Darbo vietų rajone anaiptol nėra tiek daug, kiek dirbti norinčių žmonių. Bet daugybė rajono gyventojų, pajutusių, kokia sprangi bedarbio duona, džiaugiasi, kad išdrįso peržengti darbo biržos slenkstį ir išgirdo specialistų patarimą keisti profesiją, tobulinti savo kompetencijas. Jurbarko darbo biržai glaudžiai bendradarbiaujant su rajono verslininkais, atsirado daugiau galimybių įsidarbinti.
Sėkmę lemia
darbdavių atsakomybė
Antri metai Jurbarko darbo birža įgyvendina Europos socialinio fondo projektą „Įdarbinimo galimybių didinimas”. Šio projekto tikslas – suteikti daugiau galimybių įsidarbinti bedarbiams ir įspėtiems apie atleidimą žmonėms. Jurbarko darbo biržos Užimtumo rėmimo įgyvendinimo skyriaus vedėja Dairona Strumilienė įsitikinusi, kad kone visuomet galimybė įsidarbinti atsiranda tiems žmonėms, kurie nebijo permainų. O Europos socialinio fondo projektas pirmiausia bedarbiams siūlo profesinį mokymą.
Pernai iš šiam projektui skirtų lėšų Jurbarko darbo birža pasiuntė mokytis 84 rajono gyventojus, netekusius darbo arba įspėtus apie atleidimą. Per keturis šių metų mėnesius mokytis profesijos išvažiavo 20 bedarbių. Net devyni rajono gyventojai siekia teisės vairuoti C ir CE kategorijos transporto priemones, trys mokosi floristo-gėlių pardavėjo, trys – metalų suvirintojo bei pjaustytojo elektra ir dujomis profesijos. Trys moterys nusprendė, kad galėtų rasti darbą, įsigijusios manikiūrininkės ir pedikiūrininkės kvalifikaciją. Du vyrai taps ugniagesybos ir gelbėjimo darbuotojais.
„Trys iš keturių profesiją ar pasirinktą kvalifikaciją įsigijusių žmonių per pusmetį randa darbą arba pradeda veiklą pagal verslo liudijimą. Kitiems, sunkiau randantiems vietą darbo rinkoje, įsitvirtinti padeda darbo birža iš Europos socialinio fondo projekto „Įsidarbinimo galimybių didinimas” skirtų lėšų”, – sakė D. Strumilienė.
Darbo birža moka subsidiją tiems verslininkams, kurie sutinka padėti kursus baigusiems žmonėms gauti darbui reikalingų įgūdžių ir praktinės patirties. Pernai tokia parama suteikta 26 projekto dalyviams, šiemet ja pasinaudojo ir sėkmingai dirba 3 kursus baigę ar papildomos kvalifikacijos mokęsi rajono gyventojai.
Kur kas daugiau žmonių gauti darbą padeda iš projekto lėšų mokamos subsidijos. Pusės atlyginimo dydžio subsidiją gali gauti darbdaviai, įdarbinę ilgą laiką nedirbusius bedarbius, tėvus, auginančius vaikus iki 8 m. amžiaus, vyresnius kaip 50 metų asmenis, baigusiuosius profesinės reabilitacijos programas ir neįgalius asmenis. Subsidijas nuo šešių iki dvylikos mėnesių Jurbarko darbo birža šiemet paskyrė 23 įdarbintiems žmonėms.
„Mes labai džiaugiamės, kai projekto lėšomis įdarbinti žmonės lieka dirbti ten, kur įdarbino birža. Tai priklauso ne tik nuo žmogaus noro dirbti, bet ir nuo darbdavio požiūrio. Turime net keletą darbdavių, kurie dažniausiai žmones, gavusius paramą įgūdžiams įgyti ar įdarbintus subsidijuojant, palieka dirbti nuolatinį darbą. Tokia atsakomybe galime tik džiaugtis”, – sakė Jurbarko darbo biržos Užimtumo rėmimo skyriaus vedėja D. Strumilienė.
Ne tik finansinė
parama
Užimtumo rėmimo įgyvendinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Darius Mykolaitis kaip pavyzdį pirmiausia rodo UAB „Savas medis”, su birža bendradarbiaujančią bene septynerius metus. Dauguma šios įmonės darbuotojų atėjo iš darbo biržos ir liko dirbti bendrovėje. Pernai Europos socialinio fondo projekto lėšomis UAB „Savas medis” įsitvirtino ir liko dirbti vadybininkė Vilija Pranaitienė, vairuotojas ekspeditorius Vytautas Kimutis, stalius staklininkas Virginijus Norkus. Šiuo metu Jurbarko darbo birža subsidiją moka neseniai dirbti pradėjusiai vyriausiajai buhalterei Auksei Poškienei, o šaltkalviui reikalingų darbo įgūdžių čia mokosi Vitoldas Kimutis.
„Esame priėmę ne vieną bedarbį, nors birža ir neskyrė jokios paramos. Žinoma, stengiamės priimti tik tuos žmones, kuriais galime pasitikėti. Bet dabar darbo neturi labai daug darbščių, sumanių žmonių, išsirinkti nebūna sunku. Vis dėlto labai gerai, kai birža gali skirti lėšų neįgaliesiems ir tik pradedantiems dirbti pagal profesiją žmonėms. Ši parama labai reikalinga ir darbuotojui, ir darbdaviui, ypač dabar, kai taip sunkiai išgyvenome krizę”, – sakė Č. Petraitis.
