Be turizmo strategijos Jurbarkas grimzta į dugną (16)

Antradienio popietę Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras (JTVIC) kvietė visus turizmo paslaugų teikėjus ir valdžios atstovus į susitikimą, kuriame planuota aptarti rugpjūčio pradžioje įvykusį tarptautinį pėsčiųjų žygį, prašyti pagalbos rengiant Jurbarko krašto turizmo strategiją ir padiskutuoti, ko reikia, kad turizmas rajonui neštų realią naudą.

Koją kiša pasyvumas

Tampa taisykle, kad turizmo sektoriaus paslaugų teikėjai, deklaruodami begalinį norą sulaukti turistų, pabrėždami teikiamų paslaugų kokybę ir naudą arba garsiai šaukdami apie nepalaikomą turizmo verslą, į renginius, kuriuose apie tai diskutuojama ir sprendžiami svarbūs klausimai, neatvyksta.

Ir šįkart į susitikimą atvyko tik keliolika suinteresuotų asmenų: daugiausia apgyvendinimo sektoriaus atstovų, vienintelis maitinimo įstaigos vadovas, keletas siūlančių gido, kempingo, dviračių nuomos paslaugas. Dalyvavo kultūros atstovai ir Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius bei vicemeras Saulius Lapėnas.

JVTIC direktorė Gaiva Mačiulaitienė paskelbė geras žinias apie rugsėjo pabaigoje rengiamą „Dvaro šventę“, apie Medaus slėnio pristatymą EDEN (patraukliausios Europos turizmo vietovės) apdovanojimams ir šiemet, pagal JVTIC statistiką, sparčiai augantį turistų skaičių.

Direktorė pakvietė kelti problemas, ir susitikime paaiškėjo, kad skaudulių yra daugiau negu manyta.

Diskusijose buvo keliamos senos bėdos – lankytinų objektų darbo laikas, apgyvendinimo vietų stoka vykstant dideliems renginiams, nekokybiškos viešbučio paslaugos, kenkiančios miesto įvaizdžiui, maitinimo įstaigų paslaugų kokybė, turizmo paslaugų reklama.

Iškilo ir naujų pastebėjimų. Lietuvos pėsčiųjų asociacijos prezidentas Vidmantas Genys, apibendrindamas įvykusį tarptautinį renginį, kalbėjo apie ženklinimo problemą – žygiui paruoštų trasų rodykles vandalai sunaikindavo. Iškelta mintis įrengti nuolatinius trasų ženklus, kuriais bet kada galėtų naudotis ir mėgstantys vaikščioti jurbarkiečiai, ir miesto svečiai.

V. Genys akcentavo, kad Jurbarke neatsiranda verslininkų, kurie galėtų suteikti kokybiškas maitinimo paslaugas dideliam skaičiui turistų. Gauta signalų, kad užsienio turistai baigiantis kavinių darbo laikui iš jų buvo išprašyti, o Jurbarko viešbutyje apsigyvenę žygeiviai po lovomis rado tuščių butelių. Tokie akibrokštai prastai pristato Jurbarką pasaulyje. Tokioms žinioms pasiekus milijoninę žygeivių bendruomenę negalima tikėtis turistų antplūdžio.

Tai, kad paslaugų teikiama mažai, o ir esamos nepasižymi kokybe, akcentavo ir UAB „Online media“ direktorius Justinas Lapinskas, rengiantis turizmo Jurbarko rajone strategiją.

Dešimtmečiai be plano

„Šviesa“ jau rašė, kad netrukus LR ūkio ministerija pakvies savivaldybes teikti paraiškas 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ priemonės Nr. 05.4.1-LVPA-K-808 „Prioritetinių turizmo plėtros regionų e-rinkodara“ projektams finansuoti. Teikiant paraišką būtina pristatyti paruoštą strategiją. Šį darbą atlieka minėta UAB „Online media“, padedama JTVIC.

Ši priemonė į Jurbarko rajoną galėtų pritraukti nuo 29 iki 290 tūkst. eurų. Dėl I etape ketinamų išdalyti 5,5 mln. eurų varžysis devyniolika 27 savivaldybių projektų. Todėl ruošiamoje strategijoje reikia įrodyti, kad Jurbarko kraštas – patraukli vietovė turistams, turinti unikalių objektų ir paslaugų, kurios domina atvykstančius, gali sėkmingai vystyti turizmą, pritraukdama turistus iš užsienio šalių ir Lietuvos, tuo pačiu kuriant naujas darbo vietas ir gaunant ekonominės naudos.

