Birželio 6-8 d. į Raudonę sugužėjo gražus būrys mokytojų ir mokinių iš aplinkinių rajonų. Į netradicines pamokas ir naujoviško mokymosi praktikas juos čia sukvietė projekto „Kodas – Nemunas“ rengėjai. Tikslas – padėti mokytojams ir mokiniams lengviau bendrauti ir mokytis vieniems iš kitų.
Valstybės 100-mečiui
Projektą „Kodas – Nemunas“ įgyvendina jungtinė komanda. „Tai – ne finansinis, o idėjinis projektas. Jį rengia entuziastai, kurie remia projekto idėją“, – sakė Ugdymo plėtotės centro (UPC) Socialinių mokslų, dorinio ugdymo ir kūno kultūros poskyrio vedėjas Šarūnas Gerulaitis. Jis vadovavo Raudonėje surengtai trijų dienų stovyklai „Gamtinis ir kultūrinis paveldas – mokinių gebėjimų ugdymui“.
Projekto organizatoriai jį pristato kaip savo dovaną Lietuvos 100-mečiui. „Mūsų indėlis – mūsų darbas projekte. Mes kuriame gyvenimo, mokymosi sąlygų palengvinimą mokytojams ir mokiniams. Norime, kad mokiniai išmoktų lengviau mokytis, pažintų savo kraštą, geriau jaustųsi pamokose, bendraudami su mokytojais. Tai mūsų dovana valstybei“, – sakė vieno iš projekto partnerių – Jurbarko švietimo centro (JŠC) direktorė Aušra Baliukynaitė.
Projektas vykdomas visoje Lietuvoje. Mokytojams jau surengti du seminarai Tytuvėnuose ir Asvejos regioniniame parke, rudenį mokymai bus rengiami kituose regioniniuose parkuose. Mokytojai skatinami kurti ir vesti pamokas netradicinėse erdvėse, išeiti už klasių sienų. 2019 m. vasarį baigiamoji projekto konferencija vyks Vilniuje.
Įsikūrė pilyje
Į Raudonės stovyklą susirinko 33 dalyviai iš Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės, Tauragės, Raseinių, Kauno ir Jurbarko. Dalyvavimas stovykloje mokytojams kartu buvo ir kvalifikacijos kėlimo kursai. Su kiekvienu mokytoju atvyko 1-2 mokiniai, nuo trečioko iki vienoliktoko.
Jurbarkiečiams stovykloje atstovavo Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos mokytojos Birutė Paulikienė ir Alina Plevokienė, Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos mokytoja Jolanta Pocienė su mokiniais. Svečio teisėmis pakviesti ir raudoniškiai – mokytoja Jūratė Sabaliauskienė su mokiniais. Projekto dalyvius svetingai priėmė jau naikinamos Raudonės pagrindinės mokyklos direktorius Vytautas Staponas.
Projekto vadovas Š. Gerulaitis pakvietė visus susipažinti ir pristatė pirmąją užduotį – stebėti ir įsiminti, kas matyti iš Raudonės pilies bokšto. Pilyje buvo numatyta nemažai veiklų, tačiau dar daugiau laiko stovyklautojai turėjo praleisti išvykose – Panemunių regioniniame parke, Viešvilėje, Smalininkuose, Panemunėje, Sudarge.
Stovykla – bendravimui
Projekto vadovas Š. Gerulaitis pristatė stovyklos tikslus: „Norime pasiekti, kad mokiniai ir mokytojai bendradarbiautų, rastų ryšį, suprastų, kad kartu dirbant galima padaryti daugiau. Mokytojai – ieškotų užduočių, kurias galima padaryti pilyse, pelkėse, piliakalniuose. Užduotis galima padaryti kitaip. To mokysimės ir tos idėjos turėtų pasiekti mokyklas“, – sakė Š. Gerulaitis.
„Mes pripratę, kad mokytojas išdėsto pamoką, o mokinys supranta arba ne. Mokytis turime kartu! Mokytojas neturi bijoti pripažinti, kad kažko nesupranta, jis gali klausti mokinio. Nereikia atiminėti iš vaikų mobiliųjų telefonų – jie gali tapti puikia mokymosi priemone. Džiaugiuosi, kad atsirado mokytojų, kurie išdrįso mokyti ir mokytis kitaip, tapti mokinių partneriais“, – naują požiūrį į ugdymą išsakė A. Baliukynaitė.
Visos trys stovyklos dienos ir UPC paruoštos užduotys buvo skirtos mokytojo ir mokinio bendram darbui, buvo mokoma ne tik gamtamokslių dalykų, bet ir paprastų gyvenimiškų problemų sprendimo būdų, verslo, politikos.
