Aštuoneri metai pažadų, o generolo Jono Žemaičio-Vytauto bunkeris ir toliau laukia ne kalbų, o darbų. Taip būtų galima įvardyti situaciją su vienu unikaliausių ir vertingiausių Lietuvoje Laisvės kovų atminimo objektų – ketvirtąja prezidentūra vadinama partizanų vadaviete.
Ir nors savivaldybė turėjo marias laiko, aiškėja, kad metų metus svarbus paveldas buvo paliktas beveik savieigai ir lėtam nykimui.
Pokyčių nematyti
Ruduo Jurbarko krašte kovų už laisvę ir partizanų atminimui visada svarbus, nes susijęs su viena esminių pasipriešinimo sovietinei okupacijai asmenybių – Jonu Žemaičiu-Vytautu ir jo veikla. Būtent 1954-ųjų rudenį Maskvos Butyrkų kalėjime generolas buvo sovietų sušaudytas.
Todėl verta prisiminti, kad 2018-ųjų rudenį Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius kvietė prie vadavietės kurti pažintinį taką, sutvarkyti bunkerio drenažą ir prieigas. Taip pat kviesta siūlyti idėjas, kaip reikėtų sutvarkyti vadavietę bei aplinką.
