Komercinės paskirties turto turinčios įmonės ir asmenys ir ateinančiais metais mokės minimalų nekilnojamojo turto mokestį, tačiau apleistų pastatų savininkams teks pakratyti kišenes. Po kelerių metų pertraukos savivaldybės politikai vėl nutarė bandyti drausminti savo turto neprižiūrinčius verslininkus didesniais mokesčiais.
Nekilnojamojo turto mokesčių tarifus ateinantiems metams savivaldybės taryba privalo nustatyti iki einamųjų metų birželio 1 d., tad rajono taryboje dirbantys politikai šio klausimo ėmėsi gegužės pabaigoje. Įstatyme numatyta, kad nekilnojamojo turto mokestis yra 0,3–1 proc. vidutinės rinkos vertės, nustatytos atlikus masinį nekilnojamojo turto vertinimą. Pernai savivaldybės taryba komercinės paskirties objektams nustatė minimalų 0,3 proc. mokesčio tarifą, o inžinerinius tinklus apmokestino 0,8 proc. tarifu.
Nedidinti mokesčių rajono politikų šiemet prašė ir Jurbarko rajono verslininkų organizacija, todėl savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vyresnioji specialistė Gražina Ilgevičienė siūlė rajono tarybos nariams praėjusių metų sprendimui identišką variantą. Norinčiųjų didinti mokesčius tarsi ir nebuvo, tačiau Ūkio, verslo, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto pasiūlymas maksimaliu nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti neprižiūrimo ir nenaudojamo turto savininkus sulaukė vieningo pritarimo.
Tiesa, Biudžeto, finansų ir rajono plėtros komiteto nariai buvo pradėję diskutuoti, ar derėtų reikalauti, kad savo sodybas susitvarkytų vos paeinantys diedukai ir bobutės, tačiau greitai susiprato, jog nekomercinės paskirties pastatai nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinami, jei jų vertė neviršija 1 mln. Lt. Tikėtis, kad tokių prabangių pastatų Jurbarko rajone gali būti daug, greičiausiai nevertėtų, tad dėl politikų sprendimo gyventojai tikrai nenukentės.
Rimtesnių svarstymų sulaukė vienintelis klausimas – kas ir kuo vadovaudamasis nustatys, kurie pastatai apleisti. Kad atsakomybės nereikėtų prisiimti seniūnams, politikai įpareigojo rajono merą Ričardą Jušką sudaryti darbo grupę, kuri pateiktų tarybai tvirtinti nekilnojamojo turto apmokestinimo tvarkos aprašą. Jį savivaldybės taryba turėtų svarstyti šio mėnesio pabaigoje.
Savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vyresnioji specialistė G. Ilgevičienė sako, kad šis tarybos sprendimas yra jau antras bandymas maksimaliais mokesčiais priversti apleistų pastatų savininkus juos sutvarkyti ir naudoti. Toks sprendimas buvo priimtas ir 2010 metais, tačiau tuomet tarybos valia taip ir liko neįgyvendinta.
„Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai pareikalavo nurodyti konkrečius pastatus, o seniūnai to negalėjo padaryti, nes neturėjo nurodymų, kaip įvertinti pastato būklę. Būtent dėl to dabar skubame patvirtinti tam reikalingą tvarkos aprašą“, – tikino G. Ilgevičienė.
Mero potvarkiu į darbo grupę paskirta Finansų skyriaus vyriausioji specialistė pasidomėjo aplinkinių savivaldybių patirtimi. Pasak G. Ilgevičienės, apleistų ir nenaudojamų pastatų savininkus didesniais mokesčiais auklėja daugelis savivaldybių, tačiau vienintelė Vilniaus miesto savivaldybė yra numačiusi konkrečius kriterijus, pagal kuriuos pastatai įvertinami. Kitos savivaldybės Valstybinei mokesčių inspekcijai teikia savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinus pastatų sąrašus.
„Nemanau, kad tokių pastatų atsiras daug, ir mieste juos galėtume lengvai suskaičiuoti“, – tikino G. Ilgevičienė.
Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Pakštaitienė įsitikinusi, kad sprendimas maksimaliu tarifu apmokestinti apleistų pastatų savininkus – labai geras.
„Kiek yra apleistų pastatų, niekada neskaičiavome, bet padėtis keičiasi gerojon pusėn. Didesni nekilnojamojo turto mokesčiai tikrai pagelbės priversti savininkus atsisakyti nereikalingo turto. Ne kartą esame pastebėję, kad atsirastų norinčių pirkti apleistus pastatus, tačiau savininkai nei patys juos tvarko, nei kitiems parduoda. Priimtas sprendimas turėtų sureguliuoti nekilnojamojo turto rinką“, – mano R. Pakštaitienė.
Urbanistikos skyriaus darbuotoja įsitikinusi, kad nebus sunku nustatyti tų pastatų savininkus, kurie yra įregistravę turtą juridinių asmenų registre. „Tokių dauguma, sunkiau bus rasti nekilnojamąjį turtą valdančius fizinius asmenis. Bet ir tai įmanoma“, – mano R. Pakštaitienė.
Tačiau padėtis rodo ką kita. Per keletą pastarųjų metų savivaldybė į teismą kreipėsi dėl 90 griuvėsiais virtusių ir aplinkai pavojų keliančių pastatų pripažinimo bešeimininkiais. Dar 25 bylos atiduotos teismui. Penkiolika objektų, žmonių vadintų katakombomis, jau likviduota už valstybės ir Europos Sąjungos pinigus.
Pernai savivaldybė surinko apie 440 tūkst. Lt nekilnojamojo turto mokesčių. Gyventojai sumokėjo vos dešimtadalį šios sumos. Valdininkai tikisi, kad maksimaliai apmokestinus netvarkomą ir nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, lėšų į rajono biudžetą pateks daugiau.
Nors įstatymas numato, kad savivaldybės taryba turi teisę atleisti komercinės paskirties nekilnojamojo turto savininkus nuo dalies mokesčių, tokie sprendimai priimami tik išimtinais atvejais. Pernai priimti tik du sprendimai dėl atleidimo nuo mokesčių, o bendra suma tesudarė vos 6 tūkst. Lt.
Ilgiausiai ir politikai, ir verslininkai diskutavo dėl Smalininkų bendruomenės prašymo atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčių. Vėjo jėgainę pasistačiusi kaimo bendruomenė Valstybinei mokesčių inspekcijai privalėjo sumokėti 9 tūkst. Lt. Nors daugelis politikų sutarė, kad vos įstengianti atiduoti paskolas kaimo bendruomenė neturėtų pildyti rajono biudžeto, nei dėl atleidimo nuo mokesčių, nei dėl kompensavimo iki šiol nesusitarta.
Daiva BARTKIENĖ
