Bunkeriai Lietuvoje nesustabdė nacių, sustabdys Putiną? (2)

Kai 2022 m. vasarį Rusijos kariuomenė peržengė Ukrainos sieną, gynėjai užėmė pozicijas Antrojo pasaulinio karo laikų bunkeriuose ir gynybinėje linijoje Kyjivo šiaurėje. Kaip „New York Times“ žurnalistams apibendrino vienas ukrainiečių karys, rusai puolė jų pačių, prieš beveik šimtą metų statytas, fortifikacijas.

„Generolai visada ruošiasi kariauti paskutinį karą, – sakė Ukrainos generalinio štabo patarėjas Vasilijus Pavlovas. – Tačiau rusų generolai net nepasiruošė kovoti paskutiniame kare.“

Panašiai Lietuvoje, laukuose pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi, stūkso Antrojo pasaulinio karo laikų bunkeriai. Juos statė sovietai, likus vos keliems mėnesiams iki nacių invazijos į SSRS pradžios.

Antrojo pasaulinio karo laikų bunkeris Suvalkų koridoriuje / B. Gerdžiūno/LRT nuotr.

Vadinamoji Molotovo linija driekėsi nuo Baltijos iki Juodosios jūros, o Raudonoji armija ją nutiesė ruošdamasi karui su buvusia sąjungininke nacistine Vokietija.

Vien Lietuvoje buvo pastatyta apie 300 iš kelių tūkstančių planuotų bunkerių. Tačiau juose nebuvo sumontuota ginkluotė ar įranga, atlikti tik statybos darbai. Galiausiai jie tapo lengvais vokiečių taikiniais, naciams izoliuojant ir sunaikinant pavienes pozicijas.

„Lietuva būtų buvusi gynėjų svajonė, jeigu įtvirtinimai būtų buvę paruošti“, – sako Kęstutis Jankus, istorikas, kartu su Lenkijos tyrėjų grupe „Grupa Badawcza Kriepost“ ne vienerius metus tyrinėjantis Molotovo liniją.

„Keturi įtvirtinti rajonai iš šiaurės vakarų į pietryčius – Telšių įtvirtintame rajone iš vienos pusės yra Baltijos jūra, o toliau [gynybos linija] driekiasi palei Minijos ir Šalpės upes, […] o ten reljefas aukštas, 20–30 metrų skardžiai, – teigė jis. – Alytaus įtvirtintas rajonas iš viso tarp ežerų įspraustas, gynybai idealios sąlygos, tiesiog 1941m. nespėjo įrengti.“

Dabar apleisti bunkeriai dažniausiai priklauso tam, ant kieno žemės jie stovi. Daugelis jų naudojami sandėliavimui arba virtę sąvartynais, improvizuotais tualetais.

Daug tokių apleistų bunkerių yra Suvalkų koridoriuje, kuris jungia Baltijos šalis su Lenkija. Pareigūnai Maskvoje ir Minske nuolat grasina užgrobti ar atkirsti šią arteriją, o tiek NATO, tiek Rusijos karinė vadovybė aktyviai ruošiasi operacijoms šiame regione. Šiais metais ir Lietuva kartu su Lenkija surengė pratybas, kad patikrintų įslaptintus ruožo gynybos planus.

Pasak K. Jankaus, investavus šiek tiek lėšų, apleisti bunkeriai galėtų būti naudojami jei ne kaip kovos pozicijos, tai bent jau kaip slėptuvės civiliams – panašiai kaip prie Kyjivo per Rusijos plataus masto invaziją.

„Bet reikia labai didelių resursų tokiems dalykams statyti. O ar pasiteisintų, priklausytų nuo skaičiaus, pavieniai jie nieko nereiškia, – pridūrė. – Klausimas, ar mes turim tam resursų.“

„Aišku, 1941-aisiais karyba buvo visai kitokia, nei 2024 m.“, – pridūrė K. Jankus.

Rusijos kariuomenė 2022 metų vasarį Baltarusijoje, prieš pat prasidedant plataus masto invazijai į Ukrainą / AP nuotr.

Ukrainos pamokos

Po nesėkmingo pradinio invazijos etapo Rusija pietų Ukrainoje įrengė daugiasluoksnes gynybines linijas su ištisais tranšėjų, vadinamųjų „drakonų dantų“ ir ugnies pozicijų tinklais. Tai padėjo praėjusių metų vasarą sustabdyti Ukrainos kontrpuolimą.

Dabar ukrainiečiai daro tą patį – ruošdamiesi tolesnėms Rusijos atakoms, įsikasinėja savo žemėse šalies šiaurėje, rytuose ir pietuose.