Pilnos dienos
Susipažinti, išbandyti save, bendrauti atvirai ir drąsiai stovyklautojus mokė aktorė Gintarė Čepukonytė. Vėliau dalyviai kūrė pilies patalpų panaudojimo verslo planus drauge su VšĮ „Lietuvos Junior Achievement“ atstove Ugne Jakubauskaite.
Panemunių regioninio parko darbuotojai paruošė edukacines programas ir mokymus, o vakare stovyklautojus į naktinį orientacinį žaidimą įtraukė Jurbarko jaunieji šauliai.
Antroji diena, prasidėjusi visus vienijančiu bendru šokiu, tęsėsi Viešvilėje. Gamtos rezervate moksleiviai ir mokytojai tyrinėjo pelkių vandenį, augalus, o drauge – mokėsi vokiečių kalbos. UPC specialistė Ginta Orintienė mokė, kaip kurti reklaminę žinutę apie pelkės augalus ir gyvūnus, o pažinti pelkę padėjo Viešvilės rezervato darbuotojai.
Smalininkuose stovyklautojus pasitiko „prūsų pasieniečiai“, o pamokos vyko istorinėje mokykloje. Daug naujo sužinota ir Viešvilės pasienio užkardoje. Stovyklautojų kelias vedė ir į kaimyninio rajono Sudarago piliakalnius. Čia taip pat laukė daugybė užduočių, kurias įveikti padėjo šio krašto kultūros puoselėtoja Valerija Endriukaitienė, o UPC darbuotojos G. Orintienė ir Žydrė Jankevičienė mokė retorikos meno ir dainų. Intensyvios dienos pabaigai – piešimas ant akmenėlių ir senoviniai šokiai.
Paskutinioji diena stovykloje buvo itin kūrybinga – stovyklautojai pasitelkdami droną projektavo tiltą per Nemuną, tobulino viešojo kalbėjimo įgūdžius, pasitelkę geografinę informacinę sistemą kūrė pasakojimą „Gyvenimas prie Nemuno“. Užteko laiko ir Europos Parlamento biuro Lietuvoje atstovų organizuotam protmūšiui jaunimo ir Europos demokratijos tema.
Mažas žingsnelis
Mokytojai tikino, kad patirties veiklose įgytos žinios, gebėjimai ir praktika bus lengvai pritaikomi mokyme, o moksleiviai džiaugėsi daug sužinoję, išmokę naujų įgūdžių, bendravimo laisvumo. Ši stovykla – tik mažas žingsnelis į kitokį mokymą. Užduočių stovyklautojai išsivežė ir į namus.
A. Baliukynaitė tikina, kad po stovyklos mokytojai turėtų lengviau dirbti be vadovėlių. „Turime ugdymo programas. Tai orientyras, kompasas, o vadovėlis – inkaras, kuris neleidžia judėti pirmyn. Mokytojai ir mokiniai pamatė, kad galima dirbti kūrybiškai ir partnerystėje“, – sakė ji.
JŠC direktorė pasidžiaugė, kad toks renginys vyko Jurbarko rajone. „Aš pati grįžau dirbti į Jurbarką ir noriu, kad tai, kuo kvėpuoja kiti, būtų ir čia. Smagu, kad tokioms idėjoms pritaria ir kiti iš šio krašto kilę žmonės“, – sakė A. Baliukynaitė.
Ji kalbėjo apie Š. Gerulaitį, kurio tėviškė – Tamošių kaimas. „Čia tebegyvena mano mama. Pažįstu šiuos kraštus, čia baigiau mokyklą. Projektui galėjome pasirinkti bet kurią Lietuvos vietą, bet čia yra ir žmonių, kurie entuziastingai priima naujas idėjas“, – sakė švietimo specialistas. Jis šiltai prisiminė jau nebeveikiančios Gausantiškių mokyklos mokytojus. „Labai patiko geografijos pamokos. Galbūt todėl ir tapau geografu. Įdomios, provokuojančios buvo direktoriaus Gedimino Klangausko istorijos pamokos“, – šypsojosi Š. Gerulaitis.
Specialistas, pats rengiantis ugdymo programas, pripažįsta, kad tai tik direktyviniai dokumentai, o kaip įdomiai ir naudingai išmokyti, įtraukti mokinius į kūrybą, tyrinėjimą, pažinimą, daug priklauso nuo mokytojo. Po šios stovyklos mokyklose, tikėtina, pūstels gaivesnis vėjelis, ir mokytojai nepraras noro mokytis ir mokyti šuolaikiškai.
Jūratė Stanaitienė
