Lietuvos energetikų diena švenčiama kasmet balandžio 17 dieną Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatais.
Elektros reiškiniai Lietuvoje pradėti tyrinėti dar XVIII a. 1753 m. Vilniuje buvo pademonstruotos elektros mašinos, pagamintos pagal Vilniaus universiteto matematikos prof. T. Žebrausko (1714-1758) projektą. Jos įskėlė kibirkštis – mikrožaibą.
Pirmosios privačios elektrinės pradėtos steigti tik XIX a. pabaigoje. Jos buvo skirtos namams apšviesti. Elektrifikavimu rūpinosi ne valstybė, o turtingųjų sluoksnių atstovai ir pramonininkai.
Pirmoji elektrinė pastatyta 1892 m. Rietave (Plungės raj.), kunigaikščių Oginskių dvare. Nutiesta elektros linija apšvietė parką ir dvaro rūmus. Elektrinėje buvo įrengtas 69,5 m2 kaitinamojo paviršiaus garo katilas, garo variklis ir 110 V įtampos Gramo elektros srovės generatorius. Elektrinę prižiūrėjo du darbininkai. Kiek vėliau apšvietimas įvestas ir Rietavo bažnyčioje, dvaro ūkiniuose pastatuose, turtingųjų miestiečių namuose. Apšvietimui naudotos pirmosios Lietuvoje kaitinamosios 16 ir 25 žvakių elektros lemputės.
Balandžio 17-ąją minima Pasaulinė hemofilijos diena. Ši diena skirti informuoti visuomenę apie kraujo krešėjimo ligą – hemofiliją, gerinti sergančiųjų šia liga gyvenimo kokybę, skatinti juos gyventi pilnavertį gyvenimą.
Hemofilija yra reta paveldima kraujo liga, kai kraujas nekreša arba kreša labai sunkiai. Sergančiojo organizmas negamina krešėjimą lemiančio baltymo, todėl net ir nesunkiai susižeidęs žmogus gali netekti daug kraujo. Dar neseniai ši liga laikyta itin pavojinga, dabar gali būti veiksmingai kontroliuojama.
Hemofilija yra nepagydoma liga, ja serga tik berniukai ir vyrai. Moterys yra tik geno nešiotojos. Pasaulyje šia liga serga apie 400 tūkstančių žmonių.
Norint užtikrinti normalų kraujo krešėjimą, sergančiajam hemofilija į veną suleidžiamas trūkstamas baltymas – krešėjimo faktorius. Gali būti skiriami iš donoro kraujo plazmos sukurti preparatai arba pažangiausiu gydymo metodu šiandien laikomi biologiniai vaistai – rekombinantiniai faktoriai.
Lietuvoje veikia du hemofilijos centrai. Vaikams – Vilniaus universiteto Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės Onkohematologijos centre, o suaugusiems – Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje. Be gydymo svarbu stiprinti paciento fizinę būklę, atlikti tam tikrus pratimus po traumų ir reabilitacijos metu.
Sekretorės diena švenčiama trečiąjį balandžio trečiadienį.
Sekretorė – darbuotoja, tvarkanti įstaigos raštus, talkinanti įstaigos direktoriui ar skyriaus vadovui, organizuojanti susitikimus. Dažniausiai šios profesijos atstovės yra moterys. Žodžio „sekretorius“ pirminė reikšmė – „asmuo, saugantis paslaptis“ (lot. sercretus – „slaptas, paslėptas“). Sekretorė dažniausiai iš tiesų žino visas direktoriaus paslaptis. Neretai jai tenka ir pameluoti, kad direktoriaus nėra vietoje ar direktoriui paprašius dėl kokios nors priežasties nukelti susitikimą.
1952 m. Amerikos verslininkas Haris F. Klemfusas savo įmonėje įsteigė Sekretorės dieną. Tokios šventės metu visos jo įmonės moterys būdavo išvaduojamos nuo varginančio rutininio darbo. Ši šventė po truputį paplito visame pasaulyje ir net tapo Administratorių profesine švente.
