Šiemet Jurbarkas didžiuodamasis mini kraštiečio, garsaus dainininko, vargonininko ir pedagogo Antano Sodeikos 135-ąsias gimimo metines. Ir gimtajame Jurbarke, ir pasukęs išeivijos keliais, jis nešėsi vidinį, patį brangiausią bagažą – muziką. Antano Sodeikos vardas, svarbus Lietuvos muzikinei kultūrai, tariamas ir Jurbarke – jo vardu pavadinta meno mokykla, kurioje skamba muzika, daina, ugdomi šokėjai ir jaunieji dailininkai.
Svajonė – muzika
A. Sodeika gimė 1890 m. sausio 23 d. Jurbarke. Septynis vaikus auginusi šeima buvo išskirtinai muzikali. Mama turėjo gražų balsą, tad šeimos choras suskambėdavo keturiais balsais – net trys iš penkių sūnų tapo muzikantais. Antanas giedojo bažnyčios chore, kuriam vadovavo Antanas Pocius. Matydamas jaunojo choristo norą groti, A. Pocius Sodeiką pamokė vargonuoti ir skambinti fortepijonu.
Skirsnemunėje vargonavęs Stasys Šimkus atvažiuodavo pas A. Pocių, ir A. Sodeika matydavo, kaip gražiai jie keturiomis rankomis grojo įvairius kūrinius. Tik A. Sodeikai tuomet melodijos skambėjo svajonėse – tėvai neišgalėjo jo leisti mokytis muzikos ir pasiuntė jį įvaldyti siuvėjo amatą. Nuo šių mokslų išsisuko pradėjęs dirbti Jurbarko valsčiaus raštinėje, bet muzikos skambesys neapleido. Galiausiai tėvai sutiko, kad jis mokytųsi pas Jurbarko vargonininką A. Pocių, o sužinoję, kad kitoj pusėj Nemuno parduodamas fortepijonas, nupirko instrumentą.
Svetur
Nuo mažens žavėjęsis muzika, A. Sodeika nuėjo netrumpą ir nelengvą kelią – nuo Jurbarko pradžios mokyklos iki kelionės į Jungtines Amerikos Valstijas, kur mokėsi vargonuoti ir dainuoti. Jis buvo ne tik labai talentingas, bet ir užsispyręs, tad savo tikslo siekė atkakliai.
1907 m. Amerika jį pasitiko paprastais darbais, tačiau jis nenustojo ieškoti galimybės mokytis muzikos. Ir jam pasisekė – mainais už darbą venoje Čikagos parapijoje, jis mokėsi vargonuoti pas J. Hoderį. Pažintis su Miku Petrausku atvėrė galimybę mokytis dainuoti ir skambinti fortepijonu. Čikagoje jis įsitraukė į „Birutės“ draugijos veiklą, o 1909 m. M. Petrausko operos „Birutė“ spektaklyje jau atliko Senojo Vaidilos vaidmenį.
Tvirtas charakteris jam gelbėjo įvairiose situacijose. Kai Amerikoje buvo pašauktas į kariuomenę, jis nutarė būtinai groti ir tapo šio orkestro trimitininku. Amerikoje jis ir pats mokėsi, ir mokė kitus.
Suskambėjęs baritonas
1920 m. į Lietuvą grįžęs A. Sodeika apsigyveno Kaune ir tapo vienu pirmųjų šalies operos solistų, savo balsu žavėjęs ir pelnęs pagarbą. Jis atliko pagrindinius vaidmenis garsiose Lietuvos operose, aktyviai prisidėjo prie Lietuvos muzikinės kultūros ugdymo kaip pedagogas ir vargonininkas. Jis buvo labai gabus dainininkas, stovėjęs prie Lietuvos operos teatro lopšio, 30 metų džiuginęs klausytojus dainavimu, atlikęs net 50 operos vaidmenų.
Kūrybą skatino bendravimas su Miku ir Kipru Petrauskais, Kaziu Binkiu, Konstantinu Glinskiu. Kilo idėja sukurti Lietuvoje operos teatrą ir pastatyti operą. Pasirinko Džiuzepės Verdžio „Traviatą“, kurią režisuoti padėjo K. Glinskis, dirigavo Juozas Tallat-Kelpša.
1920 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje buvo parodyta pirmoji opera „Traviata“. A. Sodeika Žermono rolę operoje atliko 30 metų. Iki šių dienų išliko tradicija gruodžio 31-ąją pakviesti į „Traviatą“.
A. Sodeika buvo labai vertinamas savo studentų ir kolegų. Jo mokiniai buvo Elena Čiudakova, Nijolė Ambrazaitytė, Giedrė Kaukaitė, Virgilijus Noreika.
Sugrįžęs į gimtinę
Jurbarko muzikos mokyklai, įkurtai dar 1966 m., 1990-aisiais buvo suteiktas Antano Sodeikos vardas, pagerbiant šį talentingą kraštietį ir jo indėlį į kultūrą. Tais metais buvo minimos 100-osios Antano Sodeikos gimimo metinės. Įamžinant šią sukaktį, Marija Tautkuvienė, tuometinės muzikos mokyklos direktorė, pasiūlė suteikti mokyklai Antano Sodeikos vardą. 2007 m., mokyklai plečiant veiklą, ji tapo meno mokykla, buvo įsteigti choreografijos ir dailės skyriai. Šiandien čia mokosi apie 300 vaikų.
Šiuos metus Jurbarko r. savivaldybės taryba paskelbė Išeivijos metais, tad meno mokyklos sausio 23 d. surengtas A. Sodeikos paminėjimas – svarbus akcentas pagerbiant mūsų krašto talentus. Antanas Sodeika prisimintas meno mokyklos buvusių direktorių Loretos Ševelienės ir Marijos Tautkuvienės įspūdžiais bendraujant su Sodeikų šeima. Mokyklos dailės skyriaus mokytojos Inesa Bosaitė ir Lina Rušienė prisiminti A. Sodeiką pakvietė organizuodamos respublikinį mokinių darbų konkursą „Operos atspindžiai afišose“. Šventiniame renginyje skambėjo ir jurbarkiečių vardai, kurių darbai įvertinti konkurso diplomais ir nominacijomis. Tai – Tėja Gresiūtė, Lukas Antanaitis (mokytoja Inesa Bosaitė), Aistė Miliūtė, Rugilė Kazinevičiūtė, Rasa Marcinkevičiūtė, Skaiva Marcinkutė (mokytoja Lina Rušienė).
Meno mokyklos salėje skambėjo muzika ir dainos, o mokiniai ir mokytojai gali didžiuotis profesionaliai atstovaujantys mokyklai ir Jurbarkui įvairiuose renginiuose ir konkursuose. Meno mokykla, savo mokinius vesdama kultūrinio gyvenimo keliu, moko savyje atrasti talentą, suteikiantį didelį džiaugsmą. Argi ne tokia buvo ir Antano Sodeikos svajonė – jo pasiekta ir kaip įkvėpimo dovana perduota kitiems?
Ligita Gražulevičienė