Daug metų akcentuota, kad Jurbarkas – turizmo kraštas, tačiau per tą laiką niekam nerūpėjo numatyti pagrindinių turizmo vystymo gairių, sukurti strategiją, išsikelti tikslus ir paruošti jų įgyvendinimo planus. Pasak vicemero Sauliaus Lapėno, įsivaizduodami, kad esame unikalūs, nieko nedarėme ir laukėme, kol kas nors viską atneš ant lėkštutės. Kryptingai dirbdami ir tikslus susiformavę kiti rajonai turizmo srityje nubėgo į priekį, palikę Jurbarką vilktis gale.

Daugelis pasirašytų ir po Jurbarko mero Skirmanto Mockevičiaus žodžiais, kad nereikia supriešinti pramonės ir turizmo vystymo rajone – mums reikia visko, bet turint tokią aplinką, neeilinius objektus, investicijas kuriant kaimo sodybas negalima to nepanaudoti turizmui vystyti. Tačiau jau daug metų kalbos lieka kalbomis – prie ES lėšomis restauruotų objektų vangiai kuriasi verslininkai, siūlantys pramogas, prioritetinis vandens turizmas lieka tik svajone, apipinta verslo ir savivaldybės nesutarimais dėl Jurbarko prieplaukos, valčių nuleidimo vietų. Lynų kelio projektas, kuris galėtų tapti neabejotinu turistų traukos objektu, sunkiai skinasi kelią. Nereikėtų stebėtis, kad dirbant tokiais tempais, lynų kelias atsiras kitur ir turistų pinigus surinks kitas rajonas.

Negalima tikėtis pinigų iš turistų, kol netapsime jiems matomi ir įdomūs. UAB „Online media“ direktoriaus J. Lapinsko pateikti tyrimai rodo, kad 84 proc. turistų sprendimą, kur keliauti, priima susiradę informaciją internete. Todėl žinios apie mūsų rajone esančius objektus ir paslaugas turi būti pasiekiamos keliais klavišo spustelėjimais.

Pasak J. Lapinsko, kiekviena, kad ir banaliausia, „popsinė“ žinutė apie paklydusį turistą, keistuolio surengtą akciją ar kitokį įvykį, kad ir kokia ji būtų „neskani“ intelektualui, išplitusi interneto erdvėje tampa geriausia reklama. Tuo reikia pasinaudoti, kaip ir šiuolaikinio keliautojo įpročiu prie kiekvieno įdomesnio objekto pasidaryti asmenukę ir ją išplatinti socialiniuose tinkluose. Sukurkime tokius objektus, kurie sklis socialiniais tinklais su Jurbarko vardu – tai pati efektyviausia nemokama reklama.

Apnuogino skaudulius

J. Lapinsko atlikti tyrimai parodė ne pačią patraukliausią Jurbarko rajono pusę. Naujausi Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo aiškų Jurbarko rajono atsilikimą nuo kitų.

Pernai Lietuvoje apgyvendintų turistų skaičius (ne kaimo turizmo sodybose) augo 7,7 proc., o vietinis turizmas – net 8,8 proc. Jurbarko rajonas šiame kontekste atrodo apgailėtinai. 2014 m., lyginant su 2013 m., rajone apgyvendintų Lietuvos turistų skaičius sumažėjo 4,8 proc., užsienio – 20,6 proc. Pagal šią statistiką Jurbarko rajone pernai buvo apgyvendinti tik 123 užsieniečiai.

Turistų skaičius nuo 2012 metų nuolat mažėja. Statistikos departamento duomenys rodo, kad visoje Tauragės apskrityje yra tik 14 kaimo turizmo sodybų. 2011-2013 metais rajonas patekdavo į 30 patraukliausių turizmo vietovių sąrašą, tačiau šiais metais Jurbarko jame nėra.

Šie duomenys labai prieštarauja JTVIC turimai statistikai, kuri rodo turistų skaičiaus augimą. JTVIC duomenimis vien Jurbarko r. yra 7 kaimo turizmo sodybos, iš viso 22 apgyvendinimo vietos.

J. Lapinskas mano, kad neatitikimai atsiranda todėl, kad ne visi duomenys pasiekia Statistikos departamentą ir naudojamos skirtingos skaičiavimo metodikos.

Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro direktorė G. Mačiulaitienė spėja, kad rajone yra nemažai nesąžiningų verslininkų. Kadangi duomenis departamentui teikia turizmo paslaugų teikėjai, galima manyti, kad dalis apgyvendinimo įstaigų dirba nelegaliai arba nedeklaruoja tikrosios padėties. Oficiali statistika tampa labai nepalanki Jurbarko r. savivaldybei.

