Šimkaičių vandenvietėje aptikus padidėjusį arseno kiekį gerų naujienų gyventojams niekas nežada, o skirtingų laboratorijų atlikti pakartotiniai tyrimai skiriasi tris kartus. Nors mėginiai buvo paimti toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, panašu, kad pasitikėti šitaip besiskiriančiais rezultatais vargiai gali tiek specialistai, tiek savo sveikata rizikuojantys šimkaitiškiai.
Šį pirmadienį savivaldybėje surengtame Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje netrūko sutrikusių veidų, mat spalio 29 d. buvo uždrausta gerti Šimkaičių vandenvietės tiekiamą vandenį, tačiau gyventojams bent jau kol kas greitų išeičių nesiūloma. Savivaldybės vadovai ir įvairių su šia problema siejamų institucijų specialistai laukė naujų tyrimų rezultatų, o juos gavę laužė galvas nežinodami kaip juos vertinti.
„Abi laboratorijos akredituotos, todėl jų tyrimais turėtume neabejoti. Tačiau tyrimų rezultatai labai skiriasi ir tai kelia klausimų“, – pradėdama komisijos posėdį sakė Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė.
Gūžčioti pečiais susirinkusiuosius privertė skirtingi vandens tyrimo rezultatai, gauti iš dviejų laboratorijų – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto bei Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos.
VMVT instituto rezultatai šimkaitiškių tikrai nenuramino – rasti 36 mikrogramai arseno litre. Tai – beveik keturis kartus didesnė norma už leistiną. Toks kiekis sunkiojo metalo gali iškart rimtai ar net mirtinai susargdinti žmones.
Tačiau Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos rezultatai kur kas švelnesni. Ši laboratorija teigia, kad vanduo arsenu užterštas mažiau ir kone atitinka leistiną normą, vandenyje esą rasta 11,4 mikrogramo litre.
Jurbarko VMVT atstovė Dalytė Marcinkevičienė tikino, kad reikia tikėti būtent Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pasirinkta laboratorija. Pasak vyriausiosios specialistės ir maisto produktų inspektorės, Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos rezultatais tikėti nereikėtų, nes ši įstaiga esą nėra akredituota atlikti tokius tyrimus.
Tokia pozicija labai nustebino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento Jurbarko skyriaus vedėją Jolitą Lapėnienę. Specialistė suabejojo oponentės teiginiais, kad laboratorija negali atlikti tyrimų.
Galiausiai paaiškėjo, kad Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorija pati tyrimų net nedarė, o perdavė subrangovui. Tačiau redakcijai antradienį susisiekus su laboratorija, šios atstovai buvo nekalbūs ir atskleisti, kur daro tyrimus, atsisakė.
Specialistams besiaiškinant, kurie tyrimai galėtų būti teisingi, už vandens kokybę atsakingos įmonės UAB „Jurbarko vandenys“ direktoriui Dariui Dragūnavičiui beliko griebtis už galvos. Jis atvirai išdėstė, kad ieškoti išeičių, kaip išspręsti bėdą – labai sunku. Pirmiausia dėl to, kad nežinia, kuriais tyrimais tikėti.
„Jei būtų aišku, kad norma vos vos viršijama, galbūt būtų galima kalbėti apie tam tikrą filtravimą, kuris sumažintų taršą dviem ar trim mikrogramais. Tačiau jei norma viršijama tris kartus, tai jokių šansų efektyviai filtruoti“, – sakė D. Dragūnavičius.
Įmonės vadovas tikino, kad arseno taršos problema gan nauja. Todėl sunku rasti informacijos ir patarimų, kaip problemą spręsti. D. Dragūnavičius tikino kreipęsis į Lietuvos geologijos tarnybą, konsultavosi su vandens tiekėjų asociacija, tačiau niekas konkrečių patarimų nedavė.
„Manau, kad protingiausia būtų važiuoti į vandens tiekimo įrangos parodas tose šalyse, kurios dėl gamtinių priežasčių turi arseno bėdą. Ten būtų galima realiai pažiūrėti, kaip jie tai sprendžia“, – apie galimas išeitis kalbėjo D. Dragūnavičius.
Tačiau įmonės vadovo pasiūlymas nesužavėjo mero Skirmanto Mockevičiaus. Šis iškart pareiškė, kad pirmiausia išeičių reikia ieškoti vietoje.
Tačiau išeičių – nedaug, jei apskritai yra. „Jurbarko vandenys“ paaiškėjus taršai iškart ėmėsi veiksmų – pakeitė gręžinio įrangą, tačiau tai nepadėjo. Jei giluminiame sluoksnyje vanduo liks užterštas, jo iš gręžinio tiekti paprasčiausiai nebebus galima.
