Pro Raudonę vedančiame Jurbarko rajono kelyje smarkiai susidūrė automobiliai: dabar jau žinoma, kad mažiausiai du žmonės žuvo, dar trys sužeisti, vieno jų būklė tebėra sunki. Teisėsauga atlieka ikiteisminį tyrimą, kas lėmė „Ford“ ir BMW susidūrimą, kas atsakingas už visus tragiškus padarinius.
Visgi šios avarijos pasekmės šokiravo ir pačius specialiųjų tarnybų pareigūnus: į nelaimės vietą lemtingą rytą suskubo didžiulės ugniagesių gelbėtojų, greitosios medikų, policininkų pajėgos, tačiau keletą valandų niekas nepastebėjo vienatūrio „Ford“ gale, kažkur už sėdynės, esančio vyriškio. Jį aptikus, tik konstatuota mirtis.
Aiškintis šios aplinkybės priežastį verčia ne tik noras ateityje išvengti tokio pobūdžio nesusipratimų, bet ir ramybės neduodanti abejonė: o jeigu žmogus mirė nesulaukęs pagalbos?
Per šimtą tūkstančių eurų naujo kainuojančio „BMW 850i xDrive“ reklamoje skelbiama, kad šis kupė automobilis standartiškai gaminamas su sportišku M paketu, tad 100 km/val. greitį gali pasiekti per 4 sekundes, o maksimalų 250km/val. greitį riboja elektronika.
Užmiesčio kelyje, kur įvyko kaktomuša, ženklu leidžiamas didžiausias greitis yra 70 km/val.
Įvykio vietoje dirbę specialistai neoficialiai prasitarė, koks galėjo būti realus BMW greitis.
„Fordas“ suko į miestelį kairėn ir nepraleido BMW, važiavusio tiesiai – ikiteisminio tyrimo metu bus nustatyta, ar vairuotojas neviršijo greičio, o jei viršijo, ar iš 5 asmenų autobusiuko buvo įmanoma pastebėti, kad sukant reikia praleisti iš priekio atvažiuojančią transporto priemonę.
Įvykio vietoje dirbę specialistai neoficialiai prasitarė, kad pagal mašinų apgadinimus ir kitus padarinius, BMW greitis galėjo siekti apie 140 km/val.
Tačiau šiuos duomenis bei pamąstymus dar turi patvirtinti arba paneigti ekspertizė.
Galima pamėginti įsivaizduoti, koks darbo krūvis po tokio triuškinamo susidūrimo staiga užgriuvo specialiųjų tarnybų darbuotojus. „Ford Galaxy“ salone liko prispausti 3 žmonės, dar vienas keleivis iškrito ant asfalto, o BMW automobilis pažangiuoju „eCall“ skambučiu būdu susisiekė su Bendruoju pagalbos centru.
BMW įrengta sistema automatiškai paskambino 112: „Buvo girdėti aimanuojantis žmogus, į klausimus neatsakė, nekalbėjo.“
„Fone buvo girdėti aimanuojantis žmogus, į klausimus neatsakė ir nekalbėjo“, – tokia dramatiška detalė užfiksuota PAGD prie VRM Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ataskaitoje.
Tarnyboms prireikė laiko
Raudonėje, maždaug vos už kilometro, įsikūrusi savivaldybės ugniagesių gelbėtojų komanda: ji pirmoji reagavo į įvykį.
Į nelaimės vietą skubėjo ir keli greitosios medicininės pagalbos, policijos patrulių bei tyrėjų ekipažai.
Iš Jurbarko miesto, esančio už poros dešimčių kilometrų, lėkė ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos, aprūpintos pažangiausia avarijoje prispaustų žmonių vadavimo įranga. Bet, kaip paaiškėjo vėliau, ekstremaliomis aplinkybėmis daug lemia ne vien techninis pasirengimas, bet ir žmogiški faktoriai.
„Pirmiausia gelbėji tuos, ką matai. O paskui jau ieškai, ar yra daugiau nukentėjusių. Ir šiuo atveju visas dėmesys buvo nukreiptas į tuos, kuriuos matė sužeistus, prispaustus“, – 15min kalbėjo Jurbarko r. policijos komisariatui vadovaujantis Mindaugas Rašimas.
Suko į Raudonę, o BMW važiavo nuo Kauno
Policijos departamento viešintame pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą fiksuota, kad vasario 14 d. apie 7 val. 53 min. Jurbarko r., kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, 62-ame km, automobilis „Ford Galaxy“, vairuojamas vyro (gim. 1969 m.), sukdamas į kairę, nepraleido priešpriešine eismo juosta iš priekio atvažiuojančio automobilio „BMW 850“, vairuojamo vyro (gim. 1989 m.), ir su juo susidūrė.
Per eismo įvykį žuvo „Ford“ keleivis (gim. 1957 m.), sunkiai sužalotas „Ford“ vairuotojas ir kartu važiavę keleiviai: vyras (gim. 1976 m.), vyras (gim. 1967 m.) bei automobilio BMW vairuotojas, kurie dėl įvairių sužalojimų paguldyti į ligoninę.
Tą patį vakarą Jurbarko ligoninėje 1976 m. gimęs sužeistasis užgeso.
Policijoje ir prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR Baudžiamojo 281 str. 5 d. (dėl eismo įvykio, kurio metu mirtinai sužalotas bent vienas žmogus).
Įtarimai kol kas niekam nepareikšti.
Svarbi, pamokanti profesinė patirtis
Tuo pat metu pareigūnai stengiasi išaiškinti, kaip „Forde“ buvo laiku nepastebėtas nukentėjusysis.
