Nepageidaujami ne tik bendraamžių, bet ir mokytojų prisilietimai bei komentarai – su tokiomis patirtimis susiduria moksleiviai. Seksualinis priekabiavimas paauglius gąsdina, tačiau kreiptis pagalbos sudėtinga, o nuo atviro kalbėjimo atbaido ir vyraujančios nuostatos, baimė būti apkaltintam.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Moksleiviai patiria ne tik bendraamžių, bet ir mokytojų seksualinį priekabiavimą.
- Paaugliai susiduria su nepageidaujamais prisilietimais ir komentarais.
- Nuo atviro kalbėjimo moksleivius stabdo ir gėdos jausmas, ir nuostatos.
- Beveik 40 proc. paauglių sako, kad jų mokykloje paplitusi merginas žeminanti kalba, trečdalis kalba apie paplitusią vaikinus žeminančią kalbą.
- Ekspertės pabrėžia – netinkamas elgesys turi būti įvardijamas.
- Mokykloje patirtas seksualinis priekabiavimas veikia ir tolimesnes patirtis, gali atsiliepti mokslo rezultatams.
Mokyklose atliktos apklausos rodo, kad apie 10 proc. 6–12 klasių moksleivių per pastaruosius metus yra patyrę seksualinį bendraamžių priekabiavimą, o 4–5 proc. mokykloje susidūrė su tokiu suaugusiųjų elgesiu, LRT.lt sako „Vaikų linijos“ psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė.
Pasak jos, moksleiviai sulaukia įvairių seksistinių komentarų, jaučia kūno nužiūrinėjimą, taip pat patiria įvairių fizinio priekabiavimo apraiškų. Pavyzdžiui, moksleiviai kitus bando įstumti kampą ir paliesti, trenkia per užpakalį.
Nuo komentarų iki fizinių veiksmų
J. S. Jasiulionė pastebi, kad dažniau tokiomis istorijomis dalijasi mergaitės, bet taip gali būti todėl, kad berniukams dar sunkiau pranešti apie tokį elgesį.
„Prisiliečiama, apčiupinėjama, siūloma daryti masažą, nelaukiama, ar kitas sutiks, ar nesutiks, jis liečiamas. Būna, kad kitas viešai „išdemonstruojamas“, pavyzdžiui, skleidžiami gandai, kad kažkas su kažkuo užsiima seksu už pinigus, mylisi, pasirodo kažkokių užrašų ant lentos, internete. Informacija paskleidžiama plačiai ir kuriamas tam tikras gandas, reputacija“, – LRT.lt pasakoja „Vaikų linijos“ psichologė.
Jurgita Smiltė Jasiulionė / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Anot jos, apie seksualinį mokytojų priekabiavimą moksleiviai pasakoja rečiau, tačiau tenka girdėti apie dviprasmiškus arba neaiškius prisilietimus, kūno nužiūrinėjimą.
Paramos vaikams centro psichologė, programos „Vaikystė be smurto“ vadovė dr. Ieva Daniūnaitė taip pat pasakoja, kad vaikai prievartą patiria įvairioje aplinkoje, mokykloje – taip pat.
Kartu su kitais Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro mokslininkais 2020 metais atliktas I. Daniūnaitės tyrimas rodo, kad maždaug 10 proc. vaikų yra patyrę seksualinę suaugusiųjų prievartą, 17 proc. – seksualinę prievartą, seksualiai netinkamą elgesį ar seksualinį bendraamžių priekabiavimą, 32 proc. – seksualinį priekabiavimą internete.
Patyčios internete / Shutterstock nuotr.
„Paauglių patiriamas seksualinis priekabiavimas gali būti labai platus – nuo įvairių pasakymų, įžeidžiamų žodžių iki prievartos. Yra buvę atvejų, kai tai nutiko ir mokykloje“, – portalui LRT.lt teigia I. Daniūnaitė.
