Lapkričio 13 d. Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokykloje vykęs Tūkstantmečio mokyklų programos (TŪM) renginys „Kartu mes stiprūs – kartu mes augame“ sulaukė didelio vaikų, jų tėvų ir pedagogų dėmesio. „Ąžuoliuko“ ir Jurbarko Vytauto Didžiojo pagrindinės mokyklų bendruomenių susitikimas su edukacinio turinio kūrėja, lektore, rašytoja ir emocinės sveikatos praktike Ilona Bakše buvo viena iš 27 TŪM veiklų, skirtų stiprinti įtraukaus ugdymo kultūrą – nuo darželio iki sklandaus perėjimo į mokyklą.
Pažinti emocijas
Lektorė trijų dalių paskaita stengėsi pasiekti skirtingo amžiaus auditorijas. Pirmoje dalyje interaktyvias programas su žaismingais personažais ir savo pačios sukurtas knygeles, padedančias suprasti draugystės, pagalbos ir tarpusavio supratimo svarbą, I. Bakšė pristatė vaikams.
Pasak lektorės, tai ne tik priemonės ar žaidimai, o visa kūrybinė sistema su metodikomis, vaizdo pamokomis ir edukaciniu turiniu, skirta įtraukiamajam ugdymui. Ji leidžia vaikams mokytis per patyrimą, judesį ir vaizduotę, o tėvams bei pedagogams – atrasti būdus stiprinti ryšį su vaikais.
„Aš kuriu turinį vaikams ir šeimoms tam, kad mokymasis būtų lengvas, žaismingas ir suprantamas. Vaikai per žaidimus išmoksta svarbiausią dalyką – pažinti save ir savo emocijas“, – kalbėjo I. Bakšė.
Didžiausias vaikų bičiulis šioje programoje – meškiukas Tapatulis. „Tapatulis atsirado iš debesėlio ir buvo numegztas tam, kad parodytų vaikams, jog emocijas galime paleisti taip pat natūraliai, kaip jos ir ateina“, – sakė Ilona.
Šis personažas turi devynis kūno taškus, ir kiekvienas jų – tai pasaka apie pyktį, liūdesį, gėdą ar baimę ir būdą, kaip tą jausmą paleisti. Vaikai mokosi per tuksenimo žaidimą – lengvai paliečia tašką ant Tapatulio kūno ir supranta, kad tą patį gali padaryti ir su savo jausmais. „Kai vaikas tuksena tašką, jis ne tik žaidžia. Jis mokosi suprasti, jog net jausdamas pyktį, jis pats nėra pyktis, o jausdamas baimę – nėra baimė“, – aiškino lektorė.
Naudojant animaciją, žaidybinius elementus ir gyvai bendraujant, programoje aktyviai dalyvavo tiek „Ąžuoliuko“ darželio mažieji, tiek abiejų mokyklų pedagogai ir mokinių tėvai.
Metodika bendruomenei
Pedagogams I. Bakšė pristatė platesnį metodikos kontekstą. „Noriu, kad visa bendruomenė – vaikai, auklėtojos ir tėvai pradėtų kalbėti ta pačia emocijų kalba. Kad visi suprastų, kur emocija gyvena ir kaip ją paleisti“, – sakė ji.
Pasak lektorės, šiuolaikiniams vaikams labiausiai reikia emocinės higienos. „21-asis amžius yra apie meilę sau ir savęs pažinimą. To mūsų tėvai nemokė, bet mes galime mokyti vaikus dabar“, – tikino edukatorė.
Ji pasakojo, kaip pati atrado emocijų paleidimo techniką, paremtą akupunktūriniais principais.
„Tai labai paprasta praktika, tarsi senovinė kūno instrukcija, kuri padeda nusiraminti ir paleisti emociją. Man norėjosi ją pritaikyti vaikams – per pasakas, žaidimus, personažus. Vaikui viskas ateina ir geriau suprantama per istoriją“, – aiškino ji.
Lektorė akcentavo, jog svarbu, kad visa darželio bendruomenė susipažintų su šia praktika – vaikai mokosi žaidimais ir pasakomis, pedagogai – gilindami žinias apie metodiką, o tėvai – per praktinius patarimus, kaip padėti vaikams ir sau. Pusiau juokais, pusiau rimtai ji perspėjo pedagogus ir tėvus, ko tikėtis bendraujant su vaikais: „Nebijokite, jei vakare pamatysite vaiką tuksenantį taškelius ar minintį Tapatulį. Tai tiesiog naujas būdas nusiraminti.“
Janina Sabataitienė


J. Sabataitienės nuotr.



























