri? – klausė menininko skirsnemuniškiai. Nes „sūrus“ kurorto pavadinimas.
Kelionės pabaigoje stovyklautojai pasklido po Nuotykių parką. Nors pradžioje būta abejojančių, ar išdrįs įveikti „Tarzano skrydį per Nemuną“, bet nuvykus į parką visiems atsirado drąsos.
„Tai buvo neužmirštama kelionė į Druskininkus! Kupina puikios nuotaikos ir nepamirštamų įspūdžių, – pasakojo stovyklos vadovė Evelina. – Bet ne tik dėl ekskursijos mūsų stovykla įspūdinga ir, sakyčiau, išskirtinė. Stovyklaudami nepamiršome krikščioniškų vertybių, pavyzdžiui, mes kasdien giesmelėmis dėkojome Dievui už kasdienę duoną, ir nė vienas neimdavo šaukšto nesugiedojęs. Sulaukėme svečio – Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Vyskupo Mindaugo Sabučio. Gyvenome tas penkias dienas labai draugiškai ir linksmai, stengėmės vienas dėl kito ir visai nebijojome nuovargio.“
Kad visiems buvo smagu, Evelina sprendžia ir iš to, kad dar nesibaigus šiai jaunimas jau klausinėjo, kokia bus kitos vasaros stovyklos programa. Panašu, kad skirsnemuniškiai ir dėl stovyklos laukia vasaros.
