JuodaičiaiLiepos 14 d. per tradicinę šventę „Vasaros žiedai“ atidengtas paminklinis akmuo Juodaičių vardo paminėjimo 450-osioms metinėms pažymėti.1568 m. bajorų ir karališkųjų valstiečių žemių akte paminėtas Juodaičių vardas. Manoma, kad jis kilęs nuo kadaise čia buvusio Juodžio ežerėlio.
„Ši data nėra iš piršto laužta – ją archyvuose aptiko šviesaus atminimo Albinas Skridla, rinkęs medžiagą Juodaičių krašto istorijai. Beveik dešimtmetį brandinome mintį įamžinti šią datą, ir gerų žmonių dėka atsirado šis paminklinis akmuo“, – sakė Juodaičių seniūnė Alvina Bunikienė.
Paminklo atidengimo iškilmėse labiausiai dėkota Leonui Butkui. Už tai, kad jo dėka didžiulis pakapėje gulėjęs akmuo buvo iškeltas, atitemtas ir, šauniems kaimynams Valdemarui ir Remigijui Dobrovolskiams bei Algimantui ir Dariui Karosams padedant, pastatytas ant postamento prie seniūnijos. Leono brolis Arvydas Butkus įrėžė raides paminkle.
Broliai Arvydas ir Leonas – juodaitiškių Emilijos ir Albino Butkų sūnūs. Sukūrę šeimas jie paliko tėvų namus, bet atkūrus Lietuvos nepriklausomybę grįžo dirbti tėvų žemės. Pasak seniūnės A. Bunikienės, tėviškėje ūkininkaujantys broliai savo širdyse visada nešiojo gimtąjį kraštą.
„Leono darbščioms rankoms paklūsta ir metalas, ir medis, ir akmuo. Jam nieko nėra neįmanomo. Kai bendruomenės namuose įrengėme šarvojimo salę, jis padarė ir padovanojo suolus. Kapinėse pastatė stovus laistytuvams. O sekmadienį, per Škaplierinės atlaidus, prie bažnyčios buvo pašventintas Leono Butkaus pastatytas kryžius Lietuvos šimtmečiui“, – pasakojo Juodaičių seniūnė.
Viešvilė
Spalvingi paplūdimio gultai, atsiradę miestelio parke, patinka ne tik vietiniams, bet ir masina sustoti keliauninkus. Viešvilė neturi apvažiavimo, tad visi, nuo Jurbarko važiuojantys link Šilutės ar į pajūrį, suka per miestelį.
Viešviliečiai stengiasi, kad gražu būtų ne tik jiems patiems, bet ir važiuojantiems per miestelį būtų dėl ko čia sustoti – ir ne tik dėl žuvitakio krioklio, kuriuo pasigrožėti ir nusifotografuoti atvažiuojama net specialiai. Prieš Motinos dieną, pavyzdžiui, viešviliečiai savo slėnį buvo papuošę tulpių dekoracijomis.
„Visos idėjos dažniausiai gimsta seniūnijai bendradarbiaujant su Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centru. Mintis padaryti gultus irgi gimė kalbantis seniūnijos ir kultūros darbuotojams. Svarbiausia buvo pagaminti iš to, ko nereikia pirkti“, – sakė Viešvilės seniūno pavaduotoja Reda Šašienė.
Iš europadėklų paplūdimio gultus padarė visuomenei naudingą veiklą atliekantys asmenys, paprastai tariant, atidirbantieji už pašalpas. Dekoravimo idėja – kultūros centro darbuotojos Sniežanos Šašienės. Piešė ne tik ji, bet ir seniūno pavaduotoja Reda bei darbuotojos Asta Kazlauskienė, Vilma Strikienė, prisijungė Rita Šukienė.
Seniūno pavaduotoja R. Šašienė tikina, kad viešviliečiai labai bendruomeniški, žmones suvienija noras gyventi gražiai ir saugiai.
„Susitelkė mūsų vyrai ir sutvarkė tiltelį į ežerą. Į talką, jų pačių iniciatyva surengtą ne darbo dieną, bet savaitgalį, susirinko jauni tėveliai, seneliai – ir padarė, kad vaikai galėtų saugiai maudytis“, – sakė pavaduotoja.
