Penki mūsų miesto jaunuoliai tris šios vasaros savaites gyveno Danijoje – jie vyko į LIONS klubų jaunimo vasaros stovyklas. Tokią galimybę jaunimui suteikia jau daugiau kaip dešimtmetį Jurbarke veikiantis LIONS klubas. Įspūdžiais iš stovyklų Danijoje pasidalijo Erika Žilaitytė, Deimantė Mockutė ir Gintarė Valevičiūtė.
LIONS jaunimo vasaros stovyklos vyksta įvairiose šalyse. Pasak Vilijanos Urbietienės, Jurbarko LIONS klubo narės, organizuojančios mūsų jaunimo išvykimą į tarptautines stovyklas, jurbarkiškiai yra stovyklavę Norvegijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje. Jurbarke irgi yra buvusi tarptautinė LIONS stovykla. „Pastaraisiais metais stovyklų kiek apmažėjo – visur krizė, tačiau danai visada mielai priima mūsų vaikus, – sakė V. Urbietienė. – Apie galimybę dalyvauti LIONS stovyklose informavome mokyklas, jos gali siūlyti kandidatus. Vykti gali 17-21 metų jaunuoliai, būtina sąlyga – mokėti anglų kalbą.”
Stovyklas finansuoja šalių, kuriose jos vyksta, LIONS klubai, stovyklautojams už savo lėšas reikia tik nuvykti į stovyklą. Tačiau jaunuoliams didelė dalis kelionės išlaidų bus kompensuota – Danijos LIONS klubai specialiai tam jurbarkiečiams yra skyrę lėšų.
Savaitę jaunuoliai iš Jurbarko gyveno danų šeimose ir patyrė nuoširdų jų svetingumą. Paskui vyko į skirtingas stovyklas – toks organizatorių sumanymas: kartu turi stovyklauti vaikai iš kuo įvairesnių šalių.
Erika: „Mūsų stovykloje buvo jaunuolių iš 22 šalių – iš viso 35 vaikai, tarp jų trys lietuviai: klaipėdietė Greta, aš ir Matas Mačiulaitis. Gyvenome nedidelio miestelio mokykloje, kur ir klasės, ir miegamieji, poilsio kambariai – viskas po vienu stogu.
Kasdien – vis kitokia įdomi veikla. Man įspūdingiausia buvo, kai lipome į vėjo malūną – pačioje viršūnėje, 40 metrų aukštyje, apžvelgėme kraštovaizdį. Įdomus aukščio pojūtis, malūnas nuo vėjo kiek siūbavo – gavom šiek tiek adrenalino, bet baisu nebuvo.
Patiko „Viduramžių diena” – su senoviškais įrankiais, apranga, mokėmės senoviškų danų šokių. Taip pat buvome šiauriausioje Danijos vietoje, kur susitinka ir viena į kitą atsitrenkia Šiaurės ir Baltijos jūros. Įspūdinga! Kai kurių šalių atstovams įspūdinga buvo ir išvyka į kiaulių fermą – ten mus vedė, kad galėtume ant rankų palaikyti kiaulaitę, bet aš to nedariau. Fermos viduje kvapą užėmė smarvė, bet lauke jos nesijautė.
Paskutinę savaitę patys gaminome valgyti – visi darė savo nacionalinius patiekalus. Mes kepėme varškės apkepą. Pavyko, nors varškė ten kitokia – sūri, todėl turėjome pridėti labai daug cukraus. Prisiragavome visko. Po vieno meksikietiško patiekalo net apsiverkėme, bėgome gerti vandens – taip buvo aštru.
Mūsų Matą turbūt atsimins visi, nes Danijoje labai populiari kosmetikos parduotuvė „Matas”. O mes prisiminsime įdomias dienas stovykloje, sutiktus bendraamžius. Beje, indė Neha, su kuria kartu gyvenau danų šeimoje, žadėjo kitąmet atvažiuoti į Lietuvą. O aš norėčiau dar kartą į stovyklą Danijoje.”
Deimantė ir Gintarė: „Mūsų stovykla buvo ekologinės krypties, daug užsiėmimų vyko gamtoje. Pavyzdžiui, vieną dieną buvo žygis į mišką – 30 kilometrų žygiavome pėsčiomis, nešdamiesi kareiviškas kuprines, miegmaišius. Nebuvo lengva. Sustoję poilsio mokėmės tokių įdomių dalykų, kaip uždegti laužą be degtuko, išvalyti gamtinėmis medžiagomis vandenį, kad būtų galima gerti. Paskui gavom užduotį pasistatyti pastogę iš to, ką randame miške. Miškas toks pat kaip Lietuvoje. Nusigandom, kai pasakė, kad tose pastogėse turėsim ir miegoti, bet tik pagąsdino, nes miegojom nameliuose.
Buvome šiukšlių perdirbimo įmonėje, dalyvavome konferencijoje apie energijos taupymą. Viename renginyje apie gamtosaugą buvo paminėtas ir mūsų Prezidentas V. Adamkus.
Nuo stovyklos kitapus ežero – Danijos karalienės vasaros rezidencija. Plaukėme ten kanojomis. Visur gražu, apžiūrėjom ne tik iš lauko, buvome ir viduje. Karalienės draugų kambaryje matėme ir Prezidento A. Brazausko nuotrauką.
Smagūs buvo stovyklos vakarėliai – pasidengdavom gražiai stalus, ateidavom pasipuošę, merginos – su suknelėmis. Vieno vakarėlio metu pristatėme savo Lietuvą – pasakojome apie Prezidentę, sportą, virtuvę. Beje, stovykloje maistas buvo labai skanus, panašus į mūsiškį, nors kai kas ir neįprasta, pavyzdžiui, mišrainė su ananasais ir svogūnais.
Kas rytą stovykloje šalia daugybės kitų valstybių vėliavų iškeldavom ir Lietuvos – smagu mums, lietuviams, buvo būti Danijoje, bendrauti su daugybės tautų atstovais. Gyvename ir dar ilgai gyvensime stovyklos prisiminimais.”