Todėl kalbėta ir apie naują gręžinį. Tačiau tiek D. Dragūnavičius, tiek vienas labiausiai patyrusių įmonės darbuotojų, technikos direktorius Jonas Tamulis, tikino, kad ir šis kelias problemos gali neišspręsti. Šimkaičių giluminio vandens telkiniai labai riboti, be to, galima pataikyti į tą patį telkinį ir per naująjį gręžinį vėl tekės arsenu užterštas vanduo.
„Galbūt būtų galima gręžinį įrengti kažkur toliau ir atvesti vandenį. Tačiau prieš tai turi būti atlikta žvalgyba. Geologijos tarnyba tai gali padaryti, bet prieš tai turi būti suderinti detalieji planai. Tikrai niekas neis ir bet kur negręžios, nes to neleidžia įstatymai“, – sakė D. Dragūnavičius.
Perka buteliais
Kol savivaldybė neranda greito sprendimo, šimkaitiškiai priversti vandenį pirkti buteliais arba parsinešti iš talpų, kurias kasdien atveža „Jurbarko vandenys“. Taip vargsta ne tik miestelio gyventojai. Vandeniu iš talpų turi tenkintis ir maždaug pusantro šimto vaikų, kurie lanko vietinę mokyklą ir darželį.
Dalį šimkaitiškių gelbsti šuliniai, tačiau ir šį vandenį žmonės dabar bijo gerti. Todėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Tauragės departamento Jurbarko skyriaus vedėja J. Lapėnienė kartu su Šimkaičių seniūne Elena Šileikiene atrinko dešimt šulinių, iš kurių turėjo būti paimti vandens mėginiai.
„Mes tikrai nerimaujame, norėtume, kad vanduo šuliniuose būtų tiriamas dažniau ir daugiau“, – sakė į posėdį atvykusi šimkaitiškė Sandra Pocienė.
Kol gyventojai prašė daugiau tyrimų ir tikrumo, kad jų geriamas vanduo nepakenks, savivaldybės meras S. Mockevičius ir jo pavaduotojas Saulius Lapėnas piktinosi, pasak jų, panikos skleidėjais ir sąmokslų kūrėjais. S. Lapėnas net nurodė posėdyje dalyvaujančiai savo žmonai J. Lapėnienei būtinai paaiškinti, kodėl paimti tik devyni, o ne dešimt planuotų vandens mėginių iš šulinių Šimkaičiuose.
„Išsiaiškinkime, kad visokie sąmokslų kūrėjai paskui nekurtų sąmokslų“, – dėstė vicemeras.
Tačiau J. Lapėnienės paaiškinimas nė iš tolo nepriminė sąmokslo teorijos. Šimkaitiškių namus lankę specialistai tiesiog namuose nerado vieno gyventojo, o be šio sutikimo negalėjo tyrimams paimti vandens. „Jau gauti dėl penkių šulinių atsakymai, dar keturių laukiama. Tačiau ten, kur gauta – arseno kiekis neviršija normos“, – tikino J. Lapėnienė.
Kol rajono vadovai bandė užtikrinti, kad nebus sąmokslų ir esą dirbtinai keliamų baimių, šimkaitiškiai rėžė atvirai – miestelyje tvyro panika. Pirmiausia dėl to, kad trūksta informacijos. „Taip, mes tikrai jaučiame paniką, nežinome kaip bus. Tarkime, kodėl nėra paskelbti visų vandenviečių tyrimų rezultatai. Matytų žmonės, kas ir kaip“, – klausė šimkaitiškiams atstovavusi S. Pocienė.
Kad žmonėms rezultatai tikrai svarbūs, rodo ir Kazikėnų atvejis. Tarp Smalininkų ir Viešvilės esančio kaimelio vandenvietėje arseno kiekis padidėjo net septynis kartus. Anksčiau čia tebuvo vienas mikrogramas litre, o dabar – septyni. Nors šis kiekis ribos neviršija, tendencija – nedžiugina.
Lauks tyrimų
Komisija taip pat aptarė ir galimos taršos priežastis. Keltos įvairios teorijos – nuo išorinės taršos iki prieš keletą metų vykusios žemės išteklių žvalgybos poveikio. Tačiau nuomonėmis apsikeitę specialistai ir politikai liko tik prie vieno aiškaus fakto – sprendimo, kaip užtikrinti saugų vandenį šimkaitiškiams – jie kol kas nežino.
Todėl galiausiai nutarta laukti tyrimų rezultatų, kurie turėtų paaiškėti kitą savaitę. Tuomet komisija vėl rinksis į posėdį. Iki tol „Jurbarko vandenys“ vadovausis Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimo rezultatais ir laikys, kad arseno kiekis vandenyje normą viršija beveik keturis kartus.
Politikų ir specialistų šis laukimas nevargina. Visai kita padėtis Šimkaičiuose – čia žmonės ir toliau geria vandenį iš atvežtų talpų ir svarsto, kas bus, kai spustelės šalčiai, ir jose esantis vanduo užšals.
Lukas PILECKAS
Tai čia kalti sąmokslų kūrėjai ir panikos skleidėjai.