Lapkričio 21 d. – Pasaulinė sveikinimosi diena. Šventė minima nuo 1973 metų. Ją švęsti paskatino du broliai amerikiečiai Maiklas ir Brajenas Makkomak, kovojantys prieš šaltąjį šalių karą. 1973 m. rudenį broliai netyčia susitiko Nebraskoje ir taip apsidžiaugė susitikimu, kad nutarė savo džiaugsmu pasidalinti su kitais.
Jie išsiuntė laiškus draugams ir pažįstamiems į visus pasaulio kampelius. Jų siunčiamuose laiškuose nebuvo jokių idėjinių užuominų. Tai buvo tiesiog sveikinimai, linkėjimai ir prašymas perduoti sveikinimus dar bent 10-iai žmonių. Galiausiai jų idėją palaikė JAV ir kitos valstybės. Taigi lapkričio 21-ąją siūloma išsiųsti kuo daugiau sveikinimų visiems savo draugams ir pažįstamiems.
1996 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė lapkričio 21 d. Pasauline televizijos diena, siekiant paminėti televizijos indėlį į pasaulio kultūrą ir komunikaciją.Žodis „televizija“ reiškia „toliaregystė, gebėjimas matyti per nuotolį“: iš graikų kalbos τηλε (tēle) – „tolimas“ + lotynų kalbos „visio“ – „vizija“. Kai pasaulyje tik atsirado televizija, vieniems ji atrodė stebuklas, bet buvo ir tokių žmonių, kurie iš nežinojimo televiziją laikė „velnio daiktu“.
Kiekvienais metais trečiąjį lapkričio ketvirtadienį minima Tarptautinė nerūkymo diena yra gera proga atkreipti rūkančiųjų dėmesį į galimybes atsisakyti rūkymo savo ir savo artimųjų sveikatos labui.
Kasmet trečiąjį lapkričio ketvirtadienį visame pasaulyje švenčiama Jauno vyno šventė. Jos ištakos – Prancūzija, Božolė regionas, kuriame gaminamas tokio paties pavadinimo vynas. Šventė Prancūzijoje pradėta švęsti nuo 1951 metų.
Božolė vyno kasmet pagaminami didžiuliai kiekiai vien švenčiančiųjų šią rudens šventę poreikiams patenkinti. Vynas savitas tuo, kad jį gaminant sultys fermentuojasi nesuspaustų „Gamay“ vynuogių viduje ir suteikia gėrimui būdingo gėlių, aviečių, vyšnių aromato, vaisių ir prieskonių skonio bei lengvumo. Božolė vyno negalima ilgai laikyti, jį reikia išgerti per kelis mėnesius.
Trečiąjį lapkričio ketvirtadienį pasaulyje minima Filosofijos diena. Filosofija (gr. philosophia – phileo „myliu“ + sophia „išmintis“ ) – tai mokslas, tiriantis gamtos, visuomenės, mąstymo raidos dėsnius. Filosofai bando atsakyti į klausimus: kaip sukurtas pasaulis? Kokia gyvenimo prasmė? Kaip turime gyventi? ir pan.
Filosofija atsirado Graikijoje apie 600 m. prieš Kristų. Iki tol į visus žmonėms rūpimus klausimus atsakydavo religijos. Religiniai mitai apie įvairius žmogaus gyvenimą valdančius dievus buvo perduodami iš kartos į kartą. Pirmieji graikų filosofai kritikavo mitus (juos tuomet jau buvo surašę popieriuje Homeras, Heziodas). Vienas iš pirmųjų tokių filosofų – Ksenofanas, gyvenęs apie 570 m. pr. Kr. Pirmieji graikų filosofai vadinami natūrfilosofais. Tai Talis, Anaksimandras, Parmenidas, Herakleitas, Demokritas. Vėliau filosofija keitėsi, išgyveno daugybę skirtingų krypčių kartu su besikeičiančia žmonių pasaulėžiūra ir kultūra – antika, helenizmas, viduramžiai, renesansas, barokas, švietimo epocha, romantizmas, modernizmas…