Priekabiauja ir mokiniai, ir mokytojai
Apie tokias moksleivių patirtis LRT.lt pasakoja ir viena iš „Ribologijos“ įkūrėjų teisininkė Rugilė Butkevičiūtė. Socialiniuose tinkluose paprašiusi pasidalinti istorijomis, „Ribologija“ sulaukė įvairių pasakojimų apie patirtą seksualinį priekabiavimą.
Pavyzdžiui, išskiria R. Butkevičiūtė, mokytoja priekabiavo prie aštuntoko, jį nuolat apkabindavo. Kita moteris dalijosi mokytojo komentarais apie jos išvaizdą – atėjusi į mokyklą raudonai dažytomis lūpomis, septyniolikmetė sulaukė pasakymo, kad ji „seksovai atrodo“.
„Iš bendraamžių moksleiviai sulaukia įvairiausių dalykų – nuo graibymosi iki seksualinio pobūdžio komentarų, žinučių siuntinėjimo. Kadangi pati turiu sūnų, pamenu pavyzdį iš jo klasės, kai mergaitė verkė, nes berniukas aptarinėjo jos krūtis, bet berniuko mama sakė, kad tai normalu, nes jis taip rodė dėmesį“, – pažymi R. Butkevičiūtė.
Rugilė Butkevičiūtė / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
J. S. Jasiulionė taip pat apgailestauja, kad tuomet, kai moksleiviai kreipiasi pagalbos, dažniausiai susiduria su netinkamo elgesio normalizavimu.
„Jei merginos papasakoja, kad vaikinai joms kažką daro, jos neretai sulaukia atsakymo, kad jie simpatizuoja, siūloma nesirengti taip provokuojančiai, kad „vaikinai galėtų mokytis“, nes visa atsakomybė priskiriama merginai“, – atkreipia dėmesį psichologė.
Ji priduria, kad normalizuojamas ir netinkamas mokytojų elgesys – argumentuojama, neva, pavyzdžiui, kūno kultūros mokytojas prisilietimais nori parodyti, kaip atlikti pratimą, nors tokie prisilietimai moksleivėms nemalonūs.
Nuostatos ir stereotipai
Nors seksualinio priekabiavimo mastai dideli, moksleiviai nelinkę apie šias patirtis pasisakyti suaugusiems. R. Butkevičiūtė teigia, kad dažniau vaikai atsiskleidžia tuomet, kai tėvai ar mokytojai yra užmezgę artimą ryšį, tačiau nuo atviro kalbėjimo stabdo ir gėdos jausmas, ir nuostatos.
2020 metais atliktas tyrimas rodo, kad kas antras vaikinas mano, jog mergaitės tampymas už kasų ar sijono kėlimas yra dėmesio rodymas, o ne priekabiavimas, beveik kas antras moksleivis mano, kad kartais merginos pačios išprovokuoja priekabiavimą savo išvaizda arba elgesiu.
„Nuostatos tikrai veikia. Ir labai stipriai. (…) Tokios nuostatos niekur nedingo – jas diegia šeima, mokytojai… Stereotipus sunku išgyvendinti“, – pabrėžia R. Butkevičiūtė.
Priekabiavimas / A. Ufarto/BNS nuotr.
Apie įvairių nuostatų paplitimą kalba ir „Vaikų linijos“ psichologė J. S. Jasiulionė. Pavyzdžiui, atkreipia dėmesį ji, apklausose beveik 40 proc. paauglių sako, kad jų mokykloje paplitusi merginas žeminanti kalba, o trečdalis kalba apie paplitusią vaikinus žeminančią kalbą.
„Labai gajos tam tikros normos, stereotipinis požiūris ir vertinimas. Tai formuoja požiūrį, kad, pavyzdžiui, jei vaikinai kaip nors netinkamai elgiasi ar kabinėjasi, tai yra normalus elgesys, nes „jie tiesiog tokie yra“.
