Mobilus darbas įkvepia ir  augina jaunimo pasitikėjimą (1)

Dar pavasarį Jurbarko r. savivaldybėje pradėta teikti prevencinė socialinė paslauga „Mobilus darbas su jaunimu“ įgauna pagreitį. Veiklos, skatinančios turiningą jaunimo laisvalaikį, socialinę integraciją ir aktyvų dalyvavimą bendruomenės gyvenime, ėmėsi Jurbarko evangelikų liuteronų parapijos diakonija „Jurbarko Sandora“, sulaukusi Jurbarko r. savivaldybės finansavimo.

Pradžia nebuvo lengva

Pasak jaunimo darbuotojų Šarūnės Šimkienės ir Janetos Jokūbaitienės, šis projektas skirtas 14–29 m. jaunimui,  gyvenančiam atokiau nuo miesto, kur trūksta užimtumo erdvių ir galimybių, nėra pakankama infrastruktūra.

„Daugelyje mažesnių miestelių, kurie yra nutolę nuo Jurbarko, vietiniam jaunimui yra mažiau galimybių pasiekti dominančias veiklas, dalyvauti užsiėmimuose. Jiems trūksta veiklų po pamokų, neturi vietos, kur galėtų susiburti, ilgainiui, net ir atsiradus galimybei,  dažnai pristinga  motyvacijos dalyvauti užsiėmimuose, iniciatyvose. Todėl mūsų tikslas ir yra juos įtraukti, parodyti, kad bendravimas, veikla ir laikas kartu gali būti visai kitokie“, – sako Š. Šimkienė.

Nors projektas pradėtas  pavasarį, dėl sutarčių pasirašymo ir kitų organizacinių detalių realios veiklos startavo tik vasarą. Šiuo metu jis vykdomas dviejose – Smalininkų ir Šimkaičių seniūnijose. Jos pasirinktos savivaldybei atlikus  seniūnijų, jaunimo organizacijų, su jaunimu dirbančių organizacijų ir kitų įstaigų apklausą apie mobilaus darbo su jaunimu poreikį kaimiškose vietovėse.
Iš jų aktyvumu ypač išsiskiria Vadžgirys. „Smalininkuose jaunimas kiek kitoks, tačiau užimtumo poreikis yra ir ten. Jaunimas visur nori dėmesio – tik reikia nuoširdžiai norėti ir mokėti prie jų prieiti“, – sako J. Jokūbaitienė.

Pelnyti jaunų žmonių pasitikėjimą ne taip paprasta, prireikė laiko. „Iš pradžių į mus žiūrėjo nepatikliai ir šmaikščiai vadino „kažkieno mamomis“, kurios „siūlo įvairius dalykus veikti kartu“. Iš šalies pažiūrėjus tikrai skamba įdomiai. Prireikė nemažai laiko, kad įgautume  pasitikėjimą, bet po kelių susitikimų bendravimas keitėsi, įgavo pagreitį. Jaunimas suprato, kad mes atvykstame ne jų auklėti ar mokyti, o tiesiog norime kartu imtis jiems įdomios veiklos“, – šypsosi Šarūnė.

Vienija sportas

Projekto „Mobilus darbas su jaunimu“ komanda į seniūnijas važiuoja kas antrą savaitę. Pirmą kartą atvykusios į Vadžgirį, moterys jaunimą sutiko tinklinio aikštelėje. „Jų buvo tiek daug – apie dvidešimt. Buvo gražu stebėti su kokiu užsidegimu jie tai daro. Tinklinis tapo pagrindine juos ir mus jungiančia grandimi“, – pasakoja Š. Šimkienė.

Kol buvo šilta, tinklinį žaidė lauke, o keičiantis orams keičiasi ir vieta – jaunimas persikėlė į Šimkaičių pagrindinės mokyklos sporto salę, kur ne tik žais tinklinį,  tačiau planuos ir kitas veiklas. „Tikimės, jog jaunuoliai turės daugiau užimtumo, iššūkių ir gerai praleis laiką. O veiklos toliau vienys visus – nuo trylikamečių iki pilnamečių“, – sako J. Jokūbaitienė.

Janeta pastebi, kad nors tarp tinklinio žaidėjų yra įvairaus amžiaus žmonių, jie visi gražiai bendrauja, sutaria, ir net komandomis pasiskirsto ne pagal amžių, o taip, kad būtų lygios jėgos.

