Vinco Grybo memorialiniame muziejuje Jurbarke kovo 23 d. atidaryta tapybos miniatiūrų paroda „Aš pavasarį švenčiu“. Paveikslų autorės – dailininkės Rasos Grybaitės vadovaujamos suaugusiųjų dailės studijos lankytojos.
Pavasarį Vinco Grybo memorialinio muziejaus dailės studija sutiko nauja – miniatiūrų – paroda. Ruošėsi savo pavasariui dar žiemą: nuo gruodžio kas šeštadienį muziejaus Menų namuke septyniolika moterų palinkdavo prie tapybos darbų. Apžiūrėjęs parodą nesuabejosi, kad tie šeštadieniai, tapant nepaprasto susikaupimo ir kruopštumo reikalaujančius mažyčius paveikslus, visoms buvo tikra šventė. O parodos „Aš pavasarį švenčiu“ atidarymas švente tapo ne tik joms, bet ir jų artimiesiems, bičiuliams ir kitiems – didžiuliam būriui neabejingųjų ne tik dailininkėms, bet ir jų kuriamam menui.
Miniatiūra yra labai ypatingas tapybos žanras. Ne kiekvienam įkandamas. Parodos atidaryme studijos vadovė Rasa Grybaitė prisiminė seną dviejų dailininkų pokalbį, puikiai iliustruojantį miniatiūros specifiką.
Prieš keliasdešimt metų Grybų namuose svečiuodavosi akvarelistas Kazimieras Abramavičius. Jis mielai bendravo su mūsų krašto talentinga tapytoja Lidija Meškaityte, neretai abu išsiruošdavo tapyti į vaizdingas Mituvos pakrantes. Kartą K. Abramavičius pasiūlė Lidijai nulieti akvarelę, nes ką ji čia su tais mažais savo paveikslėliais… Pasiūlė jai didelį lapą ir savo teptukų, kurie gal dvidešimt kartų didesni už Lidijos. Miniatiūrų meistrė nesutriko, sakė – aš nuliesiu, bet ir tu turėsi nupiešti miniatiūrą. Tuo provokacija baigėsi – profesionalas pasidavė.
O dailės studijos moterys, surengusios ne vieną tapybos darbų parodą, piešusios lauko paveikslus, kūrusios lėles ir kaukes, išbandžiusios daug kitų menų, ėmėsi miniatiūrų – ir joms tai pavyko. Tam jas įkvėpė ne tik Vinco Grybo memorialiniame muziejuje veikianti nuolatinė Lidijos Meškaitytės miniatiūrų ekspozicija, bet ir praėjusiais metais kelionė į Austrijos sostinę Vieną, kur muziejuose žavėjosi senųjų miniatiūrų meistrų darbais.
Nusprendusios tapyti miniatiūras dailės studijos studentės pirmiausia susipažino su šio žanro istorija ir atlikimo technika.
Trumpą tapybos miniatiūros istoriją dailininkė R. Grybaitė pristatė ir parodos atidaryme. „Miniatiūra atkeliavo su rankraštinėmis knygomis. Šalia ranka rašyto teksto kitame puslapyje būdavo piešinys – jis irgi pasakojo istorijas, tik vizualine kalba. Miniatiūra nėra tik detalė, miniatiūra – tai visas pasaulis, sutalpintas į labai mažą erdvę. Labai koncentruotas pasaulis,– sakė dailininkė. – Daugiausia išlikę rytietiškų miniatiūrų – persų, indų, mongolų. Europos miniatiūros vėlyvesnės – vėlyvosios gotikos, renesanso epochos. Europoje ypač suvešėjo medalioninė miniatiūra – tai nutapyti mylimųjų atvaizdai medalionuose.“
Tapybos teorija miniatiūros žanrą apriboja 20×20 centimetrų dydžiu – didesni paveikslėliai jau nebegali būti vadinami miniatiūromis. Būtent tokio – 20×20 – dydžio miniatiūras tapė Vinco Grybo memorialinio muziejaus dailės studijos lankytojos.
Kūrėjos pačios rinkosi siužetus – pagal pomėgius, įvertindamos savo sugebėjimus, keldamos sau iššūkius.
Parodos „Aš pavasarį švenčiu“ miniatiūrose vyrauja rytietiški motyvai – pasak studijos vadovės, kūrėjas, ko gero, patraukė egzotika ir galimybė pasireikšti tapant detales – papuošalus, įmantrius rūbus, pozas…
Viena kita studentė rinkosi savitą miniatiūros siužetą: Alma Budrytė-Busch medalioninės miniatiūros principu nutapė savo dukterėčios portretą, Jolanta Tamošaitienė, užuot suspaudusi vaizduojamą pasaulį, jį padidino – nutapė bitę ir širšę.
„Reikia akylai žiūrėti, kaip nutapyti nėrinį, atlaso suknelę, kad būtų kaip tikri, šukuosenas, vynuogių kekę… Čia daugybė detalių, kiekvienai jų reikia nepaprasto kruopštumo ir susikaupimo,– pasakojo R. Grybaitė. – Iš pradžių atrodė, kad miniatiūrų tapymas bus labai smagus susibūrimas dirbant visoms kartu, bet prie miniatiūros reikia labai susikoncentruoti, todėl bendravimo nebuvo.“
Studijos vadovė šioje parodoje irgi pristato savo nutapytą miniatiūrą. Taip pat – ir dar viena profesionali dailininkė Jurgita Davidavičienė.
R. Grybaitė parodos atidaryme pristatė visas savo studentes, parodos „Aš pavasarį švenčiu“ autores, tai – Birutė Stulgaitienė, Birutė Mockienė, Jurgita Davidavičienė, Daina Tolpežnikienė, Audronė Martinaitienė, Alma Budrytė-Busch, Romarika Pikelienė, Odeta Kniečiūnienė, Marytė Ševelytė-Strončikienė, Romualda Endriukaitienė, Daiva Mockienė, Onutė Siaurusaitienė, Romutė Gervylienė, Laima Mickūnienė, Ramutė Bakanienė, Jolanta Tamošaitienė, Vilmanta Šulskienė. Į savo pavasario šventę jurbarkiškės kūrėjos kviečia visus – svarbu, kad pavasaris būtų širdyje.
Danutė Karopčikienė