Tas pats ir apie merginas – joms priskiriama atsakomybė, kad kaip nors apsirengusi ar pasižiūrėjusi kvieti į kažkokį intymų kontaktą. Apie tai kalbama kaip apie moterims būdingą elgesį, todėl labai sunku kreiptis pagalbos, nes labai didelė tikimybė būti apkaltintai, kad prisiprašei, nederamai apsirengei“, – pastebi „Vaikų linijos“ psichologė.
Paauglė / Shutterstock nuotr.
Pasak jos, tokios nuostatos prisideda prie nelygiaverčio santykio, manoma, kad su kitu žmogumi galima netinkamai elgtis.
Netinkamas elgesys turi būti įvardijamas
Pasak Paramos vaikams centro psichologės I. Daniūnaitės, vaikams ir paaugliams sunku kalbėti apie patirtą seksualinę prievartą, jaučiama gėda, todėl itin svarbu, kad suaugusieji būtų prieinami ir tikėtų tuo, ką jiems pasakoja vaikas.
„Jaunuoliai turi žinoti, kad suaugę žmonės rimtai žiūrės į tai, ką jie sako. Skaudžiausia, jei vaikas pasakoja apie situacijas, kai jis kreipėsi pagalbos į specialistus ar kitus suaugusius žmones, tačiau intervencija buvo nepakankama ir elgesys kartojosi. Jei kažkas netinkamai seksualiai elgiasi ir yra nestabdomas, tas elgesys kartosis“, – pastebi I. Daniūnaitė.
Centro psichologė pabrėžia, kad visi priekabiavimo mokyklose atvejai turėtų būti išgirsti, o netinkamas elgesys įvardijimas. Visgi neretai prievartą ar priekabiavimą patyrę vaikai jaučia gėdos ir nesaugumo jausmą, bijo būti atstumti ar nerimauja, kad apie tai sužinos daugiau žmonių, todėl vengia kreiptis pagalbos.
Ieva Daniūnaitė / Asmeninio albumo nuotr.
„Vaikai nerimauja, kad kiti sakys, jog „esi pats kaltas“, baiminamasi, kad apie tai sužinoję priekabiaus ir kiti. Priekabiautojas gali kaltinti nukentėjusįjį, jam grasinti, kad išplatins nuotraukas. Tokiais atvejais suaugusiesiems kyla labai svarbus iššūkis būti patikimais, saugiais ir stabiliais žmonėmis, kurie imsis aiškintis situaciją ir ją spręsti“, – tvirtina psichologė.
I. Daniūnaitė taip pat priduria, kad seksualinio priekabiavimo ir prievartos atvejais turi įsitraukti atsakingos tarnybos, policija, o nukentėjusieji gali to baimintis. Visgi, pažymi psichologė, tarnybų įsitraukimas svarbus, nes taip priekabiavimą ar prievartą pripažįstame kaip nusikalstamą veiksmą ir kreipiamės pagalbos.
Seksualinio priekabiavimo temoje įtakos daro ir visuomenės nuostatos. I. Daniūnaitė teigia, kad suaugusieji turi stebėti, kaip jie kalba, kai vaikai vienaip ar kitaip elgiasi. Pavyzdžiui, sako psichologė, iš suaugusiųjų dar galima išgirsti juokelių apie sijonų kilnojimą ar kasyčių tampymą, o tokį elgesį vėliau kartoja ir vaikai.
Paauglys / „Pexels“ / Emma Filer nuotr.
„Toks elgesys iš kažkur ateina. Labai svarbu nuo mažens vaikus mokyti, kad visada atsakingas tas, kuris priekabiavo ar prievartavo, – nesvarbu, kaip nukentėjęs asmuo elgėsi. Tas, kas taikė prievartą, tas ir yra atsakingas. Svarbu nepasimesti ir mokyti vaikus atsakomybės už savo elgesį“, – sako I. Daniūnaitė.