Esant tokiai padėčiai, pasak J. Lapinsko, labai svarbu paruošti stiprią turizmo vystymo strategiją. Pirmiausia reikia identifikuoti tikslinius turistus, kurių, Turizmo departamento duomenimis, net 94 proc. atvyksta iš prioritetinių šalių: Baltarusijos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos ir Latvijos, taip pat iš Skandinavijos.

Turistas renkasi tą vietovę, apie kurią randa daug informacijos internete, greitai sužinoti gali ką veikti keletą dienų, kur jo lauks paprasta, suprantama ir saugi aplinka, kokių yra pramogų. UAB „Online media“ direktorius pabrėžė, kad turime reklamuoti tai, kas įdomu turistui, o ne mums patiems, o jei to neturime, reikia sukurti.

J. Lapinskas į pirmą planą iškėlė ir visiems žinomą problemą – nesugebėjimą išlaikyti turistų mūsų rajone kelias naktis. Netgi kelionių agentūrų rengiamų kelionių panemuniais klientai apnakvindinami kituose rajonuose, nes pas mus, be lankytinų objektų, nėra kuo jų užimti. Turistu laikomas tik tas asmuo, kuris keliaudamas vietovėje praleidžia bent vieną naktį.

Pranešėjo minčiai pritarė ir vicemeras S. Lapėnas, kurio manymu laikas ir daugiau dėmesio skirti turistams, o ne vietiniams gyventojams, kurti atvykstantiesiems patrauklius produktus. Turistas su didesnėmis pajamomis gali tapti tuo varikliu, kuris išjudins vietinius paslaugų teikėjus. Pasak vicemero, strategija kuriama ilgesniam laikotarpiui. Ją turėdami ir kryptingai dirbdami turime progos prisikviesti į Jurbarką investuotojų, atkreipti turistinių agentūrų dėmesį, tai atneš naudos ir vietiniam verslui.

Stiprūs tik kartu

Pasak J. Lapinsko, reikia nuspręsti, kurie Jurbarko rajone esantys objektai gali pritraukti didžiausius srautus turistų ir aplink kuriuos turėtų kurtis įvairi infrastruktūra, burtis paslaugų teikėjai. Įdomu tai, kad vilniečiai – UAB „Online media“ darbuotojai išskyrė šiuos objektus: Vinco Grybo muziejų, Veliuonos ir Belvederio dvarus, Raudonės ir Panemunės pilis, Smalininkų kartodromą ir žirgynus. Kai kurie objektai iš karto sukėlė diskusijas, ir tapo aišku, kad jurbarkiškiai savo rajoną mato kitaip negu atvykėliai.

Pasak JTVIC direktorės G. Mačiulaitienės, objektų pasirinkimas dar bus svarstomas, dėl to ir prašoma visų pareikšti savo nuomonę, kviečiama diskutuoti. Direktorė kreipėsi pagalbos ir į kultūros centrų direktorius, kurių vadovaujami kolektyvai galėtų sukurti tarptautiniams turistams įdomių projektų. G. Mačiulaitienės manymu, labiausiai trauktų vienas didelis objektas – sanatorija ar pramogų kompleksas, tačiau tam jau reikalingos privačių investuotojų lėšos, o jie tikrai neateis į rajoną, kuriame turizmas ritasi žemyn.

Viena aišku: kol kiekvienas paslaugų teikėjas dirbs tik sau, nekurs naujų pramogų ir nebendradarbiaus tarpusavyje, kol turistai bus išvejami iš kavinių, viešbutyje juos pasitiks neblaivus personalas, kol turizmo pramogos ir paslaugos slepiamos po spynomis, nes nedarbo laikas ar paslaugų teikėjas užsiėmęs kitais reikalais, galų gale – kol neatsiras originalių, galbūt pradžioje atrodančių utopinėmis, idėjų ir entuziastų jas įgyvendinti, kol užsienietis informacijos galės rasti tik netyčia užklydęs į labai gražų, bet nuošalų parką – Jurbarkas netaps turistų lepinamu kraštu. Strategija vienaip ar kitaip bus parašyta, netgi finansavimas tikriausiai bus gautas, tačiau kol turizmo sektoriaus, privataus ir valdiško, darbuotojai nedegs aistra ir noru dirbti savo kraštui – statistikos rodikliai į viršų tikrai nekils.

Jūratė Stanaitienė