Viešvilėje jau laukiama tradicinės miestelio šventės, kuri bus rugpjūčio 4 d. – šiemet kitoje vietoje ir kitokia. Bus proga pamatyti įspūdingą „Ugniagesių šou“, kuriame dalyvaus ne tik Viešvilės savanorių ugniagesių rinktinės nariai. Parodomąsias programas šventei ruošia ir pasieniečiai bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai.
O rugpjūčio 5-ąją Kristaus Atsimainymo atlaidų šv. Mišias Viešvilės bažnyčioje aukos vyskupas Darius Trijonis bei pašventins šalia bažnyčios baigiamą statyti Lurdo grotą.
Veliuona
Vasarą miesteliai atgyja. Veliuonoje žmonių ypač padaugėja liepos pradžioje, kai švenčiama tradicinė miestelio šventė.
Šiemet Veliuona šventė liepos 7-ąją. Prie tradicinės šventės, kurios rengėjai yra seniūnija, kultūros centras ir bendruomenė, organizavimo tradiciškai prisidėjo daugybė žmonių. Tradiciškai buvo kepamas paršelis. Ir suėjo suvažiavo daugybė veliuoniečių.
„Sugrįžta jaunimas, užsienyje gyvenantys kraštiečiai pagal šventę planuoja atostogas. O krepšinio turnyre šiemet dalyvavo net 18 komandų!“ – giriasi seniūnas Egidijus Mikšta. Nes girtis tikrai yra kuo – krepšinį žaidė ne tik veliuoniečiai, jurbarkiečiai, bet ir Kauno, Jonavos, Prienų, kitų miestų komandos. Vadinasi, Veliuona Lietuvai įdomi ne tik dėl garbingos praeities, bet ir dėl gražios dabarties.
O dabartyje – ne tik šventės, bet ir labai proziški darbai, kaip vandens kokybės gerinimas ar rūpinimasis, kur veliuoniškiai po kelių dešimtmečių atguls amžinojo poilsio.
Seniūnas pasakojo, kad dėl UAB „Jurbarko vanenys“ vykdomo projekto veliuoniečių geriamas vanduo tikrai pagerėjo. „Pastatyta vandens nugeležinimo stotis ir geriamąjį vandenį visi veliuoniečiai dabar naudoja iš vienos vandenvietės. Darbus atlikusi įmonė „Požeminiai darbai“ dabar tvarko aplinką“, – sakė E. Mikšta.
Dar gegužę Jurbarko r. savivaldybės tarybos spendimu buvo pasirūpinta, kad tuščias žemės plotas prie Veliuonos kapinių būtų įtrauktas į neprivatizuojamos žemės planus ir, esant reikalui, panaudotas kapinėms plėsti. Pasak seniūno, dešimtmetį kitą laidojimo vietų dar užteks, o kai reikės plėsti kapines, žeme jau bus pasirūpinta iš anksto.
Rūpinasi veliuoniečiai ir žemiškuoju gyvenimu. Per minėtąją miestelio šventę atidarytas Veliuonos amatų kiemelis Turgaus aikštėje. Tai Lietuvai pagražinti draugijos Veliuonos skyriaus įgyvendinamo projekto rezultatas.
Pasak šios draugijos narės Rūtos Micevičienės, įgyvendinant VVG „Nemunas“ ir Jurbarko r. savivaldybės finansuojamą projektą, sutvarkytas pastatas, kuriame bus rengiamos amatų edukacijos, ir įsigyta būtinų priemonių.
„Amatų mokys veliuoniškiai: žalvario – tautodailininkas Rimantas Ordinas, muilo gaminimo – Reda Mačėnienė, tapybos ant šilko – Bella Nillson, žvakių liejimo – Jūratė Kvietkauskienė. Šios edukacijos bus skirtos labiau vietiniams, suaugusiesiems ir jaunimui, bandysime padaryti Veliuonai būdingų suvenyrų ir pasiūlysime jų turistams. Vėliau ir turistai galės užsisakyti tas edukacijas. Projektas tik įpusėjo – įsigijome priemeones, o nuo rugsėjo jau planuojame užsiėmimus“, – sakė projektą rengusi R. Micevičienė.
Danutė Karopčikienė