Patirtys atsiliepia ateityje, kliudo mokslams
R. Butkevičiūtė akcentuoja, kad mokykloje patirtas seksualinis priekabiavimas veikia ir tolimesnes patirtis, gali atsiliepti mokslo rezultatams.
„Kai mokykloje nesijauti saugiai, kai prie tavęs priekabiauja mokytojas, neturi motyvacijos eiti į tokias pamokas, gali imti jas praleidinėti arba jose aktyviai nedalyvauti, kadangi nenori sulaukti nepageidaujamo dėmesio.
Taip pat gali nenorėti eiti į tam tikras mokyklos vietas ar apskritai į mokyklą, nesusikaupti mokslams, nes galvoji ne apie tai, kaip išspręsti uždavinį, o apie tai, kad į tave kas nors spokso, kokią žinutę tau atsiuntė. Tada susikaupti jau nebegali“, – tvirtina R. Butkevičiūtė.
Mokykla / asociatyvi / D. Umbraso / LRT nuotr.
Patiriant priekabiavimą, moksleiviams gali susvyruoti pasitikėjimas mokytojais ir autoritetais, o pirmosios romantinės patirtys mokykloje taip pat formuoja požiūrį, kokie turi būti santykiai, priduria viena iš „Ribologijos“ įkūrėjų.
Su tuo sutinka ir „Vaikų linijos“ psichologė – kuo ilgiau priekabiavimas tęsiasi ir kuo dažniau kartojasi, tuo pasekmės gali būti negatyvesnės, sako J. S. Jasiulionė.
„Kenčia saugumo jausmas, savivertė. Jei vaikas patiria nepageidaujamą seksualinį priekabiavimą ir niekas jam nepasako, kad taip neturėtų būti, gali nukentėti vertinimas, ko esu vertas, o jau suaugę žmonės gali nepasitikėti savimi, savo kūnu. (…)
Labai svarbu, kad ir suaugusieji ieškotų, kaip tas patirtis iškalbėti, atrastų joms vietą, jei tai veikia dabartinį jų gyvenimą“, – ragina „Vaikų linijos“ psichologė.
Paauglys / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
I. Daniūnaitė akcentuoja, kad vaikystėje ar paauglystėje patirta seksualinė prievarta gali paveikti ir vaiko ateitį – jis gali būti išsigandęs, jaustis vienišas ir nesuprastas, o tai lemia ir nepasitikėjimą kitais žmonėmis.
„Vaikams gali būti sunkiau kurti santykį su kitais žmonėmis. Kai prievarta tęsiasi ilgai, jaunuolis gali galvoti, kad santykiai ir turi būti tokie, todėl tada sunku kurti kitokius santykius, jaunuolis gali įsitraukti į pavojingus santykius, gali būti sudėtinga atskirti, kada peržengtos jo ribos“, – sako psichologė.
1) Kažkodėl vėl pamirštam, kad viską atsinešam iš namų ir šeimos. Juk mama išleidžia dukras į mokyklą su „maikutėm”, kai matosi visi liemenuko gražumai ir 75procentai „papų”, ar iš po šortų išlenda „triūsikai”. Ar gali kaltinti, jei kas šlykštisi ar grožisi? Vėl auklėjimas iš šeimos. Bet gal tai natūrali reakcija?
2) Buvo uniformos, visi rengėsi deramai. Dabar yra etiketas, nėra etiketo, jokio supratimo apie deramą aprangą. Saugokis ne taip pažiūrėti, apkaltins priekabiavimu.
3)Nepamiršiu anekdotinės realios graudžios situacijos iš vienos mokytojos patirties. Klasė dirbo kompiuterių klasėje. Vienas gudrutis pasijungė sekso puslapį. Mokytoja priėjo iš nugaros, padėjo ranką ant peties ir paklausė, ką tas darąs. Po pamokos mokinys direktorei pasiskundė,m kad mokytoja prie jo seksualiai priekabiavo ir sumušė. Mokytojai teko aiškintis, gerai, kad kiti vaikai direktoreoi „apšvietė” situaciją…