Trečiadienio pavakare „Bildukai“ renkasi į repeticiją – repetuoti vaikinams šią savaitę teko intensyviau, nes šiandien jie kartu su gimnazisčių „Saule“ jau dainuoja Latvijoje, Jelgavos gimnazijoje vykstančioje chorų šventėje.
Didieji „Bildukai“ senokai išaugo iš kolektyvo mažybinio pavadinimo, bet visi jie užaugo su prieš dešimtmetį chorvedės Danutės Lapienės suburtu Jurbarko kultūros centro berniukų choru. „Bildžiai – nelabai gražiai skamba, tad tebesame „Bildukai“, – sako Mykolas Norkaitis, dešimtokas ir tiek pat metų dainuojantis chore.
Anksčiau už kitus repeticijų klasėn Antano Sodeikos meno mokykloje atėję Mykolas Norkaitis, Vykintas Kriščiūnas, Mindaugas Pikelis, Vilmantas Gloveckas svarsto, kaip gi jie taip ilgai dainuoja – su „Bildukais“ susidėjo būdami pirmokai, to užsiėmimo nemetė ir nė neketina mesti.
Kad dainuoti chore – ne berniukiškas užsiėmimas, didieji „Bildukai“ nesutinka. Net labai vyriškas ir labai smagus – tvirtina visi. Be to, teigia mėgstantys ir turintys laiko vyriškais vadinamam futbolui, krepšiniui ir kitiems laisvalaikio užsiėmimams. Be to, „Bildukuose“ labai smagi kompanija, per 10 metų jie tapo gerais draugais. Be to, savaitgaliai repeticijose (jos būna šeštadieniais) ar koncertinėse kelionėse – labai įdomūs.
Štai kiek privalumų! Nė vienu jų neabejoja net naujokas Aurimas Vidutis, tik prieš metus atėjęs dainuoti į chorą.
O dar – jie dabar dainuoja ir visur kartu važinėja su merginomis – Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos choru „Saulė“. (Žinokit, merginos, „Bildukai“ tai laiko didele laime ir garbe.)
Didelio skirtumo, ar dainuoti Jurbarke, kur visi savi, ar svetur, vaikinai nejaučia. Per dešimt metų, pasak Mykolo (jis šneka daugiausia, kiti jam netrukdo: kad pradėjo – tegul), jaudulio beveik nebeliko. Juk matėt juos scenoje – jie taip gražiai, laisvai, nesurežisuotai juda, kad nekyla abejonių, jog visut visutėliai yra dainoje.
„Bildukų“ klausytojai ir žiūrovai džiūgauja – tie vaikinai unikalūs, nepaprasti, ypatingi, talentingi. Tokių atsiliepimų ne kartą girdėjo dainininkai. „Pastebėjom, kad žiūrovams patinkam. Nes Lietuvoje tai unikalu, nes vaikinų chorų nėra. Ir Dainų šventėje dainuosime kartu su „Saule“, nes vaikinų chorams nėra net repertuaro“, – sako Mykolas.
Į repeticiją ateina Rokas Mockevičius ir Vilius Balšaitis. Dvyliktokas Rokas pažįstamas ne tik „Bildukų“ gerbėjams – su Tauragės Ugnies choru jis dalyvavo televizijos „Chorų karuose“. Buvo ir įdomu, ir naudinga. Ugnies choras ir dabar tebedainuoja, bet, pasak Roko, tai jau nebe tas choras – projekte dalyvavusių dainininkų jame nebėra. Draugai ir vadovė po šio projekto Roką dar labiau vertina – nes „nepasikėlė“, o būdamas labai užsiėmęs dar ir į repeticijas ateidavo.
Repeticijas jie lanko gerai. Tik, pasak Viliaus, su pauzėm, bet jos ne dėl paaugliško maišto, o dėl balso keitimosi – visiems tai vyko skirtingu laiku.
Tadas Kisielius šioje dainuojančių vaikinų kompanijoje jauniausias. Jis septintokas, bet dainuoja jau penktus metus ir pasižymi brandžiu požiūriu ir tvirta nuomone apie šį savo pomėgį.
Laukdami Pauliaus Špelverio, Deivido Ivaškevičiaus ir Pauliaus Jundulo (kuris neateis, nes mokosi Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje ir repeticijas lanko tik šeštadieniais), skubame „apšnekėti” vadovę, kol ir ji dar neatėjusi.
„Pati puikiausia! Angeliukas!“, – pasipila komplimentai. „Močiutė! Mama!“ – vardus, kuriais vadinami patys mylimiausi žmonės, šie gana ūgtelėję ir atsakingai žodžius vartojantys vaikai sako apie Danutę Lapienę.
Supykusios savo vadovės vaikinai niekuomet nematė. „Nebent juokais, – sako jie ir svarsto, kad dabar pykti nelabai būtų už ką, bet kai buvo maži ir tikri „bildukai“, vadovei nelengva buvo, bet ir tuomet buvo gera, linksma ir mylinti.
Kai iš egzamino pas vaikinus atskubėjusi vadovė griebia telefoną skambinti vėluojantiesiems ir plačiai šypsodamasi žada „duoti velnių“, vaikinai mirkteli – suprask, dabar vadovė pyksta. Bet visai neatrodo pikta.
„Ar išleistumėt savo „Bildukus“ vienus į koncertą?“ – klausiu. „Vienų neišleisčiau, nes labai myliu, noriu būti kartu. Bet su koncertmeistere Zita Liktiene – taip. Jie gerai padainuos!“, – nesuabejoja D. Lapienė.
O ar patinka vaikinams tai, ką jie dainuoja? Patinka – tvirtina visi kaip vienas. „Jiems nepatinka, bet kur jie dings, nes nori važiuoti į Dainų šventę“, – šelmiškai sako vadovė.
Ir suprask dabar – kieno tiesa. O kad didieji „Bildukai“ dainuoja ir nė neketina nutilti, kalta ir charizmatiškoji jų vadovė – tai tikrai ne melas.