Direktorius beveik neabejoja, kad liks nuolat dirbti ir abu dabar Europos socialinio fondo projekto paramą gaunantys darbuotojai. A. Poškienė jau užsirekomendavo kaip principinga finansininkė, niekas neabejoja ir jauno šaltkalvio V. Kimučio darbštumu.
Dar vienas gražus Jurbarko darbo biržos ir verslo bendradarbiavimo pavyzdys – UAB „Jurbarkų mėsa”.
UAB „Jurbarkų mėsa” direktorius Vytautas Giedraitis su birža bendradarbiauja nuo pat įmonės įkūrimo – yra įdarbinęs ne vieną dešimtį bedarbių, įgyvendino du Vietinio užimtumo iniciatyvų projektus, priima dirbti bedarbius, kuriems mokamos subsidijos.
„Įmonei tai labai reikalinga parama. Mes suprantame, kad žmonės, ilgai neturėję darbo, nelengvai pritampa naujame kolektyve, jiems sunkiau prisitaikyti prie dabartinių reikalavimų, bet jei žmogus nori dirbti, matyti iš karto”, – sakė V. Giedraitis.
Jurbarko darbo birža subsidijas moka dviems šioje įmonėje įdarbintoms moterims – sandėlininkei Reginai Miglinienei ir vadybininkei Veronikai Švedienei.
Greit dvidešimtmetį švęsianti įmonė, pasak direktoriaus, iki šiol neturėjo sandėlininko, jo darbą atlikdavo bendrovėje dirbantys specialistai. Plečiantis įmonei prireikė ir dar vieno vadybininko. Veronika gerai šeimininkauja valgykloje, pietauti ateinantys žmonės džiaugiasi, kad čia tapo dar jaukiau”, – pripažino V. Giedraitis.
UAB „Jurbarkų mėsa” darbo biržos įdarbinti žmonės irgi dažniausiai lieka ilgam dirbti įmonėje. Antra vertus, jei reikia naujo darbuotojo, V. Giedraitis irgi pirmiausia eina į darbo biržą. Dabar čia galima išsirinkti kokį tik nori specialistą. Bet labiau už viską pastaruoju metu nuolat augančios įmonės savininkas ir vadovas vertina Jurbarko darbo biržos specialistų patarimus, nes rasti gerą darbuotoją kiekvienam darbdaviui yra didelė laimė.
Jurbarko darbo biržos Užimtumo rėmimo skyriaus vyriausiasis specialistas D. Mykolaitis sako, kad dar anaiptol ne visi biržoje užsiregistravę žmonės tikrai nori dirbti. „Nemaža dalis žmonių registruojasi tik dėl socialinių garantijų, o iš tiesų turi kitokių užsiėmimų. Negalime pamiršti, kad gyvename pasienyje”, – sakė D. Mykolaitis.
Sprendžia socialines problemas
Europos socialinio fondo parama įsidarbinant, pasak D. Mykolaičio, mūsų rajone padeda spręsti ir socialines problemas. Jurbarko socialinių paslaugų centre bene nuolat darbo įgūdžių mokosi socialinio darbuotojo padėjėjo kursus baigusios moterys. Ši kvalifikacija patraukli ir toms moterims, kurios planuoja įsidarbinti užsienyje.
„Tačiau esame įsitikinę, kad moterys būna daug laimingesnės darbą radusios namuose. Dėl to visuomet džiaugiamės, kai pasibaigus paramai jos lieka dirbti socialinių paslaugų centre”, – sakė D. Mykolaitis.
Socialinio darbuotojo padėjėjo įgūdžių Raudonėje dabar mokosi Lilija Damanauskienė, Eržvilko globos filiale save išbando Elena Vertelienė, Jurbarke vienišus žmones lanko Dalė Gloveckienė. Viešvilės seniūnijoje socialinio darbuotojo padėjėja tapusiai Editai Kimbrienei darbo birža moka subsidiją – jaunai tris vaikus auginančiai moteriai nelengva buvo rasti darbą.
„Socialinio darbuotojo darbas – ypatingas, ne kiekvienam žmogui užtenka kantrybės ir atidumo. Ne kiekvieną darbuotoją ir galime pasiųsti pas seną žmogų. Reikia ypač sąžiningų, išbandytų, patikimų moterų”, – sakė Jurbarko socialinių paslaugų centro direktorė Genė Gudaitienė.
Ji vardijo ne vieną pavyzdį, kai iš darbo biržos atėjusios moterys socialinių paslaugų centre tapo kone nepakeičiamos. Pernai darbo birža buvo skyrusi paramą sekretorės Lidijos Arlauskienės darbo įgūdžiams įtvirtinti, dabar Lidija jau dirba savarankiškai ir gali padėti kitiems. Klientai džiaugiasi Laima Juškiene, dirbančia centre skalbėja, Deimante Noreikiene, tapusia socialine darbuotoja ir prižiūrinčia ligonius namuose. O bene geriausiai visiems pažįstamas masažistas Aistis Mileris, kurio darbo vietą irgi subsidijuoja Jurbarko darbo birža.
„Tai ir pagalba žmogui, dėl neįgalumo negalinčiam savarankiškai konkuruoti darbo rinkoje, ir parama jurbarkiečiams, nes jie turi galimybę gauti pigesnę paslaugą. Pagaliau ir valstybei iš to tik nauda. Žmonės moka mokesčius, gali išlaikyti savo šeimas, džiaugiasi, kad yra reikalingi”, – sakė D. Mykolaitis.
Europos socialiniam fondui nemažai kainuoja šis projektas, tačiau jo nauda įvairiapusė. Svarbiausia, kad darbą gavę žmonės vėl gali jaustis laimingi. O laimė – jokiais pinigais neįkainojama.
Daiva BARTKIENĖ