Vaikinai su motociklais – nepavojingi (1)

Spalio 3-oji, jei prisimenat, buvo lietinga. Bet ne apie lietų šis rašinys, nors lietus tą dieną savo vaidmenį irgi suvaidino. Tą šeštadienį Jurbarke vyko motociklų ir motorolerių sezono uždarymas. Jį suorganizavo Matas Mačiulaitis, Tadas Radišauskas, Paulius Špelveris ir Aurimas Sendžikas.

Keturi vaikinai nepriklauso kokiam nors motoklubui – jie yra tiesiog bičiuliai, vienijami bendro pomėgio. „Spalio 3-ią sukvietėme važinėjančiuosius motoroleriais ir motociklais į sezono uždarymą – važinėjame iki lapkričio 1-os, vėliau šalta ir šlapia, didesnė avarijų tikimybė. Šeštą vakare į „Maximos” aikštelę suvažiavo 17 motociklų ir motorolerių. Norėjome pasireklamuoti važinėdami Jurbarko gatvėmis, norėjome, kad mus pamatytų daug žmonių”, – pasakojo M. Mačiulaitis.

Bet gatvės buvo pustuštės, nes lijo, o ir apskritai, pasak vaikinų, jurbarkiečiai jais nesidomi. Tiksliau, ratuoti jaunuoliai nesulaukia tokios reakcijos, kokios norėtų, kokia jiems būtų maloni – kad motociklų kolonai važiuojant gatvėmis, žmonės jiems motų, sveikintų džiaugsmo šūksniais.

„Vasarą, kai Kaune vyko jaunimo iki 16 metų Europos krepšinio čempionatas, susirinkome keturi draugai ir ruošėmės važiuoti per miestą su Lietuvos vėliavomis. Nors lietuviai pralaimėjo, vis tiek važiavome. Smagu vežti Trispalvę – gražu, patriotiška. Bet jokio jurbarkiečių palaikymo nesulaukėme”, – kiek apmaudaudamas pasakoja Matas.

Nenusiminkite, vaikinai, mes juk lietuviai ir džiaugtis kito džiaugsmu nemokame ar bent jau negalime to parodyti. Užtat neabejoju, kad ne vienas dėdė ar teta, kai jūs prazvimbiate pro šalį, pasukioja pirštą prie smilkinio ar net mesteli kokį, švelniai tariant, ne itin švelnų žodelį. Tačiau tokiems jų nemėgstantiems dažniausiai vyresnio amžiaus žmonėms vaikinai turi atsakymą: „Ar jūs niekada nebuvote jauni, ar nedarėte nieko, kas teiktų adrenalino?”

Tadas Radišauskas teigia, kad kiti eismo dalyviai negerbia motociklininkų, ir pasakoja, kaip pats tą patyrė, kai sankryžoje solidaus amžiaus vairuotojas pro automobilio langą nemandagiai pasiūlė „patraukti tą savo…”. Turbūt supratote, vietoj ko čia daugtaškis ir kodėl jaunuoliai ne visada būna mandagūs.

Motorolerių vairuotojams galioja tos pačios kelių eismo taisyklės kaip ir automobilių, tik, pasak Pauliaus Špelverio, automobilių vairuotojai ignoruoja motorolerius, neįvertina jų greičio ar netgi jų nepastebi. Kad nepastebi – automobilininkų problema, bet didesnis pavojus tyko mažosios transporto priemonės vairuotojo.

Visi vaikinai turi teises, leidžiančias vairuoti motociklus. Tik Aurimas Sendžikas, pasak jo paties, – žmogus, pardavęs motorolerį, teisių dar neišsilaikė, tad ir motociklo dar nevairuoja. Teisės brangiai kainuoja – per 1000 litų ir, kas vaikinams keisčiausia, Jurbarke brangiau negu, sakykim, Kaune. Be to, motociklininko teisės „pabrangsta” ir todėl, kad važinėjimo sezonas trunka tik keletą mėnesių per metus.

Keturi motociklų aistruoliai ir teises, ir motociklus pirko už savo užsidirbtus pinigus. Tėvai ir draudžia, ir kelia sąlygas, pavyzdžiui, gauti gerus pažymius, ir nuolatos prašo: „Tik atsargiai!”

Vaikinai prisipažįsta ne visada važiuojantys atsargiai. „Atsargiai gali važiuoti dviračiu, o motociklą tam ir perki, kad „prasineštum”, – sakė Matas.

Jaunieji motociklininkai tikino, kad jie nelinkę kvailai rizikuoti ar nepaisyti taisyklių, kelyje jie yra lygiateisiai eismo dalyviai, kuriems svarbu, kad visos ir visų kelionės būtų laimingos.