Tačiau daugelį Ukrainoje šokiravo, kai šių metų pavasarį rusai vėl sugebėjo peržengti sieną Charkivo srityje, nors tam buvo aktyviai ruoštasi. Internete paplitę vaizdai rodė, kaip prieštankinės fortifikacijos guli nustumtos prie kelio, joms dar nespėjus užtverti pagrindinių puolimo arterijų.

Nepaisant karo cenzūros, Ukrainos ir tarptautinėje spaudoje pasirodė karių liudijimų, kurie tvirtino, kad iš anksto suplanuoti grioviai, minų laukai ir įtvirtinimai, kuriuos žadėjo Ukrainos vadovybė, laiku taip ir nebuvo paruošti.

Dėl to atviruose laukuose ir miškuose žuvo šimtai gynėjų. Vienas iš pavyzdžių – Ukrainos 67-oji brigada buvo išformuota po to, kai patyrė didžiulių nuostolių gindama blogai paruoštas linijas, kurios griuvo po pirmųjų Rusijos bombardavimų.

Nuo to laiko Kyjivas pradėjo kelis tyrimus dėl galimos korupcijos statant milijonus kainavusią gynybinę liniją.

Ukrainoje statomi įtvirtinimai prasidėjus plataus masto invazijai / B. Gerdžiūno / LRT nuotr.

Milijoniniai projektai Lietuvoje

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pradėjo eiti šias pareigas šių metų pradžioje, pažadėjęs išjudinti pamokų iš karo Ukrainoje integravimą: bepiločius orlaivius, visuomenės įtraukimą į gynybą bei pasienio fortifikacijas.

Būdamas Seimo gynybos komiteto pirmininku, jis pasisakė už sienos įtvirtinimą, kurį iš pradžių atmetė tuometinis gynybos ministras ir kariuomenės vadas. Vėliau buvo susitarta dėl kompromisinio varianto, pagal kurį „kontrmobilumo priemonių parkuose“ bus kaupiamos fortifikacijų ir kitų įtvirtinimų atsargos. Jos būtų panaudojamos tik tada, kai ginkluotas konfliktas atrodytų neišvengiamas.

Visos šios priemonės yra dalis naujos Baltijos šalių gynybos linijos, dėl kurios šių metų pradžioje susitarė Estija, Latvija ir Lietuva. Varšuva taip pat paskelbė 2,4 mlrd. eurų vertės planą, pavadinimu „Rytų skydas“. Juo siekiama sustiprinti savo sieną su Kaliningrado sritimi ir Rusijos sąjungininke Baltarusija.

Palyginimui, Lietuva per ateinančius trejus metus planuoja skirti 17,5 mln. eurų įtvirtinimams įsigyti, o iš viso tam gali prireikti apie 600 mln. eurų. Jau dabar Baltijos šalys ir Lenkija kreipiasi į Briuselį, prašydamos padėti finansuoti statybas.

Lietuva taip pat planuoja statyti vadinamąsias rezervines užtvaras svarbiuose keliuose ir paruošti tiltus, kad juos būtų galima lengvai susprogdinti. Iki 2027 m. šalys tikisi svarbiuose kelių ruožuose pasodinti medžių, atkurti pakelės melioracijos griovius, galinčius veikti kaip tranšėjos arba prieštankinės užtvaros.

Vadinamieji „drakono dantys“, prieštankiniai įvirtinimai, statomi Ukrainoje / AP nuotr.

Šalis taip pat nusprendė pasitraukti iš sutarties, kuria uždrausta naudoti kasetinius šaudmenis, bei planuoja įsigyti minų atsargų.

Pasienyje Lietuvos įtvirtinimus sudarys tokios fortifikacijos kaip vadinamieji „drakono dantys“, kurios bus laikomos 27 „kontrmobilumo parkuose“ visoje šalyje, praėjusį mėnesį LRT televizijai sakė L. Kasčiūnas.

„Žvalgybos indikacijoms rodant, kad yra grėsmė prie kurios nors arterijos, galima bus jas permesti blokuojant kelius ir dengti ugnimi“, – sakė ministras, pridurdamas, kad kartu su fiziniais barjerais bus įrengti ir minų laukai.

„Mes ne tik sukursime tas bazes, kur gulės priemonės per vasarą, bet vasaros pabaigoje netgi kai kurias vietas nuolat ir iš karto fortifikuosime, – sakė L. Kasčiūnas. – Pavyzdžiui, yra nenaudojamas tiltas, bet potencialiai per jį gali važiuoti priešas karo padėties metu, tai mes jį fortifikuosime, kad priešas to padaryti negalėtų.“

Tuo tarpu Estija nurodė, kad svarbiausiose vietose statys bunkerius, o Latvija taip pat pradėjo kasti prieštankinius griovius ir kaupti minų atsargas.

