Vėl mokykla žiedais pražydo. Dešimt metų mankštinote intelektą ir tobulinote sielą, įveikėte kalną vadovėlinių tiesų, gebate perbristi sūkuringas žinių upes, nebetelpate mokyklos suoluose, pasiruošę įkopti į išsvajotą ir kiekvienam savą viršūnę.
Šiandien daugiaprasmių pajautų ir nuotaikų šventė – PASKUTINIO SKAMBUČIO DIENA. Dešimtokai truputį sutrikę, vis dar ieškantys savęs. Susikaupę, nes dar prieš akis laukia įrodymai, kad ne veltui mokykloje praleista daug gražiausių gyvenimo dienų.
Mokytojų širdys virpa. Niekaip neįmanoma ir per daugelį metų užsigrūdinti ATSISVEIKINTI su savo gyvenimo dalimi – mokiniais. Auklėtoja jums buvau trejus metus. Sakoma, kad auklėtojos atspindys – jos auklėtiniai. Turiu didelę viltį, kad tikrai nepasiklysite, išėję iš mūsų mokyklos,
nes tikiu beribėmis jūsų GALIOMIS,
nes stengiausi įžiebti jumyse ŽMOGIŠKUMO kibirkštėlę,
mokiau jus ne tik stebėti, bet ir STEBĖTIS,
ne tik klausytis, bet ir ĮSIKLAUSYTI,
ne tik jausti, bet ir ATJAUSTI,
ne tik kartoti kitų išmintį, bet ir ją INTERPRETUOTI,
ne tik mėgautis laisvėmis, bet ir jausti ATSAKOMYBĘ,
ne tik vartoti kitų sukurtas gėrybes, bet ir patiems KURTI.
Nepermaldaujamas laikas suvėrė į ilgą vėrinį dienas lyg karoliukus, papuošė jas laimės ašarom ir mokinių šypsenom. Čia blankesni, čia žėrintys karolių akmenukai susirikiavo į metų virtinę. Laikas suskaičiavo dešimt metų ir šiandien pareiškia – metas žengti į kitą gyvenimo etapą.
Palikdami šią mokyklą, pamirškite visa, kas buvo blogo, visa, kas buvo ne taip, tegu keliauja į kasdienių mokyklinių nesusipratimų muziejų… Į kelionę pasiimkite sukauptas šviesias akimirkas, nuskaidrinančias protą ir sielą, įprasminančias gyvenimą.
Gero jums kelio!
Rima Mikalkėnienė,
Girdžių pagrindinės mokyklos mokytoja