Moterys ypač džiaugėsi atsiskleidžiančiu Vadžgirio jaunimu. „Jie moka pajuokauti vieni iš kitų be pykčio, moka palaikyti. Amžiaus skirtumai netrukdo – visi kartu žaidžia, kalbasi, padeda vieni kitiems. Iš šalies žiūrint, tai tikras bendruomeniškumo pavyzdys“, – pasakoja Š. Šimkienė.

Su Smalininkų jaunimu projekto komandos narės dar vis bando „susigyventi“ per krepšinį – šis sportas čia populiariausias ir mėgstamas. Jos ne tik stebėjo žaidimą, bet ir kelis vakarus kartu leido laiką aikštelėje. „Vis dėlto ne su visais jaunuoliais užmegzti ryšį sekasi taip sklandžiai. Gal todėl, kad Smalininkai yra arčiau miesto ir jaunuoliai turi didesnes galimybes dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose“, – svarsto Janeta.

Svajoja ir planuoja

Projekto veiklose dalyvaujantis jaunimas ne tik sportuoja, bet ir keliauja. Įsiminta buvo kelionė į Raudonėje veikusį atrakcionų parką – paliko tiek įspūdžių, kad juokaudamos jaunimo darbuotojos sako, jog „sugalvoti ką nors įdomesnio greitu metu turbūt bus nelengva“.

Vis dėlto planų netrūksta – galvose jau sukasi kita bendra kelionė, o kai kurie projekto dalyviai šioje vietoje pabuvos pirmą kartą. Rajono jaunimas mielai nuvyktų ir į Jurbarko krepšinio komandos varžybas.

Šarūnę ir Janetą labiausiai džiugina atsirandantis pačių jaunų žmonių iniciatyvumas. Vadžgiriškiai, sužinoję, kad tinklinį galės žaisti ne tik vasarą, bet ir žiemą – Šimkaičių pagrindinės mokyklos sporto salėje, – jau turi didelių planų.

„Tai labai džiugina, nes rodo jų atsakomybę ir iniciatyvą. Mūsų pagrindinis tikslas ir yra įtraukti jaunimą į sprendimų priėmimą“, – pasakoja Šarūnė ir viliasi, kad prie Vadžgirio jaunimo netrukus prisijungs  daugiau jaunuolių.

Svarbiausia – pasitikėjimas

„Mūsų tikslas – pasiekti tuos jaunus žmones, kurie dėl tam tikrų socialinių veiksnių dažnai lieka nuošalyje. O kai matai, kaip iš pirmo žvilgsnio uždaresnis jaunuolis po kelių susitikimų tampa aktyviu  organizatoriumi, supranti, kad visos pastangos buvo to vertos“, – sako J. Jokūbaitienė.

Nuo ateinančių metų su jaunimu galės dirbti tik atestuoti darbuotojai – mobilaus darbo su jaunimu komandos narės jau yra baigusios intensyvius mokymus. Jos abi tikina, kad didžiausias rezultatas – ne suplanuoti rodikliai, o žmogiškas ryšys ir pasitikėjimas.

„Puikus jausmas, kai jaunimas mūsų laukia, rašo, kelia klausimus. Jie įsitraukia planuojant veiklas, patys dalijasi idėjomis. Tai ir yra geriausias rezultatas“, – sako Š. Šimkienė.

Su jaunimu dirbančios Šarūnė ir Janeta įsitikinusios, kad toks darbas duoda realių rezultatų – jaunuoliai aktyviau įsitraukia į bendruomenę, buriasi, atsiranda jų pačių iniciatyvos, o sportas ir bendros veiklos tampa ryšio bei bendruomeniškumo pagrindu. 

„Tikime, kad pradėtos veiklos turės tęstinumą. Jaunimui reikalingos saugios erdvės, įtraukiančios veiklos ir žmonės, kuriais jie gali pasitikėti. Jaunuolių noras dalyvauti, jų iniciatyvumas ir stiprėjantys socialiniai įgūdžiai rodo, kad ši paslauga reikalinga ir turi ilgalaikę prasmę bendruomenėms“, – tvirtina jaunimo darbuotojos.

Janina Sabataitienė