„Panašiai juda latviai, estai irgi turi savo koncepciją, o lenkai, su kuriais dabar jau deriname veiksmus, daro dar didesnę transformaciją prie pasienio,– sakė L. Kasčiūnas. – Šiuo atveju visi mes dabar koordinuojamės ir manau, kad po metų, gal ir greičiau, turėsim daug labiau apginamą pasienį.“

Pirmadienį skelbdamas fortifikacijų plano detales L. Kasčiūnas sakė, kad „gamyba jau yra“ ir visos kontrmobilumo priemonės bus perkeliamos į vadinamuosius parkus.

L. Kasčiūnas taip pat teigė, kad kai kuriuose pasienio ruožuose rugsėjo mėn. bus pradėtos statyti nuolatinės fortifikacijos, tačiau daugiau detalių neatskleidė. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį pranešė, kad Lietuva taip pat siekia gauti ES finansavimą vadinamajai dronų sienai, kuri leistų nuolat stebėti pasienį iš oro.

Rimas Armaitis / Asmeninio arch. nuotr.

„Per tą laiką gal sulauksi ir NATO pagalbos“

Rimas Armaitis, lietuvis išminuotojas, praleido daugiau nei dvejus metus, kovodamas Ukrainoje. Per tą laiką fronte jam teko minuoti pozicijas, išminuoti takus Ukrainos pajėgų puolimams. Būtent ten jis ir matė fortifikacijų svarbą net ir moderniame kare.

Dabar savo populiariuose soc. medijų įrašuose jis dažnai kritikuoja Lietuvos požiūrį į karinį planavimą, kuris, anot jo, pernelyg priklauso nuo prielaidų, jog Lietuva iš karto turės reikiamą paramą iš NATO sąjungininkų.

Kadenciją baigiantis Lietuvos gynybos vadas Valdemaras Rupšys anksčiau LRT.lt yra sakęs, kad gynybiniai įtvirtinimai yra nenaudingi, jei nėra priemonių juos pridengti artilerija ar kitais ginklais.

Jis taip pat atspindėjo daugelio Lietuvos kariškių nuomonę, kad potenciali Rusijos ir NATO kova Lietuvoje atrodytų visai kitaip nei karas Ukrainoje. Tuo tarpu ir pats R. Armaitis sulaukia kritikos dėl to, kad neva neatsižvelgė į NATO ir Baltijos šalių kontekstą.

Tačiau nepriklausomai nuo to, kaip atrodytų NATO mūšio laukas, geri įtvirtinimai bei ugnies galia ir oro gynyba gali padėti sulaikyti bet kokį Rusijos puolimą. Anot R. Armaičio, tai būtent ir parodo Ukrainos patirtis.

„Bent jau pagrindinius kelius perdengti [fortifikacijomis] ir paruošti reikia, – R. Armaitis LRT.lt sakė Vilniuje. – Nesakau, kad ištisinę teritoriją, nes reiktų ir žemes išpirkti.“

„Taip pat kol kas nematau tikslo rengti minų laukų. Vis tiek informacija apie karą bus išankstinė, įrengti minų laukus gali labai greitai, jei turi minų ir gerai paruoštų specialistų“, – jis pridūrė.

Anot A. Armaičio, dabar į jį su fortifikacijų projektų idėjomis kreipiasi įvairūs verslininkai, kurie mato netolimoje ateityje pelningų karinių užsakymų galimybę.

„Lenkai bando sertifikuoti visus tuos, kurie kažką siūlo, nes yra daug gaminančių įmonių. Jie planuoja tikrinti [bunkerių] pramušamumą – iš tanko, šarvuočio, ir pan.“,– sakė R. Armaitis.

Dabar ukrainiečiai aplink Kyjivą stato gynybines linijas, maskuodami augina aplink juos krūmus ir medžius. Nors Lietuvoje visiškai paslėpti įtvirtinimų būtų neįmanoma, parengtos gynybinės linijos vis tiek padėtų išsaugoti gyvybes.

„Tu ilgai laikysi pozicijas, per tą laiką gal sulauksi ir NATO pagalbos, nebus taip, kaip iki Kyjivo greitai praėjo, – sakė R. Armaitis. – O kodėl praėjo? Nes nieko nebuvo, niekas nesitikėjo, kad [rusai] eis. Ir mes nesitikim.“