SKIRTA 90-OSIOMS A. BATAITYTĖS GIMIMO METINĖMS
1935 metų sausio 9 dieną Paantvardžio kaime gimė Albina Bataitytė, būsimoji kalbos žinovė, talentinga redaktorė. Ji mokėsi Paantvardžio pradžios, vėliau – Jurbarko vidurinėje mokykloje, kurią 1953 m. baigė ir toliau tęsė mokslus (studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą) Vilniaus universitete.
Studijų metu labiau gilinosi į lietuvių kalbos dalykus. Suprato, kad prievarta primetamai sovietų ideologijai kalba yra žymiai atsparesnė negu literatūra. Gerokai vėliau savo prisiminimuose ji paatviravo, kodėl pasirinko kalbos sritį – nes studijuoti literatūrą „buvo didelis išbandymas. Kas ją kūrė, kas ją tyrė ir vertino, turėjo ieškoti būdų, kaip išlikti – netapti naujos komunistinės ideologijos skelbėju, neprarasti humanistinių tradicijų, kalbėti perkeltinėmis reikšmėmis ir tikėtis geresnės ateities […]. Kas kita kalba. Prieš gramatikus ir politikai turi nutilti.“
1958 m. A. Bataitytė įgijo aukštąjį filologinį išsilavinimą ir vienerius metus mokytojavo Ignalinos krašte, Tverečiaus vidurinėje mokykloje. O nuo 1960 metų visam laikui apsigyveno Vilniuje ir nuoširdžiai ėmėsi įvairių redakcinių, leidybinių, archyvavimo ir muziejininkystės darbų. 1977–1991 m. ji – Lietuvos dailės muziejaus vyr. redaktorė, per tą laikotarpį parengusi ir išleidusi apie 300 muziejaus rinkinių ir dailės parodų katalogų bei įvairių reklaminių leidinių.
Kalbininkų bendruomenė labai vertino atsakingą ir kruopš- čią kolegę, todėl neatsitiktinai 1993 metais ji buvo pakviesta į Lietuvių kalbos instituto Kalbos kultūros skyrių rūpintis kasmetinio leidinio (tuo metu vadinto sąsiuviniu) „Kalbos kultūra“ rengimu ir leidyba. Paskirtas darbas buvo tikrai sudėtingas ir atsakingas, gal dėl to anksčiau niekas ir nesiryžo imtis nuolatinio sąsiuvinių rengimo ir tvarkymo. Net pati A. Bataitytė yra prisipažinusi, kad „buvo kiek nejauku ir nelengva, nes leidinys reikalavo ir kruopštumo, ir atsakomybės.“ Jurbarkiškė sudarė ir spaudai parengė 16 leidinio sąsiuvinių, sugebėjo aktualizuoti ir susisteminti teikiamus spausdinti straipsnius.
„Atsakingiausias, o kartu, galimasakyti, ir sunkiausias darbo etapasbūdavo medžiagos rinkimas. Kaikurie autoriai patys pasiūlydavo irįteikdavo savo straipsnius, o iš kitųreikėjo prašyti – kantriai ir ilgai“,– prisiminimais yra pasidalinusikraštietė. Jos ir suburtų kolegųnuolatinio ir kruopštaus darbodėka leidinys tapo mokslo žurnalu, kuriame buvo nagrinėjami įvairūs kalbos vartosenos dalykai.
Rinkdama medžiagą „Kalboskultūrai“ Albina Bataitytė nemažaibendravo su įvairių mokslo įstaigų kalbininkais, filosofais, rašytojais, aptardavo pasiūlytų straipsnių tematiką ir pateikimo formą, ieš- kodavo leidinio turinio dermės. Pavyzdžiui, dešimtyje Albinos Bataitytės parengtų sąsiuvinių išspausdinta daugiau kaip 230 publikacijų ir mokslinių straipsnių kalbos tematika, parašytų 90 autorių. Visi teikiami spausdinimui straipsniai tų sąsiuvinių sudarytojos būdavo perskaitomi, esant reikalui – parengiami autoriams pasiūlymai dėl kalbos švarumo, rašybos, skyrybos ir stiliaus patikslinimų.
Antanas GVILDYS
Visą straipsnį skaitykite „Šviesa” Nr. 5 arba prenumeruokite el. versiją https://www.leidinys.lt/jurbarkosviesa