Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį skelbia nuosprendį riaušių prie Seimo byloje. Dalį kaltinamųjų teismas išteisino, kiti buvo pripažinti kaltais, jiems skiriamos lygtinės laisvė atėmimo bausmės. Teismo sprendimu, kai kurie asmenys pripažinti recidyvistais. Šioje baudžiamojoje byloje yra 87 kaltinamieji.
Nedidelė dalis jų išteisinti, kiti pripažinti kaltais.
Tarp nuteistųjų ir įvairiais skandalais pagarsėjusi Astra Genovaitė Astrauskaitė. Moteris ne kartą viešai yra siejusi save su Jurbarku, nes prieš daug metų dirbo vienoje kaimo mokykloje.
Ji pripažinta kalta dėl riaušių ir viešo raginimo smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą.
Moteriai skirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams ir 2 mėnesiams, ją atidedant pusantrų metų.
Prokurorai A. G. Astrauskaitę prašė bausti griežčiau – skirti 3 metų ir 2 mėnesių nelaisvės bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metams.
Anot prokurorų, kaltinamoji 2021 m. rugpjūčio 10 d. mitingo prie parlamento metu skatino susirinkusius žmones nepaklusti pareigūnų reikalavimams, pasipriešinti teisėtai valdžiai, organizavo ir provokavo renginio dalyvius pažeisti teisės aktus, ragino įvykdyti šalyje karinį perversmą.
Dėl A. G. Astrauskaitės skandalas kilo ir Jurbarke, kai rugpjūčio 21–25 d. nuaidėjo tradicinė Jurbarko krašto šventė „Sugrįžimų laikas“, kurios dalimi tapo ir viešojoje bibliotekoje vykęs Jurbarko Garbės piliečio prof. Arnoldo Piročkino knygos „Jonas Jablonskis. Gyvenimas ir darbai“ pristatymas.
Tačiau renginys virto netikėtu akibrokštu, kai scenoje pasirodė kviestinė viešnia, nieko bendro neturinti su pristatoma šviesaus atminimo profesoriaus knyga – A. G. Astrauskaitė.
Netrukus paaiškėjo, kad moterį į miesto šventės renginius asmeniniu kvietimu pakvietė rajono meras Skirmantas Mockevičius.
Kilus visuomenės pasipiktinimui, klaidą pakviesti moterį pripažino ir savivaldybės vadovas, kuris viešai atsiprašė. Politikas klaidą teisino tuo, kad esą kvietė daug žmonių, o svečių sąrašą sudarinėjo viena iš bibliotekos darbuotojų.
Antanui Kandrotui-Celofanui skirta reali laisvės atėmimo bausmė.
Teismas kaltu pripažino ir aktyvų įvairių protestų dalyvį Andrejų Lobovą. Jis nuteistas dėl riaušių, jam skirta lygtinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jam į Nukentėjusiųjų asmenų fondą teks sumokėti 2 tūkst. eurų. A. Lobovas pripažintas recidyvistu.
Anksčiau teistas Antanas Kandrotas-Celofanas pripažintas kaltu dėl riaušių. Teismo sprendimu, vyrui, subendrinus su anksčiau teismų skirtomis bausmėmis, skirti ketveri metai kalėjimo. A. Kandrotas-Celofanas pripažintas recidyvistu.
Valstybinį kaltinimą byloje palaikantys prokurorai prašė teismo kaltais riaušių byloje pripažinti visus 87 kaltinamuosius. Tiesa, du iš kaltinamųjų prokurorai prašyta atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Daliai kaltinamųjų prokurorai prašo skirti laisvės atėmimo bausmes nuo 2 iki 4 metų, kai kuriems jų prašė bausmių vykdymą atidėti. Iš viso realias laisvės atėmimo bausmes nuo 2 iki 4 metų prokurorai siūlo skirti 33 kaltinamiesiems, 52 asmenims siūloma skirti laisvės atėmimo bausmes, jų vykdymą atidedant.
Šioje byloje 27 asmenys pripažinti nukentėjusiais. Keturi nukentėjusieji pareiškė civilinius ieškinius atlyginti neturtinę žalą bendrai 24,5 tūkst. eurų sumai. Civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo bendrai 112 770 eurų sumai šioje byloje yra pareiškusios Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Seimo kanceliarija, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas bei VST.
Prokurorai siūlo civilinius ieškinius tenkinti ir šias sumas priteisti iš kaltinamųjų.
Ikiteisminis tyrimas dėl riaušių pradėtas po 2021 m. rugpjūčio 10 d. įvykių prie parlamento. Tądien nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus išaugo į riaušes.
Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelkti VST ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.
o čia tai gražu, pats meras pakvietė