Gegužės 25 d. Jurbarko kultūros centro Girdžių skyrius pakvietė į tradicinę teatrų šventę, kaip visada, užsakė gerą orą ir nepamelavo, sudarė puikų repertuarą – ir neapvylė. Tryliktojoje teatrų krivūlėje suvaidinti trys spektakliai.
Teatro mėgėjų susirinkimas
Gegužės 25 d. vykusi teatrų šventė „Girdžių krivūlė“ – iš eilės tryliktoji, o Girdžių klojimo teatro „Mituvis“ istorija – beveik dvigubai ilgesnė.
Klojimo teatrų judėjimas Lietuvoje prasidėjo dar sovietmečiu ir susilaukė sankcijų. Pirmoji krivūlė įvyko 1988 m. Agluonėnų klojime, nors pats klojimo teatras – dar iš XIX a. pabaigos.
Girdžiai viską turi – ir klojimą, ir teatrą, ir krivūlę. Krivūlė, beje, ne tik ta įmantri lazda, kuria nešinas į sceną atėjo Girdžių skyriaus meno vadovas Algimantas Vizbara. Krivūlė (pirmą kartą tas žodis paminėtas XIV a. Petro Dusburgiečio kronikoje) reiškia ir susirinkimą, skirtą svarbiems reikalams aptarti.
Teatrų šventėje nėra nieko svarbesnio už teatrą, tad „Mituvio“ vadovė režisierė Loreta Zdanavičienė sveikino visus, ta proga taip gausiai susirinkusius. Gausiai, nes ir Girdžių klebonijos klojimas, į kurį klebonas mielai teatrus įsileidžia, didelis – su scena vaidintojams, su parteriu ir balkonu žiūrovams.
Visus straipsnius skaitykite laikraštyje arba užsisakę elektroninę prenumeratą.