15min šaltiniai teisėsaugoje teigia, kad šią aplinkybę tarnybos vertina kaip išskirtinį incidentą, kuris turi tapti pamokančiu, kad ateityje nepasikartotų.
Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 15min informavo, kad šiame komisariate „yra vykdomas vidinis tyrimas, po kurio bus priimtas sprendimas, ar yra pagrindas pradėti tarnybinį patikrinimą.“
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente (PAGD) 15min sužinojo, kad PAGD specialistai, tyrėjai bei pareigūnai „atlieka veiksmų analizę.“
Automobilio galas suveikė kaip slėptuvė
Redakcijos turimais duomenimis, būtent ugniagesiai gelbėtojai visgi pastebėjo dar vieną kūną „Forde“.
Objektyvios aplinkybės: po avarijos šio suknežinto vienatūrio bagažinės dangtis nebeatsidarė, o galiniai šoniniai langais buvo tamsinti, nebuvo išdužę. Teigiama, kad gelbėtojai „po visko“ dėl to ir sugrįžo prie bagažinės reikalų. Atlikę karščiausius gelbėjimo darbus, tvarkydamiesi įvykio vietoje, ugniagesiai ėmėsi ir užstrigusios bagažinės, į kurią brautis pradžioje, kaip atrodė, nebuvo reikalo.
Neoficialiais tyrimui artimo šaltinio pamąstymais, gale sėdėję trys vyrai tikriausiai galėjo būti neprisisegę saugos diržų, todėl ir avarijos padariniai tokie skaudūs.
Kaip minėta, esant susidūrimo bei deformacijos poveikiams, žmonės labai nukentėjo: iš vienatūrio net iškrito, patyrė su gyvybe nesuderinamų traumų, o vienas nelaimėlių buvo išsviestas nuo sėdynės į galinę automobilio dalį.
Stebėtina aplinkybė ir ta, jog vienas „Ford“ keleivis liko visiškai sveikas, keli sužeistieji nebuvo praradę sąmonės, tačiau niekas neprabilo, neužsiminė, nepasigedo dar vieno drauge keliavusio asmens.
„Kažkokio vientiso algoritmo, kokia tvarka tarnybos dirba, nėra, čia visi pagal situaciją reagavo. O kaip taip išėjo, tai kiekviena tarnyba atlieka savo patikrinimą. Reikėtų sulaukti tų išvadų, o tik tada spręsti, ar čia buvo kažkas pažeista, ar ne. Įvykio vietoje tarnybos reagavo, dirbo pagal situaciją.
„Tikimės, kad tiek gaisrininkai, tiek policininkai šiuo atveju dirbo tinkamai“, – vylėsi vietinio komisariato vadovas.
Tikimės, kad tiek gaisrininkai, tiek policininkai šiuo atveju dirbo tinkamai“, – vylėsi vietinio komisariato vadovas M.Rašimas.
Bene klastingiausios – gaisravietės
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Komunikacijos skyriuje 15min pasidomėjo, ar ugniagesių gelbėtojų praktikoje apskritai pasitaiko atvejų, kuomet dėl žmogiško faktoriaus, tarnybų nesusikalbėjimo ar kitų nestandartinių faktorių nukentėjusysis būtų paliktas įvykio vietoje (nepastebėtas arba „pamirštas“)?
„Ugniagesiai gelbėtojai darbe dažnai susiduria su sudėtingomis situacijomis. Dėl objektyvių išorinių aplinkybių kartais pasitaiko ir klaidų, pavyzdžiui, kai neturima informacijos apie gaisro metu pastate esančius žmones.
Dėl objektyvių išorinių aplinkybių kartais pasitaiko ir klaidų, pavyzdžiui, kai neturima informacijos.
Nuolat siekiama gerinti ugniagesių gelbėtojų pasirengimą. Todėl kiekvieną savaitę mūsų pajėgų valdymo pareigūnai analizuoja ir aptaria įvairias situacijas, su kuriomis susiduriama gaisrų ir gelbėjimo darbų metu“, – pažymėjo PAGD Komunikacijos skyriaus vedėja Vida Šmigelskienė.
– Koks yra reagavimo į eismo ar kitus įvykius algoritmas, kuomet turima duomenų ar įtariama, kad gali būti nukentėjusių žmonių. Jei iškvietime dalyvauja GMP, policija ir ugniagesiai gelbėtojai, ar yra nustatyta tvarka, kas pirmas ir kokių veiksmų imasi, kuri tarnyba atsakinga už galutinę įvykio vietos apžiūrą, galimų grėsmių pašalinimą ir kitas finalines užduotis?
– Kiekviena pagalbos tarnyba, kuri pirmoji atvyksta į eismo įvykį, pradeda žmogaus gelbėjimą. Ugniagesių pirmieji veiksmai autoįvykio vietoje yra suteikti pirmąją pagalbą (nepainioti su pirmąją medicinos pagalba) išlaisvinti nukentėjusįjį iš transporto priemonės.
– Ar iš jūsų tarnybos praktikos galima teigti, kad didžiausia rizika operatyviai nepastebėti žmonių (kūnų) yra per gaisrus – dėl didelio ugnies daromo poveikio, griūvančių konstrukcijų ir kitų specifinių aspektų?
– Iš tiesų, gaisro metu žuvusiojo kūnas kartais gali būti nepastebėtas dėl užkritusių konstrukcijų ar dėl terminio poveikio, dėl kurio ne iš karto jį galima identifikuoti.
tai tuo keliu vazineja pilna kamikadziu,uzvakar vaziavom ant 90km/h tai dauguma pravazinejo kaip pro stovincius,ju auto galiniai langai zemem apdrabstyti daugumoj